7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kinas

„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Trumpo metražo animacinį filmą „Philipas Seymouras Hoffmanas apie laimę“ („Philip Seymour Hoffman on Happiness“) jau galima rasti internete. Režisierius Patrickas Smithas siūlo mums iš naujo atrasti šių metų vasario 2 d. mirusį amerikiečių aktorių.
2012-ųjų gruodžio 17 d. Philipas Seymouras Hoffmanas kalbėjosi su filosofu Simonu Critchley’iu Niujorko „Rubin Museum of Art“. Du vyrai pasikeitė mintimis apie laimę, apie skirtumus tarp malonumo ir laimės. Pokalbio fragmentus užfiksavo televizijos PBS kameros. Šie fragmentai ir tapo animacinio filmo objektu.

Madsas Mikkelsenas seriale „Lekteris“
Madsas Mikkelsenas seriale „Lekteris“
Milles Teller
Milles Teller
Melanie Laurent
Melanie Laurent
Lupita Nyong'o
Lupita Nyong'o
„Jekaterino Didžiosios“ filmavimo momentas
„Jekaterino Didžiosios“ filmavimo momentas
„Jekaterina Didžioji“
„Jekaterina Didžioji“
Emma Watson
Emma Watson
Andrzejus Chyra ir Mateuszas Kościukiewiczius Malgorzatos Szumowskos filme „Vardan...“
Andrzejus Chyra ir Mateuszas Kościukiewiczius Malgorzatos Szumowskos filme „Vardan...“
Santa Lingevičiūtė

Rusų kino dienos

Birželio 11–15 d. „Multikino“

„Kino pavasariui“ bendradarbiaujant su rusų kino teatru „Planeta kino“ rengiamos Rusų kino dienos. Birželio 11–15 d. „Multikino“ bus parodyti šeši filmai, juos žiūrovams pristatys kūrėjai, aktoriai, prodiuseriai.
Programą pradės „Išpirkimas“ („Iskuplenije“, 2012) – naujausias Aleksandro Proškino filmas, gana dviprasmiškai sutiktas Rusijoje. Tačiau gal ir neatsitiktinai filmo sukūrimo metais Tarptautinis Monrealio kino festivalis apdovanojo režisierių už indėlį į meną. Proškinas niekada nesistengė įtikti savo filmais valdžiai, todėl nestebina ir „Išpirkime“ vaizduojama nepagražinta ir nenutylėta pokario Rusijos realybė. Veiksmas nukelia į pirmą Naujametę naktį pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Žmonės čia gyvena susiskaldę, nuolat kenčia badą. Filme esama kelių siužetinių linijų, bet svarbiausia suvokti, kas, anot režisieriaus, yra išpirkimas ir visa atleidžianti meilė, kuri tampa vieninteliu dvasiniu išsigelbėjimu. Filmas kurtas Tulos priemiesčiuose, kur dar kojos neįkėlę statybininkai, tad dabartiniai miesto rajonai, rodos, liko tokie kaip ką tik pasibaigus karui: skurdus, nuniokotas peizažas, kurį gali rasti visai netoli Maskvos – už 193 kilometrų. „Išpirkimas“ – tai Fridricho Gorenšteino (dirbusio su Andrejumi Tarkovskiu) to paties pavadinimo romano ekranizacija. Proškinas stengėsi neiškraipyti nė vienos kūrinio detalės ar minties. Filmą pristatys jame debiutavęs aktorius Rinalis Muchametovas.

„Žiemos kelias“
„Žiemos kelias“
„Aš būsiu šalia“
„Aš būsiu šalia“
„Ivanas – Amiro sūnus“
„Ivanas – Amiro sūnus“
„Delės šokis“
„Delės šokis“
Jonas Ūbis

Spindinčios akys

Krėsle prie televizoriaus

1945-aisiais, išlaisvinus Aušvicą, netoli krematoriumo buvo rasti užkasti rankraščiai. Vieni išlikę geriau, kiti – beveik nebeįskaitomi. Jų autoriai buvo „Sonderkommando“ nariai – jauni stiprūs žydai, priversti dirbti krematoriume. Jie lydėdavo savo tėvynainius į dujų kameras, o paskui degindavo ten nužudytųjų palaikus. Rankraščiai iškart sukėlė šoką, jie išversti į daugelį kalbų, paskutiniais metais daug sužinota ir apie jų autorius. Tačiau, ko gero, niekas neprilygs dar gyvų liudininkų prisiminimams. Pirmadienį (9 d. 23.15) LRT parodys Pavelo Drazano dokumentinį filmą „Aušvico specialioji komanda – gyvieji numirėliai“ (2009), kuriame užfiksuoti Henryko Mandelbaumo liudijimai. Kažkada jis buvo Aušvico koncentracijos lagerio „Sonderkommando“ narys. Mandelbaumas vedžioja režisierių po muziejumi tapusį konclagerį, prisimena, kas ten vyko, bet kartu pasakoja ir savo istoriją. Tai – jo išpažintis. Mandelbaumui per stebuklą pavyko išlikti gyvam. Po karo jis liko Lenkijoje, nugyveno ilgą gyvenimą. Filmo pabaiga priverčia galvoti ne tik apie nacių nusikaltimus, bet ir apskritai apie gyvenimo prasmę. Nežinau, ar tokia buvo filmo autorių valia, bet iškart prisiminiau Voltaire’o Kandido žodžius apie tai, kad kiekvienas turi puoselėti savo sodą.

„Paskutinis iš gyvųjų“
„Paskutinis iš gyvųjų“
„Karštis“
„Karštis“
„Uždelsta meilė“
„Uždelsta meilė“
„Skalvijos“ inf.

Kraštutinumų duetas

Wernerio Herzogo filmas apie Klausą Kinskį

Kino istorija žino daug garsių duetų, tačiau nė vienas nebuvo toks prieštaringas, įtemptas ir nenuspėjamas kaip Wernerio Herzogo ir Klauso Kinskio. Tai buvo kraštutinumų duetas. Apie tai pasakoja Herzogo dokumentinis filmas „Mano mylimiausias priešas“ („Mein Liebster Feind“, Vokietija, 1999). Filmą bus galima pamatyti birželio ketvirtadieniais (5, 12, 19 d.) „Skalvijos“ kino ekrane. Greta dar du sekmadienius (birželio 8, 15 d.) kino klasikos seansuose bus rodomas vienas stipriausių šio dueto filmų „Fickaraldas“ („Fitzcarraldo“, Vokietija, Peru, 1982).

„Mano mylimiausias priešas“. © Werner Herzog Film GmbH
„Mano mylimiausias priešas“. © Werner Herzog Film GmbH
„Mano mylimiausias priešas“. © Werner Herzog Film GmbH
„Mano mylimiausias priešas“. © Werner Herzog Film GmbH
Lukas Brašiškis

Pasišventimas pasauliui

Nathanielio Dorsky filmai ŠMC

Per pastaruosius keliolika metų amerikiečių eksperimentinio kino poeto Nathanielio Dorsky filmai sulaukė ne tik kino gerbėjų, bet ir didžiųjų pasaulio kino festivalių (retrospektyvos rodytos Niujorko, Roterdamo, Toronto ir daugelio kitų tarptautinių kino festivalių programose) bei įtakingiausių modernaus ir šiuolaikinio meno institucijų (Whitney šiuolaikinio meno bienalė Niujorke, Pompidou meno centras Paryžiuje) dėmesio. Birželio 11–14 d. Šiuolaikinio meno centro kino salėje Vilniuje bus parodyti keturių skirtingų Dorsky kūrybos laikotarpių filmai: „Valandos Jerome’ui. Pirma dalis“ („Hours for Jerome Part I“, 1982), „Alaya“ (1987), „Variacijos“ („Variations“, 1998) ir „Pastoralė“ („Pastourelle“, 2010). Šios Dorskio filmų peržiūros ir jas lydėsiančios „New School“ universiteto kino studijų profesoriaus Samo Ishii-Gonzaleso paskaitos („Dorsky kontekstas: modernusis kinas ir laiko atradimas“ bei „Dorsky kontekstas: Amerikos avangardas ir jo įtaka šiuolaikiniam kinui”) – pirmoji galimybė lietuvių žiūrovams susipažinti su žymaus eksperimentinio kino meistro darbais. Dorsky griežtai atsisako skaitmeninti 16 mm kino juostoje nufilmuotus savo darbus, todėl retai pasitaikančias progas pamatyti jo kūrybą kinotyrininkai apibūdina kaip Walterio Benjamino „kino nuotykį“ ar specialių sąlygų reikalaujančią „kino piligrimystę“.

Nathaniel Dorsky. J. Hilerio nuotr.
Nathaniel Dorsky. J. Hilerio nuotr.
„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Savaitgalį Sočyje atidarytas 25-asis atviras Rusijos kino festivalis „Kinotavr“. Atidarymo pradžioje garsiam rusų režisieriui Aleksandrui Sokurovui įteiktas festivalio Garbės prizas „Už meninę kalbą, padariusią įtaką pasauliniam kinematografui, ir bekompromisinę pilietinę poziciją.“ Atsiimdamas apdovanojimą, režisierius kreipėsi į Rusijos prezidentą: „Mūsų šalyje tiek daug žmonių neturi laisvės! Vieni jų nusikalto žmonėms ir Dievui, kiti turi savą įsivaizdavimą apie tai, kokia turi būti mūsų šalis, ir tai nesutampa su valstybės organų įsivaizdavimu.... Visada buvo, yra ir bus žmonių, kurie gins demokratijos interesus mūsų šalyje, kuri dabar serga. Jei būtų mano valia, kreipčiausi į prezidentą ir pasakyčiau: „Pone prezidente, paleiskite juos visus į laisvę!“

Aleksandras Sokurovas
Aleksandras Sokurovas
Helma Sanders-Brahms
Helma Sanders-Brahms
Apichatpong Weerasethakul
Apichatpong Weerasethakul
Nicolas Winding Refn
Nicolas Winding Refn
„Domino efektas“
„Domino efektas“
Jane Campion
Jane Campion
Adrien Brody
Adrien Brody
Gediminas Kukta

Meistrystės aklavietė

Nauji filmai – „Didysis meistras“

Dešimtasis Wong Kar-wai filmas „Didysis meistras“ („The Grandmaster“, Honkongas, Kinija, 2013) panašus į vėlyvuosius režisieriaus darbus – melancholišką „Meilės laukimą“, futuristinį ir nostalgija persmelktą „2046“ bei kritikų ir žiūrovų nepalankiai sutiktas ir fiasko patyrusias priešpaskutines „Mano vaivorų naktis“. Tai itin preciziški, prisodrinti spalvų, estetiški ir plastiški kūriniai. Juose nėra – arba yra kur kas mažiau – improvizacijos, asociatyvaus montažo ir eksperimentavimo dramaturgija, kuriais pasižymėjo ankstyvieji ir, reikia pripažinti, originaliausi režisieriaus filmai „Laimingi kartu“, „Čiončingo ekspresas“, „Laukinės dienos“.

„Didysis meistras“
„Didysis meistras“
Jonas Ūbis

Žiūrintiems į bedugnę

Krėsle prie televizoriaus

Johno Huddleso filmo „Išlikimo eksperimentas“ (TV3, birželio 5 d. 23 val.) išeities situacija paprasta: vienoje Džakartos aukštųjų mokyklų filosofijos dėstytojas (James D’Arcy) pasiūlo mokiniams eksperimentą. Jie turės persikūnyti į skirtingų profesijų žmones, o paskui iš jų išrinkti dešimtį, kurie nusipelno vietos bunkeryje. Tai – vienintelė vieta, kur galima pasislėpti nuo artėjančios atominės katastrofos. Tačiau užduotį apsunkina ir tai, kad pasirinktas žmogus turėtų daugiau šansų ne tik išgyventi vienas, bet ir vėliau atkurti civilizaciją.

„Paskutinis paradas“
„Paskutinis paradas“
„Ponia Petigriu gyvena šia diena“
„Ponia Petigriu gyvena šia diena“
„Pasmerkta mirti“
„Pasmerkta mirti“
Kora Ročkienė

Kaip išgyventi šių dienų pasaulyje

Baigėsi Kanų kino festivalis

Nors turko Nuri Bilge Ceylano filmas „Žiemos miegas“ dar prieš prasidedant Kanų kino festivaliui buvo laikomas vienu svarbiausių pretendentų į „Auksinę palmės šakelę“, konkursinė programa nuo pat pirmųjų dienų stebino kritikus pretendentų į šį vieną svarbiausių kino apdovanojimų gausa. Lenkų dienraščio „Gazeta Wyborcza“ kritikas Tadeuszas Sobolewskis jau pirmuosiuose iš festivalio atsiųstuose tekstuose rašė apie filmus, kurie nusipelno „Auksinės palmės šakelės“, – Mike’o Leigh „Poną Turnerį“ („Mr. Turner“) ir „Žiemos miegą“ („Winter sleep“), netrukus kitus jo kolegas sužavėjo brolių Dardenne’ų filmas „Dvi dienos, viena naktis“ ir „mažuoju pasaulinio kino genijumi“ pavadinto Xavier Dolano „Mamytė“ („Mommy“), festivaliui priartėjus prie pabaigos visuotinio atgarsio sulaukė Andrejaus Zviagincevo „Leviatanas“ („Leviathan“). Šeštadienį, kai vakare turėjo būti paskelbtas žiuri, kuriam vadovavo Jane Campion, verdiktas, po Kanus sklandė gandai, esą žiuri niekaip negali sutarti dėl prizų ir net pykstasi. Vieningai sutariama, kad šis Kanų festivalis buvo geriausias per ne vienus pastaruosius metus.

Žiemos miegas“
Žiemos miegas“
„Leviatanas“
„Leviatanas“
Gintė Pranckūnaitė

Paskutinį kartą lenkiuosi

Atsisveikinimas su Antanu Šurna

Apie Antaną Šurną kalbės dar ne vienas draugas ir kolega, o netrukus teatro ir kino žinovai skubės vertinti jo darbų, nagrinėti kūrybinės biografijos vingių. Nėra žmogaus, kuris, matęs aktorių vaidinantį, būtų likęs abejingas ar nepatikėtų tuo, ką išgyveno A. Šurnos herojus. Kone kiekvieną vaidmenį tiek teatre, tiek kino juostoje būtų galima detaliai nagrinėti, ieškoti savitų, tik šiam aktoriui būdingų kūrybos bruožų ir kelti į aukštumas pavydėtiną, nesutramdomą ir didį jo talentą. „Kūrė vaidmenis iš nieko, iš dieviško įkvėpimo“, – sakė į paskutinę kelionę palydėti artimo bičiulio atėjęs režisierius Saulius Vosylius.
 
Netikėtas aktoriaus išėjimas visai teatro bendruomenei tapo skaudžiu smūgiu. Praėjusią savaitę Valstybinis jaunimo teatras paskendo tyloje, atsisveikindamas su tuo, kuris žymėjo šio teatro istorinę pradžią. 1966 m. A. Šurna režisierės Aurelijos Ragauskaitės spektaklyje „Romeo ir Džuljeta“ atliko pagrindinį Romeo vaidmenį. Paskutinis jo vaidmuo – Virdžilas Arvydo Lebeliūno režisuotame spektaklyje dabar jau simbolišku pavadinimu „Pabaigos pradžia“, sukurtame šių metų vasarį. Tarp šių vaidmenų – ištisas kūrybinis gyvenimas, turtinga aktoriaus asmenybė, apie kurią šių eilučių autorė paprašė papasakoti teatro kolegas.

Kadras iš filmo „Herkus Mantas“
Kadras iš filmo „Herkus Mantas“
Kadras iš filmo „Riešutų duona“
Kadras iš filmo „Riešutų duona“
Scena iš spektaklio „Pabaigos pradžia“. S. Sirutavičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Pabaigos pradžia“. S. Sirutavičiaus nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 259  >>> Archyvas