7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kinas

Agnė Mackevičiūtė

Mintis, kad viskas pasaulyje susiję, yra gera

Ivano Vyrypajevo filmas „Delės šokis“

Birželio 11–15 d. Vilniaus „Multikino“ vyko Rusų kino dienos. Parodyti šeši 2012–2013 m. sukurti filmai, kuriuos, anot juos parinkusios ir atvežusios kino kritikės Marijos Bezruk, labiausiai sieja empatijos ir atleidimo temos. Po kiekvieno seanso M. Bezruk žiūrovus įtraukdavo į trumpus, gyvus pokalbius apie ką tik matytus kūrinius, buvo galima užduoti klausimus filmų pristatyti atvykusiems režisieriams, prodiuseriams, aktoriams. Įdomus pašnekesys įvyko po Ivano Vyrypajevo filmo „Delės šokis“ peržiūros, kai prodiuseriui Konstantinui Panfilovui į žiūrovų klausimus atsakyti padėjo į salę visiems netikėtai užsukęs filmo montažo režisierius Marius Blinstrubas.

 

„Delės šokis“
„Delės šokis“
„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Meryl Streep vaidins vieną didžiųjų praėjusio šimtmečio operos primadonų Marią Callas filme „Meistriškumo pamoka“ („Master Class“), kurį kanalui HBO režisuos Mickas Nicholsas. Šio režisieriaus filmuose aktorė vaidina dažnai, vieną pirmųjų „Oskarų“ nominacijų Streep atnešė vaidmuo Nicholso filme „Silkvud“. Būsimo filmo pagrindu tapo amerikiečių dramaturgo Terrenece’o McNally pjesė, statyta ir Lietuvoje. Joje pasakojama apie paskutinį dainininkės gyvenimo periodą, kai 1971 m. ji dėstė Juilliardo mokykloje Niujorke.

Meryl Streep
Meryl Streep
„Neliečiamieji“
„Neliečiamieji“
Agnieszka Holland
Agnieszka Holland
Sergejus Puskepalis
Sergejus Puskepalis
Jonas Ūbis

Šeimų nutikimai

Krėsle prie televizoriaus

Amerikiečių režisierius ir scenaristas Richardas Linklateris, kaip ir Quentinas Tarantino, yra savamokslis. Jis dažnai imasi idėjų, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo keistos ar net nekinematografiškos. Pavyzdžiui, šiemet Berlyno kino festivalis parodė Linklaterio filmą „Vaikystė“, kurį jis filmavo keliolika metų: kūrė išgalvoto berniuko gyvenimą, bet kartu ir fiksavo, kaip keičiasi, bręsta jį vaidinantis vaikas. Lietuvoje daug gerbėjų turi ir režisieriaus trilogija, kurią pradėjo romantiška meilės istorija „Prieš saulėtekį“.
 
2011 m. Linklaterio sukurta juodoji komedija „Bernis“ (LNK, 23 d. 1 val.) – taip pat savotiškas eksperimentas. Filmo veiksmas perkels į mažą Teksaso miestelį, kuriame gyvena Bernis (Jack Black). Jis – pavyzdingas krikščionis, geras kaimynas ir pilietis. Bernis gamina karstus ir yra visų mylimas. Kai jis susidraugauja su ypač nemalonia aštuoniasdešimtmete turtuole Mardžore (Shirley MacLaine), niekas nesistebi: moteris neseniai tapo našle. Kartu jie leidžia kiekvieną laisvą minutę, kol Mardžorė staiga paslaptingomis aplinkybėmis dingsta.

„Bernis“
„Bernis“
„Įbroliai“
„Įbroliai“
Kora Ročkienė

Moterys nori būti liečiamos

Vanessa Paradis apie filmą „Žigolo“ ir meilę

Šį savaitgalį Lietuvoje pradedamas rodyti amerikiečių aktoriaus ir režisieriaus Johno Turturro filmas „Žigolo“ („Fading Gigolo“, JAV, 2013). Tai pasakojimas apie du draugus – knygyno savininką (Woody Allen) ir floristą (John Turturro), kurie mėgina imtis seniausio pasaulio amato. Filmas sulaukė gana prieštaringų vertinimų, atkreipė dėmesį ne tik „pikantiška“ jo tema, bet ir garsių aktorių ansamblis – „Žigolo“ taip pat vaidina Sharon Stone, Lievas Schreiberis, Sofia Vergara, Tonya Pinkins, Jade Dixon. Su prancūzų aktore ir dainininke Vanessa Paradis, kuri filme sukūrė našlės Avigal vaidmenį, Niujorke kalbėjosi Pawełas T. Felisas. Pateikiame jų pokalbio fragmentus.

„Žigolo“
„Žigolo“
Jonas Ūbis

Į ką lygiuotis?

Naujo „Kino“ skaitymo malonumai

Naujų knygų krūva primena apie artėjančias atostogas. Nekantriai laukiu, kada galėsiu pasinerti į skaitymą, panašiai kaip vaikystėje, kai prieš atostogas parsinešdavau iš bibliotekos rašytojų rinktinius raštus. Su malonumu prisimenu vasarą, kurios vieną mėnesį skaičiau tik Vladimirą Majakovskį (regis, 10 storų tomų), ar kitas, kurių dalį praleidau su Anatole’iu France’u, Ilfu ir Petrovu (pamenu, sužavėjo pastarųjų užrašų knygelės, kupinos taiklių pastebėjimų). Panašiai jaučiuosi ir paėmęs į rankas naują „Kino“ numerį. Žurnalas – lyg užrašų knygelė ar dienoraštis (nebūtinai savo), kuriuos visai įdomu atsiversti ir po daugelio metų.

„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Filmai apie vampyrus, regis, neturi visiškai nieko bendra su Spike’o Lee kūryba („Senis“, „Malkolmas X“). Tačiau neseniai paskelbtos pirmosios naujo režisieriaus filmo „Saldus Jėzaus kraujas“ („Da Sweet Blood Of Jesus“) nuotraukos liudija ką kita. Pats režisierius tvirtina, kad tai bus „juokingas, seksualus ir kruvinas“ filmas apie nuo kraujo priklausomus žmones ir kartu naujoviška meilės istorija. Pagrindinius vaidmenis sukūrė Michaelas K. Williamsas, Felicia Pearson, Elvis Nolasco. Mažo biudžeto filmas nufilmuotas per 16 dienų, dabar vyksta baigiamieji darbai.

Kadras iš Jeano Vigo prizu apdovanoto filmo „Valgyk savo mirusiuosius“
Kadras iš Jeano Vigo prizu apdovanoto filmo „Valgyk savo mirusiuosius“
Viena pirmųjų naujojo Spike’o Lee filmo nuotraukų
Viena pirmųjų naujojo Spike’o Lee filmo nuotraukų
Filmo „Gentis“ kadras
Filmo „Gentis“ kadras
Robertas Carlyle’as
Robertas Carlyle’as
Emma Watson ir Ethanas Hawke’as Alejandro Amenabaro filme „Regresija“
Emma Watson ir Ethanas Hawke’as Alejandro Amenabaro filme „Regresija“
Edgaras Ramirezas Olivier Assayso filme „Karlosas Šakalas“
Edgaras Ramirezas Olivier Assayso filme „Karlosas Šakalas“
Živilė Pipinytė

Imigrantės dalia

Nauji filmai – „Kartą Niujorke“

Nors Jameso Gray’aus debiutas „Mažoji Odesa“ (1994) pristatytas Venecijoje, dabar jis iš tų režisierių, kurių kūrybą įdėmiai seka Kanai. Čia pernai konkurse buvo rodytas ir jo filmas „Kartą Niujorke“ („The Immigrant“, JAV, 2013). Pagrindinė filmo herojė – imigrantė iš Lenkijos Eva. Pirmąkart ją pamatome į 1921-ųjų rudenišką Niujorko uostą įplaukiančio laivo denyje. Kartu su seseria Magda jos tikisi Amerikoje ištekėti, gimdyti vaikus ir būti laimingos. Tačiau iliuzijos žlunga iškart. Įtartinai kosėjanti Magda patenka į karantiną, Evai iškyla deportavimo grėsmė, mat paaiškėja, kad merginų pasitikti neatėjo giminės ir šių adresas esą apskritai neegzistuoja. Kad Eva pateko į kruopščiai suregztas pinkles, suprasime daug vėliau, bet kol kas merginai apsiima padėti Brunas Vaisas. Jis vadina save teatro impresarijumi, bet iš tikrųjų jo trupė – scenoje apsinuoginančios merginos, kurias po pasirodymo galima ir nusipirkti. Brunas paaiškina Evai, kad gali padėti išpirkti seserį iš karantino, bet ji turės jam atidirbti. Kita vertus, Bruną akivaizdžiai pakeri Evos grožis. Kad Brunas ją myli, paaiškės, kai pasirodys jo pusbrolis Emilis – magas Orlandas, nuoširdžiai norintis padėti merginai.

„Kartą Niujorke“
„Kartą Niujorke“
Jonas Ūbis

Paprasta atidaryti duris

Krėsle prie televizoriaus

1988-ųjų vasario 16-osios išvakarėse, eidamas į redakciją, Gedimino kalno papėdėje pamačiau neįprastą reginį. Vyko mitingas, kuriame dalyvavo lojalūs sovietų valdžiai piliečiai. Šie „darbo žmonės“ reiškė pasipiktinimą Ronaldo Reagano „kišimusi į lietuvių liaudies reikalus“. Vasario 11 d. JAV prezidentas buvo pareiškęs, kad jo šalis niekad nepripažins Lietuvos okupacijos. Mitinge kalbėję piliečiai buvo garsenybės – rašytojai, sportininkai, visuomenės veikėjai. Tiksliai neprisimenu, ką kalbėjo krepšininkas Šarūnas Marčiulionis, bet moralinio pasidygėjimo įspūdis išliko iki šiol. Gal būčiau apie jį pamiršęs, bet prieš keletą metų vieno Amerikos lietuvio kurtame filme apie lietuvių krepšinio istoriją Marčiulionis aiškino, kad atsisakymo atveju jam grėsė valdžios represijos, ir visą kaltę vertė tuometinei valdžiai. Tačiau 1988-aisiais laikai jau nebuvo žmogėdriški, Sibiras jam tikrai negrėsė, atsisakymas būtų tik pakenkęs karjerai. Todėl nustebau, kad LRT kultūros programoje šiandien (simbolišką birželio 13 d.) Marčiulionio jubiliejui skirtos net trys laidos. Ar tokiu išskirtiniu dėmesiu norima pasakyti, kad prisitaikymas ir pataikavimas bet kokiai valdžiai vėl madingas?

„Žmogus, kuris žinojo per mažai“
„Žmogus, kuris žinojo per mažai“
Agnė Mackevičiūtė

Ar žiūrovai visada teisūs

Įspūdžiai iš Krokuvos kino festivalio

Paskutinę gegužės savaitę vyko 54-asis Krokuvos kino festivalis (labiausiai orientuojamas į dokumentiką, bet yra ir trumpo metražo, lenkų filmų konkursinės programos), paliekantis gaivaus, kamerinio renginio įspūdį. Filmai sukosi keliose kukliose, miniatiūrinėse senamiesčio kino salytėse, įrengtose įvairiausiose erdvėse: meno centre, prabangiuose senoviniuose rūmuose prie turgaus aikštės, čempionų taurių spintomis pasipuošusiame, 8-ojo dešimtmečio filmus primenančiame sporto klube ar tiesiog gyvenamojo namo antrame aukšte. Žinant, kad ten filmai rodomi ne tik per festivalį, kyla pavydas (kaip ir suvokus, kad kas penkta parduotuvė – knygynas), ir džiaugsmas – iki cinema friendly miesto vos kelios valandos kelio. Nebuvo čia ir didiesiems kino festivaliams būdingo varginančio maratono jausmo. Kūnas, prisimenantis, kad tokiomis progomis turėtų būti keliamasi 6 valandą ryto ir į filmus, dar sapnuojant, skuodžiama kaip į pamokas, iš pradžių muistėsi: „Ne miesto peizažų žiūrėti čia atvažiuota, kodėl pirmi seansai tik po pietų?“, tačiau labai greit įvertino tokį grafiką – matyt, krokuviečiai pernelyg kultūringi, kad drastiškai verstų vartoti tik kiną ir nepaliktų laiko įkišti nosies į vieną kitą bažnyčią, pamatyti nuo 2004 m. po pasaulį keliaujančios Stanley Kubrickui skirtos parodos ar tiesiog ramiai, nesigraužiant, kad šiuo metu nežiūrimas filmas, užkąsti kokioje nors studentiškoje valgykloje linksmu pavadinimu (pvz., „Niebo v gębie“, t.y. „Dangus žabtuose“).

„Domino efektas“
„Domino efektas“
„Sugrįžimas į Homsą“
„Sugrįžimas į Homsą“
„Meilės gelmės“
„Meilės gelmės“
„Dvi nirštančios močiutės“
„Dvi nirštančios močiutės“
„Kartą mano motina“
„Kartą mano motina“
„Ar tiki meile?“
„Ar tiki meile?“
Gediminas Kukta

Princesė tarp girnų

Nauji filmai – „Monako princesė“

Gyveno kartą Holivude graži ir talentinga Aktorė. Ją vertino kino režisieriai, mėgo kameros ir mylėjo gerbėjai. Vieną pavasarį, būdama dvidešimt šešerių metų, jau pripažinta ir laimėjusi svarbių kino apdovanojimų, Aktorė patraukė už vandenyno, į Kanų miestą. Ši vieta visam laikui pakeitė jos gyvenimą. O buvo taip: mėgaujantis Rivjeros malonumais, Aktorę pasiekė žinia, kad ji kviečiama pas netoliese gyvenantį Princą. Per kelias rūmuose praleistas valandas Aktorė sužavėjo jų šeimininką.
 
Praėjo keli mėnesiai, ir Princas aplankė Aktorę jos gimtinėje. Nedvejodamas jai pasipiršo, ir Aktorė sutiko būti jo žmona. Žmonės kalbėjo, kad buvo iškeltos Amžiaus Vestuvės. Aktorė tapo Princese. Persikėlė į Princo kunigaikštystę, susilaukė trijų atžalų ir kurį laiką laimingai gyveno.

„Monako princesė“
„Monako princesė“
  < PUSLAPIS IŠ 259  >>> Archyvas