Vilniaus LGBT festivalis „Kreivės“

Rugpjūčio 21–28 d. „Skalvijoje“ vyks jau tradiciniu tampantis Vilniaus LGBT festivalis „Kreivės“. Šiemet jo programa žada ir naujausių šios tematikos filmų programą, ir iki šiol Lietuvoje nerodytų retenybių.

Festivalis pagerbs pernai rudenį mirusio didžiojo prancūzų teatro, operos ir kino režisieriaus, aktoriaus Patrice’o Chéreau (1944–2013) atminimą. Vienas svarbiausių pastarųjų dešimtmečių prancūzų teatro kūrėjų į kiną atėjo palyginti vėlai. Pirmąjį filmą „Orchidėjos oda“ jis sukūrė 1975 metais. 1994 m. Chéreau nustebino ne tik Kanus „Karalienės Margo“ ekranizacija – Šv. Baltramiejaus nakties žudynės režisieriui tapo pretekstu prabilti apie šiuolaikinę Europą sukrėtusį karą buvusioje Jugoslavijoje. „Karalienė Margo“ – įspūdingas, operiškas, brangus reginys. Tačiau dauguma režisieriaus filmų – kameriški, gvildenantys sudėtingas temas, reikalaujantys susikaupimo.

Erotinių scenų drąsa šokiravo 2001-aisiais Berlyno „Auksiniu lokiu“ apdovanotas Chéreau filmas „Intymumas“. Jis pasakojo apie porą, kuri susitikinėja tik tam, kad užsiimtų seksu, nieko vienas apie kita nežinodami, net nesikalbėdami.

Jo filmų stilių būtų galima pavadinti kūniškuoju realizmu, tačiau žmogaus kūnas Chéreau reikalingas ieškant atsakymų į esminius su etika, psichologija ir apskritai žmogaus egzistencija susijusius klausimus. Chéreau buvo įdėmus šiuolaikinio pasaulio ir žmonių, kurių negalima apibūdinti keliais banaliais žodžiais, stebėtojas. Jis neslėpė, kad dauguma filmų autobiografiški. Juose režisierius kalbėjo apie problemas, kurios svarbios ir jam. Tai vienatvė, homoseksualumas, buvimas „kitu“, mirtis. Jis dažnai pasakojo apie sudėtingus santykius, kai artumas tampa kančios šaltiniu. Tačiau prisiminimuose Chéreau iškyla kaip itin jautrus, intuityvus, linksmas žmogus, kurio niekas nematė be knygos rankose. Tai buvo kūrėjas, kuris mėgo nuolat ką nors atrasti ir dalintis savo atradimais su kitais.

„Kreives“ šiemet atidarys savo laiku skandalą sukėlęs trečiasis pilnametražis Chéreau filmas „Sužeistas vyras“ („L’homme blessé“, 1983), kuriame pagrindinius vaidmenis sukūrė Jeanas-Hugues’as Anglade’as ir Vittorio Mezzogiorno. Filmo herojus aštuoniolikmetis Anri – atsiskyrėlis, vengiantis žmonių. Tačiau vieną dieną traukinių stotyje jis sutinka gatvės sukčių Žaną. Anri išlenda iš kiauto ir pasineria į jausmus dvidešimt metų vyresniam vyrui.

Taip pat festivalyje bus parodytas 2003 m. Berlyne „Sidabriniu lokiu“ už geriausią režisūrą apdovanotas Chéreau filmas „Jo brolis“ („Son frère“) – pasakojimas apie du brolius Tomą ir Liuką, kuriuos vėl suveda vieno nepagydoma liga. Tačiau brolius skiriantys barjerai išlieka, svarbiausias jų – Liuko homoseksualumas. Šiame filme pagrindinius vaidmenis sukūrė Bruno Todeschini, Éricas Caravaca ir Nathalie Boutefeu.

Bus parodytas ir vienas vėlyvųjų režisieriaus filmų „Persekiojimas“ („Persécution“, 2009), kurio herojų 35-erių Danielį (Romain Duris) sekioja nepažįstamasis, tvirtinantis, kad yra jo gyvenimo vyras (Jean-Hugues Anglade). Atsidūręs tarp nepažįstamojo ir mylimosios Sonios (Charlotte Gainsbourg), Danielis pasijunta vienišas ir sutrikęs.

„Kreives“ uždarys vokiečių režisieriaus Richardo Oswaldo „Kitoks nei kiti“ („Anders als die Andern“) – vienas pirmųjų vaidybinių filmų su homoseksualiais personažais, sukurtas 1919 metais. Premjera sukėlė skandalą, netrukus filmas buvo uždraustas (jį buvo leidžiama žiūrėti tik specialistams medikams), 1920 m. „Kitoks nei kiti“ kopijos buvo sunaikintos. Filmas ilgai buvo laikomas dingusiu. „Kitoks nei kiti“ garsus ir tuo, kad jame gydytoją vaidina Magnusas Hirschfeldas – vienas seksologijos pradininkų. Dalis filmo ir išliko jo archyvuose.

2004 m. „Kitoks nei kiti“ buvo atkurtas, remiantis išlikusiais fragmentais, nuotraukomis ir kitokia su filmu susijusia medžiaga. Viena didžiausių vokiečių kino ekspresionizmo žvaigždžių Conradas Veidtas „Kitoks nei kiti“ vaidina pradedantį muziką Paulą, kuris dėl įtarimų homoseksualumu pašalinamas iš mokyklos. Karnavale Paulas sutinka jaunuolį, pasikviečia jį į namus ir netrukus tampa šantažo auka. Filmas bus garsinamas gyvai.

„Kreivių“ programoje – 1980 m. Franciso Girod sukurta „Bankininkė“ („La banquière“, Prancūzija). Šiame filme vieną geriausių savo vaidmenų sukūrė Romy Schneider. Ji vaidina garsaus tarpukario Prancūzijos finansinių skandalų kaltininkę – iš paprastos šeimos kilusią žydę bankininkę. Festivalyje taip pat bus parodyti ir kitų prancūzų kūrėjų filmai – Christophe’o Honoré „Meilės dainos“ („Les chansons d’amour“, 2008) apie dramatišką meilės trikampį, Yanno Gonzalezo „Susitikimai po vidurnakčio“ („Les rencontres d’après minuit“, 2013), kurio herojai – jauna pora ir jų nenuilstanti transvestitė tarnaitė – ruošia orgiją. Vakaro svečiai saugo tamsias ir aistringas paslaptis, kurios viena po kitos bus atskleistos tą pačią naktį. Tai vizualiai rafinuotas, juokingas ir provokuojantis pasakojimas apie seksą, meilę ir mirtį. Skandalingosios rašytojos ir kino kūrėjos Virginie Despentes filmas „Bye Bye Blondie“ (2012), kuriame vaidina Emmanuelle Béart, Béatrice Dalle, Soko, Clara Ponsot, pasakoja Glorijos ir Fransės meilės istoriją. Jos susitiko 9-ajame dešimtmetyje. Gyvenimas merginas išskyrė. Po dvidešimt metų Fransė grįžta surasti Glorijos. Ne vieno tarptautinio kino festivalio apdovanojimą pelniusios Céline Sciamma „Berniokės“ („Tomboy“, 2011) herojė – dešimtmetė Laura, kuri naujų kaimynų vaikams prisistato Michaeliu. Tai filmas apie vaikystės žaidimus ir pirmąją meilę, apie lyties tapatybės svarbą nuo pat mažens.

Vokiečių kinui „Kreivėse“ atstovaus Anne Zohra Berrached „Dvi motinos“ („Zwei Mütter“, 2013). Filmo herojės – laimingai susituokusios Katja ir Izabela – nusprendžia susilaukti vaiko ir susiduria su netikėtomis kliūtimis: dauguma vaisingumo klinikų atsisako padėti homoseksualioms poroms. Stephano Lacanto „Laisvo kritimo“ („Freier Fall“, 2013) herojus policininkas Markas pirmą kartą patiria, ką reiškia įsimylėti kitą vyrą. Tačiau įsipareigojimai šeimai griauna Marko pasaulį. Staiga jo gyvenimas ima priminti laisvą kritimą. Dokumentinio filmo „Peaches pasidaro pati“ („Peaches Does Herself“, 2012) režisierė ir atlikėja Peaches pati ir vaidino šiame fantazijos kupiname filme, pasakojančiame apie kūrybos kelią – nuo svajonių savo kambaryje iki šlovės roko scenoje.

„Kreivės“ primins ir Pedro Almodóvaro filmą „Viskas apie mano mamą“ („Todo sobre mi madre“, Ispanija, 1999), kuriame vaidina Cecilia Roth, Marisa Paredes, Candela Peña. Tai pasakojimas apie Manuelą, kuri gyvena kartu su paaugliu sūnumi Estebanu. Per sūnaus gimtadienį Manuela nusprendžia išpildyti jo norą ir atskleisti, kas buvo jo tėvas. Tą pačią dieną sūnus žūsta. Manuela vyksta į Barseloną ieškoti jo tėvo, kurio naujasis vardas – Lola.

Įėjimas nemokamas. Bilietus į filmus galite pasiimti „Skalvijos“ kasoje jų rodymo dieną.