7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kai blogis kovoja su blogiu

Nauji filmai – „Nuodėmių miestas 2“

Živilė Pipinytė
Nr. 30 (1091), 2014-09-05
Kinas
„Nuodėmių miestas 2“
„Nuodėmių miestas 2“
Prasidėjus filmui, sutrikau visai kaip Mickey’io Rourke’o personažas Marvas: šis galingas, monstriškos išvaizdos vyriškis niekaip negali prisiminti, kas su juo atsitiko anksčiau. Tai visai nekeista, nes nuo pirmojo Roberto Rodriguezo ir Franko Millerio „Nuodėmių miesto“ praėjo jau devyneri metai. Mano atmintyje pirmiausia išliko naujumo jausmas, ekrane pamačius spindinčią ir tobulai kadrą užliejančią tamsą. Siužeto vingiai ir tada buvo ne tokie svarbūs kaip tamsa, gaubianti ne tik siaubingą miestą, bet ir persmelkianti net menkiausius jo gyventojų sielos kampelius.
 
„Nuodėmių miestas“ skambėjo kaip himnas film noir ir jo estetikai. Filme buvo visi nuolatiniai šio kino motyvai. Miesto džiunglėse gyvenantys personažai – banditai, žudikai, prostitutės, policininkai – čia kasdien kovoja už išlikimą, gražios moterys yra mirtinai pavojingos, o blogis – galingas ir neišnaikinamas. Visi filmo personažai – antiherojai, jie žudo lengvai, nuolat maukia degtinę, vartoja narkotikus ir gerai pasijunta tik kokiame nors apšnerkštame bare. Juodoje filmo tamsoje retkarčiais plyksteli ne tik aistros ir žiaurumas, bet ir ryškios spalvos – kruvinai raudonos gundytojos lūpos, rožinė prostitutės drabužio plunksna, geltona suknelė ar staiga nušvintančios personažo akys.
 
Visa tai išliko ir naujame „Nuodėmių mieste 2“ („Sin City: A Dame to Kill For“, JAV, 2014). Tiesa, per tuos devynerius metus kine atsirado 3D technologija, Frankas Milleris tapo įžymybe po kito savo komikso – „300 spartiečių“ ekranizacijos, o naujame filme pasikeitė dalis aktorių, vieną iš pagrindinių pirmojo personažų Dvaitą suvaidino nebe Clive’as Owenas, o Joshas Brolinas, Bruce’o Williso personažas – kilnus policininkas Hariganas – nusižudė, bet kai reikia gelbėti jį mylėjusią striptizo šokėją Nensę (Jessica Alba), būtinai pasirodo, tik jau kaip melancholiško žvilgsnio vaiduoklis. Tačiau, regis, naujame filme režisieriai visai atsisako bet kokių pastangų suintriguoti žiūrovus siužetu. Trys pagrindinės linijos: piktadario senatoriaus (Powers Boothe) ir jo pavainikio sūnaus – lošėjo Džonio (Joseph Gordon-Levitt), Dvaito ir lemtingosios gražuolės Eivos (ar dar prisimenate Evos Green debiutą Bernardo Bertolucci „Svajotojuose“?) bei Nensės keršto senatoriui – iš esmės yra istorijos apie kerštą, kuris stipresnis net už meilę.
 

Tačiau iš principo niekas nepasikeitė, gal tik perdėtai estetizuotas reginys tapo dar manieringesnis. Žinoma, tokia daugumos tęsinių dalia, bet iš Rodriguezo juk lauki ir šio to daugiau nei tik tobulai gražių paveikslėlių, kuriais, regis, nuolat grožisi ir patys filmo kūrėjai. Gal todėl dinamiškas veiksmas ir ne toks svarbus, nors retkarčiais kautynių scenose kūrėjai prisimena rytietiškų kovų choreografiją ir smaginasi įvairiais būdais nukirstų galvų skrydžiais. Matyt, jie ir patys supranta, kad beprasmiškos prievartos eskalavimas per ekraninio laiko minutę viršija bet kokias normas, todėl demonstratyviai atsisako raudono kraujo fontanų. Filme kraujas nuosekliai baltas, lyg nuotraukos negatyve. Jei bandyčiau gilintis į visas jo potekstes, ko gero, pagalvočiau, kad tas demonstratyvus „išbalinimas“ susijęs su tuo, kad abiejuose „Nuodėmių miestuose“ nėra tradicinės komiksams gėrio ir blogio kovos. Vis dėlto abejoju, ar tų poteksčių apskritai filme yra, nes filmas – greičiau kvietimas paaugliškai provokuoti konservatyvius žiūrovus (didžiausias Nuodėmių miesto žudikas ir piktadarys yra Amerikos vėliavos ženklelį ant švarko segintis senatorius Rorkas), estetizuoti blogį ir prievartą, mėgautis politiškai nekorektiškais malonumais, kad ir galimybe rodyti moters viduje slypintį absoliutų blogį. Tai itin ryšku su Eiva susijusiose scenose, juk neatsitiktinai ištikimas tarnas Manutas (Dennis Haysbert) vadina šią moterį deive. Eva Green beveik visą filmą vaidina nuoga, tobulas Eivos kūnas kelia grėsmę ne tik Dvaitui, kuris nuolat kartoja sau, kad „negalima išlaisvinti monstro“. Dvaitas turi omenyje vidinius demonus. Regis, filmo kūrėjai patys apie tai pamiršo, išlaisvindami kinui visada pavojingą blogį – grožėjimąsi savimi ir žaidimu, kurį jie siūlo lengvo atsipalaidavimo ieškantiems žiūrovams.

 

„Nuodėmių miestas 2“
„Nuodėmių miestas 2“