7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kinas

Živilė Pipinytė

Filmai, kurių pasiilgstama

Gdynėje prasideda lenkų vaidybinių filmų festivalis

Pirmadienį Gdynėje prasideda 42-asis lenkų vaidybinių filmų festivalis. Jį atidarys animacinis pilnametražis filmas „Tavo Vincentas“ („Twój Vincent“). Taip festivalio rengėjai nori pagerbti lenkų animacinio kino septyniasdešimtmetį. Ta proga festivalyje bus parodyta ir klasikinių lenkų animacinių filmų programa, vyks retrospektyvos. Atidarymo filmą jo kūrėjai Dorota Kobiela ir Hugh Welchmanas vadina tapybine animacija – kiekvienas iš 65 tūkstančių filmo kadrų nutapytas rankomis. Kuriant filmą dalyvavo 125 dailininkai iš viso pasaulio, ekrane atgaivinę per šimtą Vincento van Gogho paveikslų ir papasakoję apie dailininko gyvenimą bei mirtį.

„Geriausias“
„Geriausias“
„Meilės menas. Michalinos Wisłockos istorija“
„Meilės menas. Michalinos Wisłockos istorija“
„Fotonas“
„Fotonas“
Jonas Ūbis

Vienintelis būdas išgelbėti žmoniją

Krėsle prie televizoriaus

Nesu nei didelis ligonis, nei kulinaras mėgėjas, nei sodininkas, nei statybininkas, nei, neduok Dieve, medžiotojas ar žvejys, negroju armonika ir nesidomiu tautiniais šokiais, negeriu alaus ir nesergu už lietuvišką krepšinį, nuo tautinės estrados žvaigždžių paprastai man susuka vidurius, o vadinamosios gyvenimo būdo laidos įvaro depresiją – suprantu, kad niekad neprilygsiu visoms toms stilingoms ministerijų ir verslo rožėms arba prakutusiems emigrantams, juolab nesuprasiu jų didžiųjų tragedijų bei dramų. Tad man lietuviškų televizinių pramogų akivaizdžiai trūksta. LRT net visaip žadėtą naują Editos Mildažytės pramoginį šou šį sekmadienį išėmė iš programos. Gal išsigando stebuklingai atsivėrusios vedėjos energijos ir temperamento?

„Elvis ir Niksonas“
„Elvis ir Niksonas“
„Nepaprastos Kalėdos Niujorke“
„Nepaprastos Kalėdos Niujorke“
„Meilė ir malonė“
„Meilė ir malonė“
„Nojaus laivas“
„Nojaus laivas“

Apie vienatvę Niujorke ir skrybėles Vilniuje

Artėja Vilniaus dokumentinių filmų festivalis

Rugsėjo 21 d. jau keturioliktą kartą pakvies Vilniaus dokumentinių filmų festivalis. Vilniuje jis vyks iki spalio 1 dienos, Ukmergėje ir Klaipėdoje – spalio 6–8 d. Trumpai supažindiname su šių metų programa.

„21 X Niujorkas“
„21 X Niujorkas“
„Mes“
„Mes“
„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Šeštadienį baigėsi 74-asis Venecijos kino festivalis, kuriame šiemet dominavo amerikiečių, italų ir prancūzų filmai. „Auksinio liūto“ apdovanojimas įteiktas Guillermo del Toro filmui „Vandens forma“ („The Shape of Water“). Tai pasakojimas apie nebylę valytoją (Sally Hawking), kuri 7-ajame dešimtmetyje slaptoje laboratorijoje užmezga kontaktą su vandenų pabaisa, iš kurios tyčiojasi CŽV agentas. Kartu su draugu ir juodaode bendradarbe jie pavagia pabaisą. Filmas rodo, kaip Šaltojo karo metais vyrų dominuojamame pasaulyje moters gestas tampa pasipriešinimo ženklu.

„Vandens forma“
„Vandens forma“
„Legionai“
„Legionai“
„3“
„3“
„Pėdsakas“
„Pėdsakas“
Neringa Kažukauskaitė

Kiekvienas filmas – nauja kelionė laiku

Pokalbis su Sergejumi Mokrickiu

Rugpjūčio pabaigoje Vilniuje, pristatydamas naują filmą „Aš – mokytojas“, lankėsi ukrainiečių ir rusų kino operatorius, režisierius Sergejus Mokrickis. Jį išgarsino filmas „Mūšis dėl Sevastopolio“ (2015), tačiau šio menininko filmografijoje – talentingai nufilmuoti žinomų režisierių Kirilo Serebrennikovo, Rustamo Chamdamovo filmai, kadaise populiari politinio humoro laida „Lėlės“ (NTV), filmai „Specialioji grupė“ (2007), „Keturi meilės amžiai“ (2008), „Mokytojo diena“ (2012). Vilniuje jis lankėsi pirmą kartą, tačiau atrado daug pažįstamų, sąsajų su Lietuva. Pirmiausia tai aktorė Katerina Golubeva, kurios svarbi gyvenimo dalis susijusi su Lietuva.

Sergejus Mokrickis
Sergejus Mokrickis
„Mūšis dėl Sevastopolio“
„Mūšis dėl Sevastopolio“
Jonas Ūbis

Apžvalgininko galva

Krėsle prie televizoriaus

Kai pasižiūriu televizorių, lietuvio siela atrodo neįmenama mįslė. Nesuprantu, kodėl iš televizoriaus ekrano niekad neišlenda Andrius Mamontovas, o princesės Dianos mirties metinių proga kasdien po kelis kartus graudinosi ne tik tautos polinkius atspindinti „Info TV“, bet ir „Panorama“ ar Nemira Pumprickaitė, kurios nebūčiau įtaręs populizmu. Kodėl lietuviams toks svarbus Mamontovas, matyt, nesuprasiu niekad. Kodėl tokia svarbi princesė Diana, gerai paaiškino anglų rašytoja Hilary Mantel neseniai „The Guardian“ išspausdintoje esė. Ypač įsirėžė šie žodžiai: „Diana buvo kolektyvinis kūrinys, vadinasi, ir kolektyvinė nuosavybė. Masinis liūdesys jai mirus įžeidė skonio policiją. Jis buvo rėkiantis, kičinis – įvyniotos pūvančios gėlės, išsipūtusios raudono plastiko širdys, pliušiniai meškiukai, lėlės, nevykusios eilės. Bet visa tai bylojo, kaip desperatiškai siekia saviraiškos žmonės, kuriems pašykštėta dvasingumo ir fantazijos, žmonės, kurie išlaisvino savo slaptą nelaimę, apverkdami moterį, kurios nepažinojo.“

„Mėnesienos magija“
„Mėnesienos magija“
„Kaltinamoji Keisė Antony“
„Kaltinamoji Keisė Antony“
„Visi geri dalykai“
„Visi geri dalykai“
„Amerikietiška afera“
„Amerikietiška afera“
Rasa Šimkutė

Filmai mąstantiems žmonėms

Devintosios „Baltijos bangos“ Nidoje atgarsiai

Pasak „Devintosios bangos“ vadovo Gyčio Lukšo, kai kurie žiūrovai – ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai – atostogas planuoja derindami prie kino šventės Nidoje, nors  „Baltijos bangos“ filmuose dažniausiai nagrinėjamos sudėtingos, skaudžios problemos. Latvių ir estų kinematografininkai pastaraisiais metais vis dažniau atsigręžia į skaudžius istorinius momentus. Žinomo latvių teatro ir kino režisieriaus Viesturio Kairišo nespalvota istorinė drama „Melanijos kronikos“ (2016) nukelia į Sibiro platybes, į kurias ištremta filmo herojė ir jos sūnus, atskirti nuo vyro ir tėčio. Filmas remiasi rašytojos ir žurnalistės Melanijos Vanagos gyvenimo faktais. Latvių režisierius Davis Simanis filme „Pelenų sanatorija“ atsigręžė į kitą skaudų istorinį momentą – Pirmąjį pasaulinį karą. Kuriant šią pernai Tarptautiniame Rygos kino festivalyje Pagrindinį prizą pelniusią juostą dalyvavo ir lietuvių kinematografininkai.

„Melanijos kronikos“
„Melanijos kronikos“
„Meilė“
„Meilė“
„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Lietuvių mėgstamą Romaino Gary romaną „Aušros pažadas“, kuriame jis aprašė savo vaikystę Vilniuje, 1970 m. ekranizavo Jules’is Dassinas, pagrindinius vaidmenis tada kūrė Melina Mercouri ir Assi Dayanas. Gruodžio pabaigoje Prancūzijoje pasirodys nauja garsiojo romano ekranizacija. Jos režisierius Ericas Barbier, pagrindinius vaidmenis sukūrė Pierre’as Niney ir Charlotte Gainsbourg, taip pat filme vaidina Didier Bourdonas, Jeanas-Pierre’as Daroussinas ir Finneganas Oldfieldas. „Aušros pažadas“ buvo kuriamas Belgijoje, Vengrijoje, Italijoje ir Maroke.

Anja Rubik
Anja Rubik
Benn Affleck
Benn Affleck
Kadras iš filmo „Vėjo nublokšti“
Kadras iš filmo „Vėjo nublokšti“
Doug Jones
Doug Jones
Lily-Rose Depp
Lily-Rose Depp

Pamiršti šedevrai

Festivalis „Pirmoji banga“

Ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“ vyks rugsėjo 7–10 d. Vilniuje, „Skalvijos“ kino centre, ir rugsėjo 15–17 dienomis Kaune, „Romuvoje“. Nebylius kūrinius lydės gyva muzika. Festivalį atidarys prancūzo Alfredo Machino (1877–1929) filmas „Karo prakeikti“ („Maudite soit la guerre...“, Belgija, 1914), kuriame pasakojama dviejų skirtingose karo stovyklose atsidūrusių draugų istorija. Sukurtas prieš pat Pirmojo pasaulinio karo pradžią Europoje, pacifistinis filmas stebina ne tik pranašiškumu, bet ir kruopščiai pritaikytomis spalvomis, beje, kadrai buvo spalvinami rankomis. Harry O. Hoyto „Dingęs pasaulis“ („The Lost World“, JAV, 1925) taip pat stebino amžininkus specialiaisiais efektais, be kurių būtų neįmanoma tolesnė nuotykių kino raida. Filmo herojus profesorius Čelendžeris paskelbia, esą Amazonės džiunglėse iki šiol gyvena priešistorinės būtybės, ir surengia ekspediciją į šį „dingusį pasaulį“...

„Mirštanti gulbė“
„Mirštanti gulbė“
„Išgelbėtas ponas Budu“
„Išgelbėtas ponas Budu“
„Už grotų“
„Už grotų“
Jonas Ūbis

Sezonas prasideda

Krėsle prie televizoriaus

Jie buvo vaikai, kai iš tėvų viskas buvo atimta. Derlingiausią pasaulyje juodžemį dirbę valstiečiai buvo pasmerkti badui ir lėtai mirčiai. Iš tų, kurie išgyveno, buvo formuojama vergų armija. Gyvenimo pabaigoje šie žmonės papasakojo, ką patyrė. Sergijaus Bukovskio dokumentinis filmas „Gyvi“ (LRT Kultūra, 6 d. 21.05) pasakoja apie Holodomorą, bet Ukrainos tragedija filme neatsiejama nuo 4-ojo dešimtmečio situacijos pasaulyje: JAV vis dar didžioji krizė, Vokietijoje į valdžią ateina Hitleris, Sovietų Sąjungoje Stalinas naikina valstiečius. Vienas filmo herojų – britų žurnalistas Garethas Jonesas (1905–1935), informavęs pasaulį apie Holodomorą dar 1933-iaisiais, rašęs reportažus apie Hitlerio iškilimą. Jis darė viską, kad būtų išgirstas, bet dažnai sulaukdavo pastabų, esą tai tik gandai, nes iš tikrųjų niekas nenorėjo pyktis su Stalinu. Joneso dienoraščių fragmentai filme persipina su liudininkų prisiminimais.

„Gyvi“
„Gyvi“
„Jaunasis Popiežius“
„Jaunasis Popiežius“
„Noriu palaikyti tavo ranką“
„Noriu palaikyti tavo ranką“
  < PUSLAPIS IŠ 259  >>> Archyvas