Kai pasižiūriu televizorių, lietuvio siela atrodo neįmenama mįslė. Nesuprantu, kodėl iš televizoriaus ekrano niekad neišlenda Andrius Mamontovas, o princesės Dianos mirties metinių proga kasdien po kelis kartus graudinosi ne tik tautos polinkius atspindinti „Info TV“, bet ir „Panorama“ ar Nemira Pumprickaitė, kurios nebūčiau įtaręs populizmu. Kodėl lietuviams toks svarbus Mamontovas, matyt, nesuprasiu niekad. Kodėl tokia svarbi princesė Diana, gerai paaiškino anglų rašytoja Hilary Mantel neseniai „The Guardian“ išspausdintoje esė. Ypač įsirėžė šie žodžiai: „Diana buvo kolektyvinis kūrinys, vadinasi, ir kolektyvinė nuosavybė. Masinis liūdesys jai mirus įžeidė skonio policiją. Jis buvo rėkiantis, kičinis – įvyniotos pūvančios gėlės, išsipūtusios raudono plastiko širdys, pliušiniai meškiukai, lėlės, nevykusios eilės. Bet visa tai bylojo, kaip desperatiškai siekia saviraiškos žmonės, kuriems pašykštėta dvasingumo ir fantazijos, žmonės, kurie išlaisvino savo slaptą nelaimę, apverkdami moterį, kurios nepažinojo.“
Tikiuosi, kad panašių mįslių imsis ir visą vasarą „Info TV“ anonsuose liaudiškai nuoširdžiai žurnalistikos grandu vadintas Rimvydas Valatka, kurio laidos premjera įvyko praėjusį penktadienį. Man ji paliko dviprasmišką įspūdį. Iš pradžių laidos režisierius rodė Valatkos galvą tokiu stambiu planu, kad išsigandau ir iškart prisiminiau sovietmečiu populiarų mokslinės fantastikos filmą „Profesoriaus Douelio testamentas“, kuriame nukirsta, bet kalbanti mokslininko galva įdėta į akvariumą primenančią dėžę. Paskui žurnalistas kalbino kariuomenės vadą ir krepšinio komandos kapitoną. Pašnekovai kaip pašnekovai, klausimai ramūs, nepajutau politinėms televizijos žvaigždėms įprasto noro įkąsti, pagauti ar kitaip prispausti prie sienos pašnekovą ir taip pasipuikuoti prieš žiūrovus. Tokie „manevrai“ jau tapo banalybe. Tikiuosi, panašaus tono Valatka išvengs. Tačiau suglumino, kad pirmai laidai buvo pasirinktos „popsinės“ ir tarp dantų girgždančios temos – Rusijos grėsmė ir krepšinis. Nejaugi Lietuvoje nebeliko apie ką pasikalbėti? Gal ir Valatka mano, kad lietuviams įdomu tik krepšinis ir kariuomenė? Kita vertus, gal taip ir yra, ir Lietuva po truputį virsta banditišku, narkotikais besiverčiančiu, pinigus ir krepšinį garbinančiu, bet užtat patriotišku ir desperatiškai saviraiškos siekiančiu vienu didžiuliu Kaunu?
Gal todėl LRT Kultūra (14 d. 21.10), o ne kuris nors masėms skirtas kanalas parodys BBC dokumentinį filmą „Luji Teru: alkoholio gniaužtuose“ (2016). Jo režisierius Louis Theroux nuvyko į vieną ligoninę Londono pietuose ir pasikalbėjo su kepenų ciroze sergančiais alkoholikais. Turiu pasakyti, kad iš jų galima daug ko pasimokyti.
Aš stengiuosi mokytis iš Woody Alleno. 2014 m. pasirodžiusi „Mėnesienos magija“ (LRT, 9 d. 22.20) – ne pats geriausias režisieriaus filmas, bet jis kupinas gyvenimo išminties, kuri paprasta: kad ir kokie kvaili, neurotiški ar nenuspėjami būtų mūsų įsimylėjimai, be jų, be draugystės ir kitų žmones siejančių jausmų išgyventi neįmanoma. Pasakojimas apie senstelėjusį iliuzionistą (Colin Firth), kuris pakviečiamas į prancūzų Rivjerą, kad demaskuotų mediumu apsimetančią amerikietę (Emma Stone), keliančią grėsmę vienam ją vesti susirengusiam turtų paveldėtojui, nukels į 1928-uosius. Tai švelnus, grakštus, išmintingas filmas – lyg trumpalaikė užuovėja nuo kasdienybės idiotizmo, primenanti, kad svetimos kultūros gurkšnis kartais būna labai sveikas.
Kažką panašaus patirs ir suomio Mikkos Kuparineno filmo „2 naktys iki ryto“ (LRT Kultūra, 13 d. 22 val.) veikėjai – prancūzė architektė Karolina (Marie-Josée Croze) ir suomis DJ Jakas (Arly Jover), kurie trumpam susitiko Vilniaus viešbutyje ir netruko suprasti, kad šis susitikimas – šansas pakeisti gyvenimą.
Kas nenori jo keisti bent kartą per metus? Pradėti vis iš naujo? Apie tai sukurta daug naivių filmų, vienas tokių ir Jane Wagner „Be paliovos“ (LRT Kultūra, 9 d. 21.10). Abejoju, ar šią istoriją apie brandžią moterį Trišą, kuri gyvena name Malibu, prie pat jūros, ir pajunta įsimylinti paplūdimio plevėsą Stripą, dabar kas prisimintų, jei ne aktoriai Lily Tomlin ir Johnas Travolta. Tačiau 1978-aisiais, kai filmas buvo sukurtas, vyresnės moters ir jaunuolio santykiai atrodė nepadorūs, o filmo autoriai norėjo juos išteisinti.
Mėgstantiems tikrais įvykiais paremtus filmus, galiu pasiūlyti net kelis. TV3 (10 d. 1.35) parodys Peterio Wernerio filmą „Kaltinamoji Keisė Antony“. Filmas apie iki šiol JAV gyventojus jaudinančią visų nekenčiamos Casey Anthony bylą sukurtas 2013-aisiais, praėjus vos keliems metams nuo 2009-aisiais vykusio proceso, kuriame jauna moteris buvo apkaltinta nužudžiusi savo dukrelę. Ji tvirtino, kad mergaitę pavogė auklė.
Dar vienas tikra istorija grįstas filmas – Andrew Jareckio „Visi geri dalykai“ (TV1, šįvakar, 8 d. 23.05) – pasakoja apie Niujorko nekilnojamojo turto magnatų paveldėtoją Deividą (Ryan Gosling). Veiksmas prasideda 8-ajame dešimtmetyje, kai jis įsimyli ne savo aplinkos merginą Ketę (Kirsten Dunst). Iš pradžių jaunos poros gyvenimas klostosi gerai, tačiau žmona dingsta. Po daugelio metų policija atnaujina paieškas ir Deividas tampa pagrindiniu įtariamuoju.
Davido O. Russello juodoji komedija „Amerikietiška afera“ (LNK, 12 d. 22.30) primins 8-ojo dešimtmečio pabaigoje – 9-ojo pradžioje FTB rengtą operaciją, tyrusią politikų korupciją. Filmas – įžvalgi ir gana ciniška, virtuoziškai suvaidinta amerikietiškos svajonės studija, persmelkta 8-ojo dešimtmečio atmosferos bei stiliaus nostalgijos. Pirmiausia šiuos jausmus sužadina garso takelis – „Amerikietišką aferą“ užlieja „Dilaila“, disko muzika ir šokiai, prisiminimus sukelia ir kruopščiai atkurti interjerai, baldai, pirmosios mikrobangų krosnelės, auksiniais rėmais puošti veidrodžiai, automobiliai, kostiumai ir, žinoma, fantastiškos šukuosenos, kuriomis puikuojasi filmo herojai. Tai sukuria panirimo į laiko dvasią efektą, kuris ryškus jau filmo pradžioje, kai dar rodant titrus imituojamas vaizdajuostės įspūdis. Apgavikų paradui čia vadovauja Irvingas (Christian Bale). Jis įsitikinęs, kad norėdamas ko nors pasiekti turi apgaudinėti, vogti, papirkinėti, antraip liksi nieko nepešęs. Kartu su Sidne (Amy Adams) Irvingas pardavinėja meno kūrinių falsifikatus ir neegzistuojančias paskolas. Jų santykius drumsčia nuo soliariumo priklausoma Irvingo žmona – gudri idiotė Rozalina (Jennifer Lawrence). Tačiau daugiau sumaišties sukelia FTB agentas Ričis (Bradley Cooper), priverčiantis sukčius dalyvauti slaptoje operacijoje ir demaskuoti korumpuotus kongreso narius.
Jūsų – Jonas Ūbis
