Pagal užsienio žiniasklaidą
Birželio 7 d. Varšuvoje mirė kino ir televizijos režisierius, scenaristas, rašytojas Ryszardas Bugajskis. Jam buvo septyniasdešimt šešeri. Bugajskis gimė 1943 m. Varšuvoje, prieškario Lenkijos socialistų partijos (PPS) veikėjo šeimoje. Varšuvos universitete studijavo filosofiją, Lodzės kino mokykloje – režisūrą.
Pedro Almodovaras apie „Skausmą ir šlovę“
Praėjo treji metai po „Džuljetos“ premjeros ir Pedro Almodovaras Kanuose pristatė naują filmą „Skausmas ir šlovė“ („Dolor y Gloria“, Ispanija, 2019). Pagrindinį vaidmenį filme suvaidinęs Antonio Banderas pelnė geriausio aktoriaus apdovanojimą. „Skausmas ir šlovė“ – autobiografinis filmas. Jo herojus – krizę išgyvenantis režisierius. Britų kritikas Jonathanas Romney pavadino „Skausmą ir šlovę“ prustiška. Filme taip pat vaidina Penelope Cruz, Raulis Arevalo, Ceccilia Roth. Netrukus filmas pasirodys ir Lietuvos ekranuose. Spausdiname interviu su režisieriumi, neseniai pasirodžiusių leidinyje „GQ“ ir Meduza.io, fragmentus.







Krėsle prie televizoriaus
Bulgarų Kristinos Grozevos ir Petaro Vylčanovo filmas „Šlovė“ („LRT Plius“, 12 d. 21.30) turėtų vadintis „Slava“, nes rusiškas laikrodis „Slava“ yra vienas šios karčios komedijos veikėjų. Tiksliau, jo dovanojimo motyvas. Kad su tėvų dovanotais laikrodžiais reikia elgtis atsargiai ir perduoti palikuonims, rodė dar Quentino Tarantino „Bulvarinis skaitalas“.
Nauji filmai – „Second Hand“
Arturo Jevdokimovo filmas pasirodo ekranuose nuslūgus agitacijos už dvigubą pilietybę bangai. „Second Hand“ (Lietuva, studija „Nominum“, 2019) veikėjai būtų geras argumentas ir Konstitucijos keitimo, ir jo priešininkų rankose. Tačiau filmo vertė kita. Tai antropologinis šiuolaikinio lietuvio užsienyje tyrimas, nors režisieriui ir pristigo valios nuosekliai sudėlioti filmo akcentus. Žiūrovui jis paliko daug laisvės. Štai kaip man pavyko sudėlioti tai, ką pamačiau.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Lenkų vaidybinių filmų festivalis paskelbė, kad šiemet rugsėjo 21 d., uždarant 44-ąjį festivalį, „Platininiai liūtai“ už gyvenimo nuopelnus bus įteikti kino ir teatro režisieriui, scenaristui, prodiuseriui, eseistui, filosofui Krzysztofui Zanussi. Šį apdovanojimą skiria festivalio direkcija. Tarp anksčiau apdovanotųjų – Andrzejus Wajda, Jerzy Antczakas, Sylwesteris Chęcińskis, Tadeuszas Chmielewskis, Tadeuszas Konwickis, Januszas Majewskis, Romanas Polańskis, Witoldas Sobocińskis, Jerzy Wójcikas, Jerzy Gruza, Jerzy Skolimowskis.
Nauji filmai – „Dvilypiai gyvenimai“
Olivier Assayaso filmas „Dvilypiai gyvenimai“ („Doubles vies“, Prancūzija, 2018) nepasakoja istorijos. Jis rodo penkių personažų gyvenimo scenas. Beveik visose scenose jie arba diskutuoja, arba svetimoteriauja. Juos galima vadinti snobais, bet, matyt, dabar beveik kiekvieną, užsiimantį menais ar jų kritika, galima pavadinti snobu. Ypač jei jie gyvena ne socialiniuose tinkluose, kur demokratijos sąvoka įgyja kitokią reikšmę.
Krėsle prie televizoriaus
Praėjusio sekmadienio vakaro šou per LRT – dar vienas įrodymas, kad rinkimai tampa popsiniu reginiu, o saldžios dainos apie meilę tėvynei paprastai užgožia profesionalių ekspertų išvadas. Rinkimai tampa sluoksniuotu tortu, kurio receptą kiekvienas turi savo arba pasirenka, kas jam saldžiau. Į aikštę prie Prezidentūros susirinkę žmonės, regis, ir neslėpė, kad atėjo į dar vieną festivalį. Jų gegužę Vilniuje netrūksta. Duonos ir žaidimų pakako visiems.
Keturi savaitės tekstai
HBO rodo naują serialą „Černobylis“ (JAV, D. Britanija, 2019), kuris iš dalies buvo filmuotas ir Lietuvoje. Jis jau sulaukė daug dėmesio ir užsienio spaudoje. Apie Černobylį sukurta daug vaidybinių ir dokumentinių filmų. Tačiau penkių dalių HBO serialas gal pirmasis taip akivaizdžiai atskleidžia Sovietų Sąjungoje tvyrojusio melo ir aplaidumo mastą. Tik jis prasideda ne nuo melo, o nuo ilgai slėptos tiesos: praėjus dvejiems metams po katastrofos, ligos nualintas fizikas atomininkas Valerijus Legasovas (Jared Harris) magnetofono juostoje įrašė liudijimą, nurodantį, kas kaltas, kad katastrofa įvyko. Jis užsirūko paskutinę cigaretę ir nusižudo.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Šeštadienio vakarą iškilmingoje 72-ojo Kanų kino festivalio uždarymo ceremonijoje paskelbti pagrindinio konkurso laureatai. „Auksinė palmės šakelė“ įteikta Pietų Korėjos režisieriui Bong Joon-ho už filmą „Parazitas“ („Parasite“, „Gisaengchung“). Tai trilerio, komedijos ir siaubo filmo elementus sujungianti satyra, rodanti, kokia praraja skiria elitą ir skurdžius. Dėkodamas už prizą režisierius kalbėjo, kad didžiausią įtaką jam padarė du prancūzų režisieriai – Henri-Georges’as Clouzot ir Claude’as Chabrolis.
Krėsle prie televizoriaus
Šį šeštadienį Woody Alleno filmo nebus. Tačiau TV1 (26 d. 23.05) parodys Sophie Lellouche komediją „Paryžius–Manhatanas“ (2012). Jos herojė – didžiulė Alleno kūrybos gerbėja – ieško gyvenimo prasmės įsivaizduojamuose pokalbiuose su savo dievaičiu. Alleno filmus veikėjai perduoda iš rankų į rankas kaip priklausomybės bendruomenei ženklą. Seniai esu jos narys, todėl vis dar prisimenu, kas negrąžino prieš trisdešimt metų pasiskolintos Alleno „Rugsėjo“ vaizdajuostės.