„Platininiai liūtai“ – Krzysztofui Zanussi
Lenkų vaidybinių filmų festivalis paskelbė, kad šiemet rugsėjo 21 d., uždarant 44-ąjį festivalį, „Platininiai liūtai“ už gyvenimo nuopelnus bus įteikti kino ir teatro režisieriui, scenaristui, prodiuseriui, eseistui, filosofui Krzysztofui Zanussi. Šį apdovanojimą skiria festivalio direkcija. Tarp anksčiau apdovanotųjų – Andrzejus Wajda, Jerzy Antczakas, Sylwesteris Chęcińskis, Tadeuszas Chmielewskis, Tadeuszas Konwickis, Januszas Majewskis, Romanas Polańskis, Witoldas Sobocińskis, Jerzy Wójcikas, Jerzy Gruza, Jerzy Skolimowskis.
Krzysztofas Zanussi gimė 1939 m. birželio 17 d. Varšuvoje, italų kilmės inteligentų šeimoje. Prieš tapdamas kino režisieriumi įgijo visapusišką išsilavinimą – Varšuvos universitete studijavo fiziką, paskui filosofiją Krokuvos Jogailos universitete. Dar būdamas studentas Zanussi tapo aktyviu kino mėgėju. Kiną jis studijavo Lodzėje – čia 1967 m. jam buvo įteiktas režisieriaus diplomas. Nuo 1980 m. Zanussi – kino susivienijimo „Tor“ vadovas.
Zanussi – autorinio kino kūrėjas, jo filmus sunku priskirti kuriai nors vienai lenkų ar pasaulinio kino srovei ar krypčiai. Režisierius pats rašo savo filmų scenarijus, dažnai imasi egzistencinių temų. Šią kryptį pradėjo debiutinis jo filmas „Kristalo struktūra“ (1969). Zanussi nuosekliai plėtoja savitą kino stilių, savo herojus supriešina su moralinėmis dilemomis ir krikščioniškų vertybių pasirinkimu arba jų atmetimu. 8-ajame dešimtmetyje pasirodė dalis svarbiausių Zanussi filmų – „Šeimyninis gyvenimas“ (1971), „Iliuminacija“ (1973), „Ketvirčio ataskaita“ (1974), „Apsauginės spalvos“ (1976). 1984 m. jis sukūrė „Ramios saulės metus“ – Venecijos „Auksiniais liūtais“ apdovanotą filmą. Vėliau Zanussi kūrė daug bendros gamybos filmų, sulaukusių tarptautinio pripažinimo. Pastaraisiais metais jis aktyviai bendradarbiauja su lietuvių, ukrainiečių kinematografininkais. Režisierius sukūrė per trisdešimt pilno metražo vaidybinių filmų, daug televizijos filmų, dramos ir operos spektaklių. Jis moko kino režisūros visame pasaulyje, yra parašęs ne vieną į daugelį kalbų išverstą knygą.
XXI a. Zanussi liko ištikimas savo kūrybai būdingoms moralinių dilemų, gyvenimo ir mirties dialektikos temoms. Naujausią jo filmą „Eteris“, kurio premjera įvyko pernai Gdynėje, šiemet rodė „Kino pavasaris“, režisierius tapo Vilniaus kino festivalio laureatu.
Netrukus pasirodys naujas Boriso Chlebnikovo serialas
Rusų režisierius Borisas Chlebnikovas („Aritmija“) baigė naują serialą „Štormas“, kuriame pagrindinį moters vaidmenį sukūrė Anna Michalkova, vaidinusi ir ankstesniame Chlebnikovo seriale „Paprasta moteris“. „Štormas“ pasakoja apie du draugus – Michailą (Maksimas Lagaškinas) ir Sergejų (Aleksandras Robakas). Michailas dirba žmogžudysčių tyrimo, Sergejus – kovos su korupcija skyriuje. Kad išgelbėtų žmoną (Michalkova) nuo mirtinos ligos – gautų pinigų brangiai kainuojančiai operacijai, Sergejus daro nusikaltimus ir bando paslėpti įkalčius. Nusikaltimus tiriantis Michailas pradeda įtarti, kad jo draugas prisidėjo prie nusikaltimų, bet įrodymų neturi. Serialas pasirodys vaizdo kanale „Start“, nors tiksli data dar nežinoma. Pirmoji serialo serija bus rodoma festivalyje „Kinotavr“, kuriame „Aritmija“ prieš dvejus metus laimėjo pagrindinį prizą.
Serialo pristatomąjį filmuką galima pasižiūrėti čia:
https://www.youtube.com/watch?time_continue=2&v=3W7njlYufIY
Martinas Scorsese nerimauja dėl aktorių atjauninimo
Duodamas interviu „The Guardian“ Martinas Scorsese tvirtino, kad pastaraisias metais kine gausiai naudojamos grafinės aktorių atjauninimo technologijos kelia nerimą. Jis mano, kad nepaisant gerai patemptos odos išlieka akių problema.
Scorsese dabar baigia filmą „Airis“ („The Irishman“), kuriame aktyviai naudojamos atjauninimo technologijos. Filmo veikėjas – samdomas žudikas Frankas Sheeranas, kuriam priskiriamos daugiau nei dvidešimt penkios žmogžudystės, tarp jų garsaus JAV profsąjungų veikėjo Jimmy Hoffos.
Filmo veiksmas nukelia į skirtingus laikus, todėl daugumą aktorių – Robertą De Niro, Alą Pacino, Joe Pesci – reikėjo atjauninti naudojantis kompiuterinėmis technologijomis. Šias technologijas ypač mėgsta „Marvel“ studija, kurianti daugybę komiksų ekranizacijų.
Luca Guadagnino sukritikavo išpuolius prieš Woody Alleną
Italų režisierius Luca Guadagnino („Vadink mane savo vardu“) Kanuose prisipažino, kad jam nepatinka situacija, susijusi su Woody Allenu, kurio karjera sustojo dėl senų kaltinimų seksualiniu išnaudojimu. Guadagnino sako ir toliau liekąs Alleno gerbėjas. Pasak Guadagnino, Allenas yra persekiojamas, o visi šio persekiojimo dalyviai patiria iškreiptą ir pirmykštį šio proceso malonumą. Guadagnino nuomone, Allenas prieš dvidešimt metų perėjo daug tyrimų (tarp jų ir kelias psichiatrų ekspertizes) ir buvo išteisintas. Kilus „Me Too“ judėjimui, kaltinimai buvo prisiminti, todėl „Amazon“ atsisakė išleisti paskutinį Alleno filmą „Lietinga diena Niujorke“ („Rainy day in New York“), o Allenas negavo finansavimo naujam projektui. Dabar jis teisiasi su sutarties sąlygas pažeidusia studija.
Piotras Buslovas kuria kriminalinę komediją
Populiarių filmų „Bumeris“, „Vysockis. Ačiū, kad gyvas“ režisierius Piotras Buslovas kuria kriminalinę komediją „BUMERang“. Pagrindinis filmo veikėjas farmacijos verslo savininkas turtuolis Edikas įprato viskam vadovauti ir viską kontroliuoti. Tačiau likimas pateikia jam staigmeną: bedarbis dailininkas Petrovičius, nusprendęs atsisveikinti su gyvenimu, nukrinta nuo daugiaaukščio stogo tiesiai ant naujutėlės verslininko mašinos. Suprasdamas, kad Petrovičius niekad neišmokės skolos, Edikas nusprendžia, kad dailininkas dirbs jam nemokamai. Pagrindinius vaidmenis filme kuria Dmitrijus Nagijevas ir Vladimiras Syčiovas.
