Kinas

Jonas Ūbis

Specialiojo vasaros „Kino“ skaitymo malonumai

Kino kritikė Rasa Paukštytė, kuri redagavo „Kiną“ prieš dešimt metų, sutiko parengti specialųjį šios vasaros numerį, skirtą lietuvių kinui ir jo „aukso fondo“ kūrėjams. Kritikė klausia: „Kaip (...) aprašyti, vertinti mūsų kino raidą – nekeliaklupsčiaujant prieš supaprastintas interpretacijas, skirtas oficialiam diskursui „puošti“, kaip įmanoma objektyviau įvertinant tos raidos slenksčius ir riktus, pagrindinius veikėjus? Tai – siekiamybė, kuri jau keletą metų bando tapti vientisu leidiniu, skirtu nacionalinio kino kultūros istorijai nuo praėjusio amžiaus pradžios iki mūsų dienų.“

Oksana Karas apie filmą „Virš debesų“

Nuo šio penktadienio Lietuvos ekranuose pradedamas rodyti Oksanos Karas filmas „Virš debesų“ („Vyše neba“, Rusija, 2019). Jo premjera įvyko prieš savaitę pasibaigusiame festivalyje „Kinotavr“, o motiną suvaidinusi Viktorija Tolstoganova pelnė prizą už geriausią moters vaidmenį. Prieš kelerius metus kitas Karas filmas „Geras berniukas“ laimėjo šio festivalio Didįjį prizą.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

LRT triukšmingai išlydi prezidentę Dalią Grybauskaitę: šįvakar (28 d. 19 val.) iš Vilniaus S. Daukanto aikštės transliuos koncertą „10 metų kartu“. Juo su politike atsisveikins lietuvių populiariosios muzikos atlikėjai bei į aikštę susirinkę gerbėjai. Sekmadienį (30 d. 21 val.) rodys prezidentei skirtą Donato Ulvydo filmą „Valstybės paslaptis“. Panašūs masinės kultūros generuojami ritualai verčia prisiminti praeitį, bet juk lietuviai mėgsta ritualus.

Živilė Pipinytė

Nauji filmai – „Domino“

Brianas De Palma – amerikiečių klasikas, vienas pirmųjų kino postmodernistų, ištikimas Alfredo Hitchcocko sekėjas. Dauguma jo filmų (kad ir „Randas“, „Neliečiamieji“, „Karlito kelias“ ar „Gyvatės žvilgsnis“) analizuojami kino mokyklose, kai būsimi režisieriai mokosi montuoti, naudoti subjektyvią kamerą ar cituoti klasikus.

7md inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

„Kinotavr“ laureatai

Birželio 16 d. Sočyje baigėsi 30-asis atviras Rusijos kino festivalis „Kinotavr“. Festivalio žiuri šiemet vadovavo aktorius ir režisierius Konstantinas Chabenskis. Didžiuoju prizu žiuri apdovanojo debiutanto Boriso Akopovo filmą „Jautis“ („Byk“), filmo operatoriui, taip pat debiutantui, Glebui Filatovui atiteko ir prizas už geriausią operatoriaus darbą. „Jautis“ pasakoja apie 10-ąjį dešimtmetį, kai žlugo SSRS. Filmo veikėjas – mažo miestelio gyventojas, svajojantis persikelti į sostinę. Jis jau spėjo atlikti bausmę kalėjime ir dabar vadovauja vietos „autoriteto“ interesus aptarnaujančiai nusikaltėlių „brigadai“. Aleksandro Lungino debiutinis filmas „Didžioji poezija“ („Bolšaja poezija“) apdovanotas už geriausią režisūrą ir geriausią aktoriaus darbą (Aleksandras Kuznecovas), Annos Parmas filmas „Skirkimės!“ („Davai razvediomsia!“) – už geriausią debiutą ir scenarijų. Geriausios aktorės apdovanojimas paskirtas Viktorijai Tolstoganovai („Virš debesų“, „Vyše neba“, rež. Oksana Karas), geriausio kompozitoriaus apdovanojimas – Igoriui Vdovinui („Minčių vilkas“, „Myslennyj volk“, rež. Valerija Gai-Germanika), o kritikų palankumą pelniusi Niginos Saifullajevos erotinė drama „Ištikimybė“ („Vernost“) įvertinta diplomu.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Evano Goldbergo ir Setho Rogeno komedija „Interviu su diktatoriumi“ (LNK, 24 d. 22.50) prieš kelerius metus sukėlė daug triukšmo, mat papiktino Šiaurės Korėjos diktatorių Kim Jong-uną. Jis reikalavo filmo nerodyti, bet efektas buvo priešingas, juk ar gali būti geresnė reklama už draudimą? Juolab kad ant filmo plakato dar ir korėjietiškai parašyta: „Netikėkite tais negarbingais ir neišprususiais amerikiečiais.“

Živilė Pipinytė

Nauji filmai – „Skausmas ir šlovė“

Pedro Almodovaro filmo „Skausmas ir šlovė“ („Dolor y gloria“, Ispanija, 2019) pagrindinis veikėjas – pagyvenęs kino režisierius Salvadoras. Jį kankina depresija, vienatvė, nugaros skausmai ir dar dešimt įvairiausių ligų, kurias pamatome lyg mokslo populiarinimo filme animuotuose kadruose. Taip su šypsena Almodovaras išvardija tipiškus pagyvenusio žmogaus negalavimus. Tačiau, nepaisant net ir fizinio Salvadorą vaidinančio Antonio Banderaso panašumo, ryškių ir iškart atpažįstamų džemperių ar paviljone atkurto Almodovaro buto, „Skausmas ir šlovė“ – ne visai autobiografinis filmas. Jo apibūdinimą „autofikcija“ Almodovaras įdėjo į Salvadoro mamos lūpas: ji nugirdo šį žodį, kai sūnus davė interviu.

Gediminas Kukta

„Daryk, ką moki geriausiai, Džonai“, – vienoje scenoje sako bosas. „Ką?“ – akmeniniu veidu perklausia Keanu Reeveso Vikas, lyg prieš tai dviejose dalyse nebūtų daręs vis to paties – žudęs. „Medžiok“, –atsako bosas, ir po kelių minučių Džonas Vikas ant žemės pakloja du autobusus nuo galvos iki kojų ginkluotų karių. Kliaudamasis tik pistoletu ir raumenimis. Sunku nesijuokti. 

7md inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Mirė Franco Zeffirelli

Birželio 15 d. Romoje mirė italų teatro, kino ir operos režisierius, scenografas Franco Zeffirelli. Jis gimė 1923 m. Florencijoje kaip Gian Franco Corsi, jo tėvas prekiavo audiniais. Šešerių metų be mamos likusį berniuką globojo Florencijoje gyvenusios britės, vėliau įkvėpusios autobiografinį Zeffirelli filmą „Arbatėlė su Musoliniu“ (1999). 1941 m. jis baigė Florencijos dailės akademiją, Antrojo pasaulinio karo metais dalyvavo italų pasipriešinimo judėjime, kovojo partizanų būryje. Po karo tęsė meno ir architektūros studijas Florencijos universitete.

Živilė Pipinytė

Du savaitės tekstai

Konstantis Šavlovskis straipsnyje „Devyni „Kinotavr“ filmai“, kuris išspausdintas žurnale „Kommersant Weekend“, pristato, jo manymu, įdomiausius sekmadienį Sočyje prasidėjusio jubiliejinio, jau trisdešimtojo, Atvirojo Rusijos kino festivalio „Kinotavr“ filmus. Konkursinėje festivalio programoje jų penkiolika.