7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kinas

VDFF inf.

Pamatyti tiesą apie žmogų

Artėja Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis

Rugsėjo 19 d. Vilniuje, „Skalvijos“ kino centre, prasideda Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF). Šešioliktą kartą rengiamas festivalis pristatys ryškiausius pastarųjų metų dokumentinius filmus, pratęs pažintis su svarbiais dokumentinio kino kūrėjais, kvies pasimatyti su filmų autoriais. VDFF atidarys italų režisieriaus Sandro Bozzolo filmas „Nijolė“, pasakojantis apie Kolumbijos politiko lietuvio Antano Mockaus ir jo mamos menininkės Nijolės Šivickas ryšį. Pristatyti filmo į Lietuvą atvyks režisierius, scenarijaus bendraautorė Maria Cecilia Reyes ir pats Antanas Mockus.

Kadras iš filmo „10 minučių vyresni“
Kadras iš filmo „10 minučių vyresni“
Kadras iš filmo „Amerika“
Kadras iš filmo „Amerika“
Kadras iš Audriaus Stonio ir Arūno Matelio filmo „Baltijos kelias“2
Kadras iš Audriaus Stonio ir Arūno Matelio filmo „Baltijos kelias“2
Kadras iš filmo „Nijolė“
Kadras iš filmo „Nijolė“
7md inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Venecijos nugalėtojai

Šeštadienį pasibaigusio 76-ojo Venecijos kino festivalio „Auksinis liūtas“ atiteko Toddo Philippso, išgarsėjusio trilogija „Pagirios Las Vegase“, filmui „Džokeris“, pasakojančiam populiariausio komiksų personažo Betmeno priešininko priešistoriją. Pagrindinį vaidmenį filme sukūrė Joaquinas Phoenixas. Šį žiuri sprendimą ne vienas kritikas pavadino revoliucingu, mat pirmąkart svarbiausias prestižinio Europos kino festivalio apdovanojimas paskirtas pagal komiksą sukurtam filmui. Taip buvo įteisintas ir iki meno aukštumų pakeltas „žemu“ laikomas žanras. Tačiau „Džokeris“ ir neatitinka „komiksinio“ filmo schemų. Tai labiau pasakojimas apie visuomenės paribiuose atsidūrusio žmogaus neviltį ir beprotybės studiją, besirutuliojančią Gothamo miesto fone.

„Džokeris“
„Džokeris“
„Aš kaltinu“
„Aš kaltinu“
Andrejus Zviagincevas
Andrejus Zviagincevas
Lily James filme „Pelenė“
Lily James filme „Pelenė“
7md inf.

Atgiję filmai

Artėja „Pirmoji banga“

Rugsėjo 12-ąją „Skalvijoje“ prasidės kino festivalis „Pirmoji banga“, jau ne pirmus metus pristatantis ankstyvąjį kiną. Šiemet festivalio programoje – klasikiniai filmai, sukurti  XX a. pradžioje skirtinguose žemynuose. Apie filmus pasakos kino istorikai ir kritikai, gyvai garsins muzikantai.

„Pasmerktoji Tonka“
„Pasmerktoji Tonka“
„Imperijos nuolauža“
„Imperijos nuolauža“
„Išsigimėliai“
„Išsigimėliai“
„Birželio naktis“
„Birželio naktis“
Jonas Ūbis

Ir saldu, ir pavojinga

Krėsle prie televizoriaus

Po atostogų įsijungęs televizorių pasijutau lyg išmaudytas kičo sirupe: LRT jį spaudžia iš kardelių – gražių vasaros pabaigos gėlių. Kardelius visada mėgau ir net pagalvojęs nebūčiau, kad lietuviško reklaminio kičo kūrėjai gali priversti nekęsti gėlių. Pasirodo, gali. LRT kartu su kardeliais žydi laisvė neturėti skolų, tinkamai vartoti, gaminti kartu su virėja Beata ir kitais žiniasklaidos pamėgtais personažais, kurie savo pavyzdžiu turi liudyti akivaizdžią žydėjimo naudą. Šie kiekviename žingsnyje vis kartojami užkeikimai primena sovietmetį, kai įvairūs šūkiai lydėjo kiekvieną žingsnį, nes žmogus pats juk nežino, kaip elgtis. Jam turi vadovauti išmintingesni. Sakysite, kad perdedu, bet ką pagalvojote išgirdę kitą panašų šūkį per LRT: „Klausyti – reiškia jausti“? Aš iškart prisiminiau Orwellą. Gal todėl, kad tiek daug jo personažų kasdien matome televizorių ekranuose ir internete.

„Auksas“
„Auksas“
„Marsietis“
„Marsietis“
„Madam“
„Madam“
Živilė Pipinytė

Lyg veidrodyje

Nauji filmai – „Vieną kartą Holivude“

Kiekvienas naujas Quentino Tarantino filmas priverčia susimąstyti, kas dabar yra kinas, nes, regis, to savęs klausia ir režisierius. Tiesa, atsakymų jis ieško „restauruodamas“, sugrąžindamas į apyvoką skirtingus kino istorijos sluoksnius. Tarantino nėra kino be praeities: kad ir apie ką pasakotų jo filmas, atrama visada bus ekskursas į vieno ar kito žanro, stiliaus, personažo, net kameros rakursų istoriją. Būtent tai, nors ir netiesiogiai, sufleruoja atsakymą, kad kinas ir dabar yra ne politiškai korektiškų atsakymų į svarbius klausimus rinkinys, o daugiau nei šimtą metų tobulintas būdas suvokti save, tikrovę ir laiką.

„Vieną kartą Holivude“
„Vieną kartą Holivude“
„Vieną kartą Holivude“
„Vieną kartą Holivude“
„Vieną kartą Holivude“
„Vieną kartą Holivude“
„Vieną kartą Holivude“
„Vieną kartą Holivude“
7md inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Tęsiasi Venecijos kino festivalis

Nuo rugpjūčio 28 d. Venecijoje vyksta seniausias pasaulyje tarptautinis kino festivalis, šiemet surengtas 76 kartą. Jį atidarė japonų režisieriaus Hirokazu Kore-edos filmas „Tiesa“ („La vérité“), kuriame pagrindinius vaidmenis sukūrė Catherine Deneuve ir Juliette Binoche. Deneuve vaidina motiną – kino žvaigždę, gyvą legendą, Binoche – jos dukterį. Japonų režisierius dažniausiai gilinasi į sudėtingus šeimos santykius. „Tiesa“ pasakoja apie motinos ir dukters pastangas išsiaškinti tiesą. Tai pirmas režisieriaus filmas, kurtas Europoje. Dėl „Auksinio liūto“ konkurse iš viso kovoja 21 filmas, tarp jų – naujausi Romano Polańskio, Steveno Soderbergho, Pablo Larraino, Roy’aus Anderssono kūriniai.

Kadras iš filmo „Tiesa“
Kadras iš filmo „Tiesa“
Benjamin Voisin
Benjamin Voisin
Viola Davis
Viola Davis
Lukas Brašiškis

Kino stovykla Salų dvare

Diskusijos apie moterų ir queer tapatybių reprezentaciją kino istorijoje ir praktikoje

Esame perdėm kompleksiški, perdėm netobuli, perdėm skirtingi, kad kinas galėtų iki galo atskleisti kiekvieno mūsų vidinį pasaulį. Vis dėlto populiarus posakis, kad žmogus tampa tuo, ką skaito, taikytinas ne tik literatūrai, bet ir kinui. Jau daugiau kaip šimtą metų kinas sėkmingai konstruoja ir atliepia kolektyvines tapatybes, palaiko vyraujančias etines bei socialines visuomenės normas. Nuo pat populiariojo kino pradžios pasakojimo būdai ir estetinės reprezentacijos lemia mūsų susitapatinimą su ekrane matomais personažais, jų lytimi, tautybe, socialiniu statusu, tai, ką mes jiems jaučiame ir kokie norime būti. Kitaip tariant, ekrane rodomos tapatybės palaiko arba keičia socialinės tikrovės vaizdinį ir jo vertinimą.

„Double Strenght", rež. Barbara Hammer
„Double Strenght", rež. Barbara Hammer
„Fuses", rež. Carolee Schneemann
„Fuses", rež. Carolee Schneemann
Žemiau pasirašę autoriai

Lietuvos kino ir kultūros bendruomenės kreipimasis dėl kino teatro „Garsas“

2019 07 10

Lietuvos Respublikos Kultūros Ministerijai
Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetui
Lietuvos kino centrui prie Kultūros ministerijos
Panevėžio miesto savivaldybei
Panevėžio miesto Nekilnojamo paveldo vertinimo tarybai

Mes, žemiau pasirašanti kino ir kultūros bendruomenė, reiškiame susirūpinimą dėl Panevėžio miesto kino teatro „Garsas“ išlikimo. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, kuriuose išreikštas siekis kino teatro vietoje pastatyti Stasio Eidrigevičiaus menų centrą bei šio centro svetainėje pateiktais projekto įgyvendinimo laimėtojų rezultatais, darome išvadą, jog kino teatro pastatas bus nugriautas. Apgailestaujame, kad šios intencijos supriešina dvi skirtingas meno ir kultūros sritis, manome, kad vienos kultūros įstaigos veiklos stabdymas ar sunaikinimas neturi būti naujos kultūros įstaigos veiklos pagrindu, o toks planavimas ydingas ir diskredituojantis kultūros politiką.

G.Balino nuotr.
G.Balino nuotr.
Senasis "Garsas"
Senasis "Garsas"
Edukacija
Edukacija
Edukacija
Edukacija
Europos kinas. Atidarymo akimirka. 2017 m.
Europos kinas. Atidarymo akimirka. 2017 m.
G.Balino nuotr.
G.Balino nuotr.
G.Balino nuotr.
G.Balino nuotr.
Jonas Ūbis

Apie ilgą kelionę

Specialiojo vasaros „Kino“ skaitymo malonumai

Kino kritikė Rasa Paukštytė, kuri redagavo „Kiną“ prieš dešimt metų, sutiko parengti specialųjį šios vasaros numerį, skirtą lietuvių kinui ir jo „aukso fondo“ kūrėjams. Kritikė klausia: „Kaip (...) aprašyti, vertinti mūsų kino raidą – nekeliaklupsčiaujant prieš supaprastintas interpretacijas, skirtas oficialiam diskursui „puošti“, kaip įmanoma objektyviau įvertinant tos raidos slenksčius ir riktus, pagrindinius veikėjus? Tai – siekiamybė, kuri jau keletą metų bando tapti vientisu leidiniu, skirtu nacionalinio kino kultūros istorijai nuo praėjusio amžiaus pradžios iki mūsų dienų.“

Pirmosios meilės, brendimo ir šeimos drama

Oksana Karas apie filmą „Virš debesų“

Nuo šio penktadienio Lietuvos ekranuose pradedamas rodyti Oksanos Karas filmas „Virš debesų“ („Vyše neba“, Rusija, 2019). Jo premjera įvyko prieš savaitę pasibaigusiame festivalyje „Kinotavr“, o motiną suvaidinusi Viktorija Tolstoganova pelnė prizą už geriausią moters vaidmenį. Prieš kelerius metus kitas Karas filmas „Geras berniukas“ laimėjo šio festivalio Didįjį prizą.

Kadras iš filmo „Virš debesų“
Kadras iš filmo „Virš debesų“
Kadras iš filmo „Virš debesų“
Kadras iš filmo „Virš debesų“
Kadras iš filmo „Virš debesų“
Kadras iš filmo „Virš debesų“
Kadras iš filmo „Virš debesų“
Kadras iš filmo „Virš debesų“
  < PUSLAPIS IŠ 259  >>> Archyvas