Tęsiasi Venecijos kino festivalis
Nuo rugpjūčio 28 d. Venecijoje vyksta seniausias pasaulyje tarptautinis kino festivalis, šiemet surengtas 76 kartą. Jį atidarė japonų režisieriaus Hirokazu Kore-edos filmas „Tiesa“ („La vérité“), kuriame pagrindinius vaidmenis sukūrė Catherine Deneuve ir Juliette Binoche. Deneuve vaidina motiną – kino žvaigždę, gyvą legendą, Binoche – jos dukterį. Japonų režisierius dažniausiai gilinasi į sudėtingus šeimos santykius. „Tiesa“ pasakoja apie motinos ir dukters pastangas išsiaškinti tiesą. Tai pirmas režisieriaus filmas, kurtas Europoje. Dėl „Auksinio liūto“ konkurse iš viso kovoja 21 filmas, tarp jų – naujausi Romano Polańskio, Steveno Soderbergho, Pablo Larraino, Roy’aus Anderssono kūriniai.
Pasak festivalio meno vadovo Alberto Barberos, Venecijos programa atspindi pagrindines šiuolaikinio kino kryptis: „Režisieriai atsuko kameras į moteris ir pasakoja apie jų vaidmenį visuomenėje. Jie taip pat rekonstruoja istorinius įvykius, kurie buvo pamiršti arba kurių reikšmę iškraipė ideologai. Net ir pasakodami apie dabartį autoriai nebėga į išgalvotus pasaulius, bet, padedami kino kameros, kuria aštrų dabarties, jos problemų ir iššūkių paveikslą.“
Tačiau kritikai pabrėžė, kad programoje ir vėl stinga moterų režisierių filmų, o kai kuriuos festivalio direkcijos sprendimus pavadino „provokuojančiais“, mat programoje „Sconfini“ bus rodomas prieš trejus metus išprievartavimu apkaltinto Nate’o Parkerio filmas „American Skin“, o pagrindiniame konkurse dalyvaujantis Romano Polanskio „Aš kaltinu“ („J’accuse“) papiktino žiuri pirmininkę – argentiniečių režisierę Lucrecią Martel, mat jį pasirinkdamas festivalis, anot režisierės, atsisakė meetoo dvasios.
Xavier Giannoli ekranizuoja „Žmogiškąją komediją“
Prancūzų režisierius Xavier Giannoli („Apsireiškimas“) pradėjo ambicingą projektą – ekranizuoja Balzaco „Žmogiškąją komediją“. Pasak filmo prodiuserio Olivier Delbosco, Giannoli apie tai svajojo trisdešimt metų. Režisierius yra didelis Balzaco kūrybos žinovas. Filmui jis pasirinko „Prarastas iliuzijas“, pasakojančias apie jauną poetą Riubamprė, kuris svajoja tapti rašytoju ir palieka Angulemą, kad užkariautų Paryžių. Priešingai nei dauguma Balzacą mėgstančių sušiuolaikinti kūrėjų, Giannoli kurs kostiuminį filmą, kurio veiksmas nukels į XIX a. Prancūziją. Pagrindinį vaidmenį filme kuria Benjaminas Voisinas, taip pat vaidina Gérard’as Depardieu, Vincent’as Lacoste’as, Jeanne Balibar, Cécile de France ir pirmąkart prancūziškame filme pasirodantis Kanados režisierius bei aktorius Xavier Dolanas. Filmavimas truks iki spalio pabaigos. Filmo biudžetas – 18,7 milijono eurų.
Brangiausias lenkų kino istorijoje filmas
Lenkijoje bus kuriamas filmas „Medžiotojas“ („Ochotnik“) apie Witoldą Pileckį – Lenkų armijos rotmistrą, Armijos Krajovos karį, pasipriešinimo Aušvico koncentracijos stovykloje organizatorių ir Varšuvos sukilimo dalyvį, kuris komunistų buvo nuteistas ir 1948 m. sušaudytas. Pileckis (1901–1948) artimai susijęs su Vilniumi, į kurį kartu su tėvais iš Karelijos persikėlė 1910 metais.
Filmo biudžetas – 149 milijonai zlotų. Lenkų kino istorijoje dar nebuvo tokio brangaus filmo (iki šiol brangiausias Jerzy Kawalerowicziaus „Quo vadis“ kainavo 76 milijonus). Lenkų kino meno institutas „Medžiotojui“ skyrė 6 milijonus zlotų, bet filmą finansuos amerikiečiai. Jis ir bus kuriamas pirmiausia turint omenyje JAV ir Vakarų kino rinkas. Kol kas nežinoma, ar tai bus biografinis filmas, ar dėmesys bus sutelktas į Pileckio pabėgimo iš konclagerio epizodą, ar į jo pastangas, kad pasaulis sužinotų apie nacių nusikaltimus žydų atžvilgiu. Taip pat nežinoma, kas bus filmo režisierius ir kas atliks pagrindinius vaidmenis. „Medžiotojo“ gamyba užsiims Varšuvoje įsikūrusi firma „Madants“, tarp kurios projektų – šiemet „Kino pavasaryje“ rodytas Claire Denis filmas „Gyvenimas aukštybėse“.
Michelle Obama taps serialo veikėja
JAV kuriamas serialas „Pirmosios ponios“ („First Ladies“), kurio tema – pirmųjų JAV ponių asmeninis gyvenimas. Viena pagrindinių pirmojo serialo sezono veikėjų bus Michelle Obama. Ją suvaidins „Oskaru“ apdovanota Viola Davis, kuri, beje, yra ir viena serialo prodiuserių. Su savo heroje ji yra ne kartą susitikusi. Pirmąjį serialo sezoną dėmesio centre taip pat atsidurs Eleanor Roosevelt ir Betty Ford. Veiksmas nukels į rytinį Baltųjų rūmų sparną, kuriame dažniausiai įsikuria pirmosios ponios ir jų personalas. Serialo kūrėjai nori parodyti, kokią įtaką JAV prezidentų sprendimams turi jų žmonos. Premjeros data kol kas nežinoma.
Parengė Ž. P.
