Lietuvos kino ir kultūros bendruomenės kreipimasis dėl kino teatro „Garsas“

Lietuvos Respublikos Kultūros Ministerijai
Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetui
Lietuvos kino centrui prie Kultūros ministerijos
Panevėžio miesto savivaldybei
Panevėžio miesto Nekilnojamo paveldo vertinimo tarybai

Mes, žemiau pasirašanti kino ir kultūros bendruomenė, reiškiame susirūpinimą dėl Panevėžio miesto kino teatro „Garsas“ išlikimo. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, kuriuose išreikštas siekis kino teatro vietoje pastatyti Stasio Eidrigevičiaus menų centrą bei šio centro svetainėje pateiktais projekto įgyvendinimo laimėtojų rezultatais, darome išvadą, jog kino teatro pastatas bus nugriautas. Apgailestaujame, kad šios intencijos supriešina dvi skirtingas meno ir kultūros sritis, manome, kad vienos kultūros įstaigos veiklos stabdymas ar sunaikinimas neturi būti naujos kultūros įstaigos veiklos pagrindu, o toks planavimas ydingas ir diskredituojantis kultūros politiką.

Šiuo raštu reiškiame nepritarimą Panevėžio miesto savivaldybės siekiams nugriauti kino teatrą „Garsas“. Atkreipiame dėmesį, jog remiantis Lietuvos respublikos kino įstatymu kino kultūros sritis apibrėžiama, kaip „apimanti kūrybinę ir gamybinę kino veiklą, filmų platinimą, jų rodymą, sklaidą, kino kultūros sklaidos projektus, kino paveldo apsaugą ir kino teatrų veiklą“[1]. Todėl kino teatrai yra svarbi ir neatskiriama kino kultūros dalis, užtikrinanti kino kūrinių platinimą, sklaidą ir rodymą.
Kino teatras „Garsas“ yra unikalus kino ir kultūros objektas, atstovaujantis socialistinio modernizmo stiliui, pastatytas 1968 m. jis atspindi plačiaformačių stereofoninių, vienasalių kino teatrų, vyravusių 7-ajame dešimtmetyje, pagrindines tendencijas. Tai autentiška laikmečio vertybė, liudijanti miestų modernizacijos ir laisvalaikio, kultūros, kino istorijos procesus. Lietuvoje dauguma tokio tipo kino teatrų buvo arba apleisti, arba pakeitė savo pirminę funkciją, arba buvo nugriauti (pirmasis tokio tipo kino teatras „Lietuva“, pastatytas 1965 m. Vilniuje, – nugriautas).

Pasikeitus kino rodymo specifikai, ekonominėms ir socialinėms sąlygoms, atgavus Lietuvos Nepriklausomybę, kino teatrai tapo pažeidžiamiausia kultūros įstaigų dalis. Nepaisant socialinių ir ekonominių sukrėtimų kino teatras „Garsas“ sugebėjo nenutraukti veiklos, todėl yra išlikęs vienintelis veikiantis tokio architektūrinio, technologinio tipo kino teatras Lietuvoje, pagal savo pirminę paskirtį nenutrūkstamai veikiantis 50 metų. Be to, sekant istoriniu vietos ir atminties tęstinumu, kino teatras pastatytas dar tarpukariu veikusio kino teatro vietoje, išlaikė garsinio kino pradžią menantį pavadinimą. Todėl tapo ypatinga Panevėžio miesto bendruomenei, skirtingų kartų kultūrinį tapatumą ir atmintį jungianti vieta. Miesto bendruomenės nepasitenkinimas kino teatro nugriovimu bei rūpestis išreikštas viešoje peticijoje[2].

Kaip rodo pastarųjų metų kino teatro veiklos ataskaitos, nepaisant susidariusių komplikuotų aplinkybių, kino teatras sėkmingai veikia, ką rodo ir skaičiai. 2017 m. kino teatre apsilankė 50 751 žiūrovas, parodyti 286 filmai, įvyko 2 474 kino seansai, uždirbta 159 503 Eurų pajamų (iš savivaldybės biudžeto skirta 155 080 Eurų), gautas papildomas projektinis finansavimas 7 projektams (bendra gauto finansavimo suma projektams 34 436 Eurų). 2018 m. kino teatre apsilankė 53 159 žiūrovai, parodyti 286 filmai, surengti 2 520 kino seansai, uždirbta 153 711 Eurų pajamų (iš savivaldybės biudžeto skirta 169 283 Eurų), gautas papildomas finansavimas 10 projektų (bendra gauto finansavimo suma projektams 36 672)[3].

Lyginant su kitomis miesto kultūros įstaigomis, kino teatras „Garsas“ viena sėkmingiausiai veikiančių kultūros įstaigų Panevėžio mieste. Kino teatras yra reikšmingiausias regione nekomercinio kino rodytojas, vienas iš keturių Lietuvos kino teatrų priklausančių svarbiausiam Europos nekomercinių kino teatrų tinklui „Europa Cinemas“. „Garsas“ – aktyviausiai regione vykdo edukacinę kino veiklą (2017 m. edukacinėse programose apsilankė 7 990 lankytojų, uždirbta 15 266,75 Eurų; 2018 m. edukacinėse programose apsilankė 13 106 lankytojai, uždirbta 22 349,00 Eurų), ugdo autorinio, nekomercinio, nacionalinio kino auditoriją, sukuria galimybes taip trūkstamam turiningam jaunų žmonių laisvalaikiui, nuolat rengia išvažiuojamuosius kino seansus į regioną, taip sudarydamas galimybes Panevėžio rajono gyventojams pamatyti naujausius nacionalinius filmus. Todėl manome, kad kino teatro nugriovimas sukeltų grėsmę miesto kultūriniam gyvenimui, nekomercinės kultūros puoselėjimui bei nacionalinio kino sklaidai. Kaip rodo pastarųjų metų Lietuvos kino centro prie Kultūros ministerijos statistika, nepaisant gyventojų mažėjimo, kino lankomumas Lietuvoje nuolat auga (pvz. 2016 m. Lietuvoje apsilankė 3 668 370 gyventojų, 2017 m. 4 060 159 gyventojai[4]), ši tendencija sietina su nacionalinės kino produkcijos gausėjimu, kurios sklaidai užtikrinti būtinos legalios, bendruomenes ir kino žiūrovus telkiančios erdvės.

Kino teatro nugriovimas prieštarauja Lietuvos kino kultūros sklaidos politikai, siekiančiai didinti kino žiūrėjimo galimybes Lietuvos regione. Kaip rodo bendras Lietuvos kino centro prie Kultūros ministerijos ir „Kurk Lietuvą“ atliktas tyrimas, tik 17 iš 60 Lietuvos savivaldybių šiuo metu yra nuolat veikiantys kino teatrai, mažas veikiančių kino teatrų skaičius prisideda prie kultūrinės atskirties tarp didžiųjų centrų ir nuo jų nutolusių regionų[5]. Svarbiausio regione kino teatro „Garsas“ nugriovimas šią atskirtį didintų, apribotų gyventojų galimybes matyti legalų, nekomercinį, nacionalinį kino turinį. Reikėtų pabrėžti, jog kino teatre „Garsas“ greta modernaus DCP (visus šiuolaikinius kino rodymo standartus, atitinkančios vaizdo rodymo įrangos) kino teatras disponuoja 35 mm rodymo įranga, kuria demonstruojamas analoginis, juostinis kinas. Ši įranga yra vienintelė regione, kuria naudojimasi demonstruojant nekomercinį, europietišką kiną, tęsia ir palaiko kino bendrijoje itin vertinamo analoginio kino rodymo tradiciją. Kino teatro panaikinimas reikštų nekomercinės kino kultūros demonstravimo apribojimus visame regione, nes pagal parengtą SEMC projektą – kino rodymas yra numatytas kaip pagalbinis, o kinui suteikiama erdvė nepakankamo dydžio ir neatitinkanti profesionalią kino rodymo paskirtį.

Nepaisant visų išdėstytų argumentų, pripažįstame, kad egzistuojančiai kino teatro „Garsas“ erdvei reikia papildomo dėmesio: pastato apšiltinimas pagerintų žiūrėjimo sąlygas žiemą, papildomų veiklų sukūrimas (kavinės, parodinės erdvės) didintų kino teatro patrauklumą, be to stereofoninės garso erdvės išnaudojimas papildomoms meno ir kultūros veikloms (pvz., koncertams) padidintų įstaigos aktyvumą ir atlieptų daugiafunkcinį poreikį. Tad kino teatro „Garsas“ kultūrinė ir regioninė vertė turi potencialo augti, o jo netekimas būtų skausmingas praradimas kino ir kultūros bendruomenei.

Manome, kad Lietuvos valstybės gerovė turi būti paremta dialogu su bendruomenėmis, kuriama skirtingų kultūros ir meno barų sąveikoje, o ne jų supriešinime.
 
 
-----

[1] Pagal 2019 07 01 galiojančią redakciją. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.162695/lQhXqWkwuF
[2] https://www.peticijos.lt/visos/75230/ne-kino-centras-garsas-panevezyje-sunaikinimui/
[3] https://www.garsas.lt/garsas/dokumentai/
[4] http://www.lkc.lt/kino-teatru-statistika/
[5]http://www.lkc.lt/2019/02/11-mln-lietuvos-gyventoju-neturi-galimybes-ziureti-profesionalu-kina/

Pasirašo:
Juozas Budraitis, kino ir teatro aktorius
Regimantas Adomaitis, kino ir teatro aktorius
Vaiva Mainelytė, kino ir teatro aktorė
Audrius Stonys, kino režisierius
Raimundas Banionis, kino režisierius
Audrius Juzėnas, režisierius
Kęstutis Drazdauskas, „Nepriklausomų prodiuserių asociacija“, vadovas, prodiuseris
Darius Vaitiekūnas, Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA direktorius
Agnė Adomėnė, Lietuvos animacijos asociacijos prezidentė
Vida Ramaškienė, kino festivalio „Kino pavasaris“ vadovė
Algirdas Ramaška, kino festivalio „Kino pavasaris“ vykdantysis direktorius
Vilma Levickaitė, VŠĮ „Skalvijos“ kino centras, vadovė
Monika Inčerytė, Kauno kino centras „Romuva“, vadovė
Andrė Balžekienė, Kino teatro „Kino Pasaka“ vadovė
Gediminas Andriukaitis, Žmogaus teisių dokumentinio kino festivalio „Nepatogus kinas“ vadovas
Laura Almantaitė, BLON animacijos ir video festivalio vadovė
Linas Kavaliauskas, UAB „Best film“ vadovas
Justinas Vencevičius, UAB “Meed films” vadovas
Giedrė Krikščiūnaitė, VŠĮ  „A-One films Baltic“ vadovė
Justė Michailinaitė, VŠĮ „Artbox“ vadovė, prodiuserė
Eugenijus Civilka, VŠĮ „Amfiteatro filmai“, vadovas
Genė Pučinskienė, Kino centro “Garsas” vadovė
Rimantė Daugėlaitė - Cegelskienė, Vilniaus tarptautinio trumpųjų filmų festivalio vadovė
Lina Sakalauskaitė, VšĮ „Kinfo“ vadovė
Arūnas Stoškus, UAB „Lietuvos kinas“ generalinis direktorius
Vesta Juocevičiūtė, UAB „Iron Solutions“ vadovė
Žygimantas Jančoras, VšĮ „Meno avilys“ vadovas
Gitana Juronė, “UAB „Garsų Pasaulio Įrašai“, vadovė
Robertas Štukas, UAB „VLG filmai“, vadovas
Donatas Šimukauskas, UAB „Aktorių agentūra“, vadovas, aktorius
Ričardas Marcinkus, UAB „Full Screen“ vadovas, režisierius
Lukas Trimonis, VŠĮ „In Script“, vadovas
Vitalijus Žukas, OKTA studijos vadovas
Andrius Gricius, UAB Uraga vadovas, kūrybos vadovas ir prodiuseris
Audronis Liuga, Lietuvos teatrologas, prodiuseris, kino kritikas
Jurga Jozič, Kroatijos Respublikos Ambasada, Ambasadoriaus asistentė
Miranda Vaitkevičienė, Krekenavos kultūros centro vadovė
Birutė Titienė, Panevėžio rajono Miežiškių kultūros centro vadovė
Kristina Juškienė, Raguvos kultūros centro vadovė
Vilma Baronienė, VŠĮ „Meno ir ugdymo studija“ vadovė
Jūratė Boričevskienė, Visagino Kultūros centras
Ramunė Vrubliauskienė, Prancūzų institutas Lietuvoje
Rasa Paukštytė, kino kritikė, www.lfc.lt portalo redaktorė
Živilė Pipinytė, kino kritikė
Neringa Kažukauskaitė, kino kritikė
Anna Mikonis - Railienė, kinotyrininkė
Santa Lingevičiūtė, kino kritikė, žurnalo „Kinas“ redaktorė
Natalija Arlauskaitė, vizualumo tyrinėtoja, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių instituto profesorė
Lina Kaminskaitė - Jančorienė, kino istorikė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė
Lukas Brašiškis, Niujorko universitetas, kino studijų fakulteto doktorantas ir dėstytojas
Ignas Miškinis, režisierius
Artūras Jevdokimovas, režisierius
Mykolas Vildžiūnas, režisierius
Tadas Vidmantas, režisierius
Antanas Maciulevičius, režisierius
Rimvydas Leipus, kino operatorius
Dailius Dargis, režisierius, žurnalistas
Eglė Vertelytė, kino režisierė, filmo „Stebuklas“ režisierė
Aloyzas Jančoras, režisierius, operatorius
Andrius Blaževičius, kino režisierius, filmo „Šventasis“ režisierius
Marija Kavtaradzė, kino režisierė, filmo „Išgyventi vasarą“ režisierė
Vytautas Katkus, kino operatorius, filmo „Išgyventi vasarą“ operatorius
Laura Aliukonytė, kino operatorė
Mindaugas Survila, kino režisierius
Romas Zabarauskas, kino režisierius
Viktorija Jonkutė, kino režisierė
Algirdas Gurevičius, kino režisierius
Andrej Špilevoj, kino režisierius
Andrius Bartkus, kino režisierius
Ernestas Samsonas, kino režisierius
Justinas Krisiūnas, kino režisierius
Andrius Lekavičius, kino režisierius
Aistė Žegulytė, kino režisierė
Laura Tamošiūnaitė-Šakalienė, kino režisierė
Robertas Nevecka, animatorius
Kornelija Norkevičiūtė, Kino centro „Garsas“ kino programų koordinatorė
Inga Klezytė, Kino centro „Garsas“ rinkodaros specialistė
Izabelė Skikaitė, Kino centro „Garsas“ edukacinių programų koordinatorė
Dalia Tauginienė, Kino centro „Garsas“ projektų vadovė
Algirdas Paulavičius, aktorius
Vytautas Kaniušonis, režisierius, aktorius
Eleonora Koriznaitė, aktorė
Eleonora Matulaitė, aktorė
Andrius Povilauskas, režisierius, aktorius
Inga Jarkova, aktorė
Toma Razmislavičiūtė-Juodė, aktorė
Severinas Norgaila, aktorius
Vytautas Kupšys, aktorius
Vidmantas Fijalkauskas, aktorius
Denisas Kolomyckis, aktorius
Mantas Jančiauskas, aktorius
Mindaugas Papinigis, aktorius
Artūras Orlauskas, aktorius, režisierius, scenaristas
Dagnė Vildžiūnaitė, VŠĮ „Just a moment“, kino prodiuserė
Živilė Gallego, kino prodiuserė
Marija Razgutė, „Čiobreliai“ kino prodiuserė
Agnė Adomėnė, VšĮ „Art Shot“ kino  prodiuserė
Teresa Rožanovska, kino prodiuserė
Rasa Miškinytė, “UAB „Era films“kino  prodiuserė
Žilvinas Naujokas, kino prodiuseris
Gabrielė Vaičiūnaitė, kino prodiuserė
Giedrė Burokaitė, kino prodiuserė
Dagnė Puodžiūnaitė, kino prodiuserė
Viktorija Seniut, kino prodiuserė
Austė Bagdonavičiūtė, kino prodiuserė
Aistė Račaitytė, Vilniaus Tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“, filmų pirkimų ir platinimo veiklos vadovė
Mantė Valiūnaitė, VšĮ „Meno avilys“, Vilniaus Tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ filmų programų sudarytoja
Rytis Zaveckas,  laisvasis kūrėjas
Dmitrij Gluščevskij, kino festivalio „Scanorama“ programos koordinatorius
Aleksas Gilaitis, kino festivalio „Pirmoji banga“ iniciatorius, kino archyvaras
Dovilė Grigaliūnaitė, Žmogaus teisių dokumentinio kino festivalio „Nepatogus kinas“ programos sudarytoja
Narius Kairys, Žmogaus teisių dokumentinio kino festivalio“Nepatogus kinas“  programos sudarytojas
Greta Akcijonaitė, Kino platintojas Greta Garbo FIlms, tarptautinio projekto #europeanfilmchallenge vykdytoja, VŠĮ  „Kino metropolis“
Dovilė Dragelytė Kino platintojas Greta Garbo FIlms, tarptautinio projekto #europeanfilmchallenge  vykdytoja
Ieva Remeikytė, Kino platintojas Greta Garbo FIlms, projektų vadovė
Dalia Laučytė-Gedgaudienė, UAB „NCG distribution“

Kontaktiniai asmenys:
Laura Mikšionienė +37060105102, [email protected]
Lina Kaminskaitė Jančorienė +37065623736, [email protected]