7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: VDFF inf.

VDFF inf.

Vilniaus dokumentinių filmų festivalis skelbia geriausią studentišką darbą

Vilniaus dokumentinių filmų festivalis šiemet pirmą kartą pristatė konkursinę studentų filmų programą. Į dvikovą stojo po tris filmus iš Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) ir Prahos scenos menų akademijos Kino ir televizijos mokyklos (FAMU). Pasak festivalio organizatorių, filmai atstovauja skirtingoms kino mokykloms, kurių dokumentinio kino kūrimo tradicijos skiriasi, todėl buvo sudėtinga atrasti vieningus filmų vertinimo kriterijus.

VDFF inf.

Pamatyti tiesą apie žmogų

Artėja Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis

Rugsėjo 19 d. Vilniuje, „Skalvijos“ kino centre, prasideda Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF). Šešioliktą kartą rengiamas festivalis pristatys ryškiausius pastarųjų metų dokumentinius filmus, pratęs pažintis su svarbiais dokumentinio kino kūrėjais, kvies pasimatyti su filmų autoriais. VDFF atidarys italų režisieriaus Sandro Bozzolo filmas „Nijolė“, pasakojantis apie Kolumbijos politiko lietuvio Antano Mockaus ir jo mamos menininkės Nijolės Šivickas ryšį. Pristatyti filmo į Lietuvą atvyks režisierius, scenarijaus bendraautorė Maria Cecilia Reyes ir pats Antanas Mockus.

Kadras iš filmo „10 minučių vyresni“
Kadras iš filmo „10 minučių vyresni“
Kadras iš filmo „Amerika“
Kadras iš filmo „Amerika“
Kadras iš Audriaus Stonio ir Arūno Matelio filmo „Baltijos kelias“2
Kadras iš Audriaus Stonio ir Arūno Matelio filmo „Baltijos kelias“2
Kadras iš filmo „Nijolė“
Kadras iš filmo „Nijolė“
VDFF inf.

Atidarytas 15-asis Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis

Ketvirtadienio vakarą „Skalvijos“ kino centre rinkosi dokumentinio kino mylėtojai – čia prasidėjo tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis. Į kūrybinę dokumentiką orientuotas festivalis surengtas jau 15-ąjį kartą.

 

Festivalį atvėrė šveicarų kino dokumentininko Peterio Liechti filmas „Signerio lagaminas. Kelyje su Romanu Signeriu“ („Signers Koffer – Unterwegs mit Roman Signer“, 1996). Šiais metais viena iš VDFF retrospektyvų skirta P. Liechti kūrybai.

 

Pristatyti režisieriaus retrospektyvos į festivalį iš Šveicarijos atvyko jo našlė ir kūrybinė partnerė Jolanda Gsponer ir menininkė Annette Brütsch. „P. Liechti filmai ir tekstai gilinasi į pamatines žmogiškosios būties temas, todėl, esu tuo tikra, niekada nepraras aktualumo pasauliniame kontekste“, –  apie išskirtinę režisieriaus kūrybą atidarymo metu pasakojo J. Gsponer.

 Peterio Liechti instaliacija. M. Endriuškos nuotr.
Peterio Liechti instaliacija. M. Endriuškos nuotr.
Festivalio viešnia Jolanda Gsponer. M. Endriuškos nuotr.
Festivalio viešnia Jolanda Gsponer. M. Endriuškos nuotr.
VDFF inf.

Festivalio premjeroje – nesuvaidintas tapytojos Nomedos Saukienės pasaulis

Daugiau nei 40 dokumentinių pasakojimų iš viso pasaulio pristatantis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF) žiūrovus pakvies ir į lietuvišką premjerą. Naujausią savo filmą „Iš kur tas švytėjimas“, atversiantį asmeninį tapytojos Nomedos Saukienės pasaulį, pristatys režisierė Agnė Marcinkevičiūtė. Filmo premjera „Skalvijos“ kino centre jau šį šeštadienį, rugsėjo 22 d.

 

Dokumentiniuose pasakojimuose A. Marcinkevičiūtė yra įamžinusi ne vieną išskirtinę asmenybę – rašytoją Jurgį Kunčiną („Beveik laimingas“, 2004), kino režisierių Raimondą Vabalą („Laiku suspėjome pasikalbėti“, 2006), rašytoją Renatą Šerelytę („Sapno siūlas“, 2007), poetą Justiną Marcinkevičių („Prie rugių ir prie ugnies“, 2010) ir kt. Šįkart jos filmo heroje tapo N. Saukienė – tapytoja, mama, močiutė, dailininko Šarūno Saukos žmona.

 

Menininkė su vyru gyvena atokiame Dusetų miestelyje, kur režisierė pirmą kartą ir išvydo N. Saukienės darbus. „Nesu meno kritikė, tiesiog pajutau, kad tie darbai turi būti didelio meistro nutapyti“, – viename interviu yra sakiusi A. Marcinkevičiūtė.

Kadras iš filmo „Iš kur tas švytėjimas“
Kadras iš filmo „Iš kur tas švytėjimas“
 Kadras iš filmo „Iš kur tas švytėjimas“
Kadras iš filmo „Iš kur tas švytėjimas“
Kadras iš filmo „Iš kur tas švytėjimas“
Kadras iš filmo „Iš kur tas švytėjimas“
Režisierė Agnė Marcinkevičiūtė
Režisierė Agnė Marcinkevičiūtė
VDFF inf.

Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje triumfavo lietuvių režisieriai

 

12-ąjį tarptautinį Vilniaus dokumentinių filmų festivalį uždarė lietuviška premjera – režisieriaus Arturo Jevdokimovo trumpametražis dokumentinis filmas „Suokalbis“. Prieš 20 metų nufilmuotas pasakojimas nukelia į Vilniuje veikusią kultinę kavinę, kurioje galėjai sutikti ir gyvą klasiką, ir studentą, ir atsitiktinį užklydėlį. Filme užfiksuotą laiką autorius vadina šėlsmo be stabdžių laikais, į kuriuos nebegrįžtama.


Per festivalio uždarymo ceremoniją buvo paskelbti ir apdovanoti VDFF konkursinės programos laureatai. Aštuntą kartą rengiamoje programoje pristatyta dvylika įdomiausių rakursų iš Baltijos šalių – 5 lietuvių, 4 latvių ir 3 estų filmai. Pirmąja premija įvertintas Audriaus Stonio filmas „Avinėlio vartai“.


„Tai šviesus, grakštus, dvasinį gyvenimą išaukštinantis filmas. Žiuri priėjo vieningos nuomonės apie visus konkursinės programos laureatus, tačiau pirmiausia sutarėme dėl pirmosios vietos“, – įteikdamas apdovanojimą A. Stoniui kalbėjo žiuri narys kinotyrininkas Gabrielis M. Paletzas.

Arturo Jevdokimovo filmas „Suokalbis“
Arturo Jevdokimovo filmas „Suokalbis“
Audrius Stonys. Mindaugo Česlikausko nuotr.
Audrius Stonys. Mindaugo Česlikausko nuotr.
VDFF inf.

Laisvė būti netobulam

Vilniaus dokumentinių filmų festivaliui artėjant

Kai Robertas Flaherty beveik prieš šimtmetį sukūrė pirmąjį dokumentinį filmą „Nanukas iš Šiaurės“, kino dokumentikos terminas dar neegzistavo. Eskimų gyvenimo tyrinėtojas ir žvalgytojas tiesiog bandė užfiksuoti gyvenimą Šiaurėje tokį, koks jis yra, ir sukurti eskimų kasdienybės įrašą. Jis negalėjo nė numanyti, kad XXI a. tokius įrašus galės kurti kiekvienas, o mūsų gyvenimą nuolat sups judantys vaizdai.
 
Kodėl taip veržiamės fiksuoti savo kasdienybę? Tai tik pramoga ar gyvenimo stebėjimo būdas? Ką šie vaizdai – trumpos kasdienybės atplaišos – sako apie mus? Kada jie įdomūs ir paveikūs? Kada jie – tik buitinis vaizdo įrašas, o kada – kinas? Tai tik keli klausimai, kuriuos šiemet kels Vilniaus dokumentinių filmų festivalis.

„Bananiniai blynai ir lipnūs ryžiai“
„Bananiniai blynai ir lipnūs ryžiai“
„Casa Blanca“
„Casa Blanca“
„Gimme Shelter“
„Gimme Shelter“
„Iris“
„Iris“
„Šoa“
„Šoa“
„Staiga mano mintys nutrūksta“
„Staiga mano mintys nutrūksta“
„Susipažinkite su Merlonu Brando“
„Susipažinkite su Merlonu Brando“
„Pasaulis ant sofos“
„Pasaulis ant sofos“
VDFF inf.

Sergejaus Bukovskio filmuose – Ukrainos likimas

 

Vilniaus dokumentinių filmų festivalis antradienį pradeda vieno garsiausių ukrainiečių dokumentininkų Sergejaus Bukovskio retrospektyvą. Nuo ketvirtadienio režisierius viešės Vilniuje ir pats pristatys savo filmus, dalinsis mintimis apie Ukrainos dabartį. Pasak festivalio rengėjų, ši retrospektyva – pagarbos Ukrainai ženklas. Ukrainiečių kūrėjo filmuose atsiveriantys Ukrainos praeities skauduliai ir žaizdos siejasi su dabarties realijomis, kalba apie jų atminimo būtinybę. Retrospektyvoje bus parodyti įvairiais metais kurti S. Bukovskio filmai, pradedant ankstyvaisiais trumpametražiais darbais „Stogas“ (1990), „Dislokacija“ (1992), „Rytoj šventė“ (1987).

 

„Dislokacija“
„Dislokacija“
VDFF inf.

Nematoma tikrovė ir realybės vaizdai

Ko laukti iš 11-ojo Vilniaus dokumentinių filmų festivalio

Rugsėjo 18–28 d. jau vienuoliktą kartą pakvies Vilniaus dokumentinių filmų festivalis. Šiemet jis vyks „Skalvijoje“ ir „Pasakoje“. Programoje – per 40 dokumentinių filmų. Tradiciškai jį sudaro konkursinė Baltijos šalių, pagrindinė ir specialioji programos, retrospektyvos bei naujų lietuviškų filmų premjeros, susitikimai su filmų kūrėjais.
Festivalį atidarys šiųmetinis Tarptautinio Krokuvos kino festivalio nugalėtojas – bendros lenkų ir vokiečių gamybos Elwiros Niewieros ir Piotro Rosołowskio filmas „Domino efektas“. Jis buvo pripažintas geriausiu ir tarptautiniame, ir lenkų filmų šio festivalio konkursuose. Filmas rodo nepripažintą valstybę Abchaziją, kurioje gyvena per 200 tūkstančių gyventojų. Filmo herojus – pusamžis vyras – kadaise kovėsi už atsiskyrimą nuo Gruzijos, bet tai paaiškės tik filmui įpusėjus. „Domino efekto“ pradžioje jis, Abchazijos sporto ministras, kartu su jaunesne žmona ruse organizuoja pasaulinį domino čempionatą ir tikisi, kad tai suteiks tarptautinio prestižo jo tėvynei. Tačiau tikroji filmo tema – gana sudėtingi santykiai su nėščia žmona, kuri nesijaučia sava Abchazijoje. Jų santykiai – lyg tarptautinės padėties metafora.

„Domino efektas“
„Domino efektas“
„Ar aukštas žmogus yra laimingas“
„Ar aukštas žmogus yra laimingas“
„Michelio Houellebecqo pagrobimas“
„Michelio Houellebecqo pagrobimas“