7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Ciklopai ir Odisėjai

Krėsle prie televizoriaus

Jonas Ūbis
Nr. 42 (1010), 2012-11-23
Kinas Rodo TV
„Ponas Niekas“
„Ponas Niekas“

Išvertus „Nemo“ iš lotynų kalbos, būtų „Niekas“. Taip Odisėjas prisistatė Ciklopui. Nesu Odisėjas, net tas iš garlaivių kontoros, apie kurį eilėraštyje rašė Nikolajus Gumiliovas, bet naujose kompanijose dažniausiai sakau, kad esu filologas. Tai tas pats kaip ir „Niekas“. Kas dabar susidomės pagyvenusiu filologu? Kas jo klausinės apie naujus filmus, prašys paaiškinti, kodėl lietuvių kinas toks blogas, ir kodėl nepatiko toks nuostabus filmas, kur Ingeborga Dapkūnaitė ir vėl vaidina elitinę prostitutę? Niekas. Jei norite ramiai praleisti vakarą su nepažįstamaisiais, į juos įsižiūrėti, – tai geriausias būdas.

Belgų režisieriaus Jaco van Dormaelio filmo „Ponas Niekas“ (LRT Kultūra, 28 d. 22.55) herojus atsibunda neįgaliu senuku Nemo (Jared Leto). Jis – paskutinis mirtingasis pasaulyje. Visi jau seniai nemirtingi, todėl su malonumu stebi televizijos šou, kurio herojus – iš proto besikraustantis senis. Gyvenimo pabaigoje pas Nemo ateis žurnalistas ir senis papasakos jam net kelias savo gyvenimo istorijas.
 
Žmogaus gyvenimas susideda iš to, ką jis pasirinko. Bet prisimindami gyvenimą dažnai prisimename ne tik tai, kas atsitiko, įvyko, buvo, bet ir tai, kas galėjo atsitikti. Van Dormaelis suteikia savo herojui galimybę viską išgyventi iškart: jis įsėdo į traukinį su mama ir liko perone su tėvu, vedė tris moteris ir kiekviena jam buvo vienintelė, turėjo namą su baseinu ir buvo benamis. Nemo patyrė viską, pasirinko viską. Režisierius tarsi sako, kad gyvenimas yra neišsemiamas ir iki galo nepažintas, net jei jį pragyvenai pats. Bet mes žinome tik tai, ką patyrėme patys. Visa kita yra fikcija.
 
Žinoma, „Ponas Niekas“ kai kam primins ir Jeaną Baudrillard’ą. Jis teigė, kad su praeitimi mus jungia tik svetimi pasakojimai. Praeitis yra prieinama tik knygų, filmų, pasakojimų forma. Istoriją mums jau interpretavo kažkas kitas. Todėl ir patys pradedame ją interpretuoti. Tas pats atsitinka ir gyvenime. Kuo toliau įvykis, tuo mažiau pasitikime savo prisiminimais. Faktai lyg ir nebetenka prasmės, svarbu, ar pasielgėme teisingai. Etika, vertinimas tampa svarbesni.
 
Sutinku, kad van Dormaelis neatrado nieko naujo: panašūs apmąstymai jau skambėjo Alejandro Amenabaro, Michelio Gondry, Julio Medemo filmuose. Baudrillard’ą dabar skaito visi. Bet „Ponas Niekas“ gali priversti susimąstyti apie save. Šių dienų kinas tam ryžtasi vis rečiau.
Neilas La Butas – iš tų režisierių, kurie vadinami provokatoriais, kartais jam kliūva ir daugiau. Manau, kad po 2008 m. trilerio „Nepageidaujamas kaimynas“ (LNK, 27 d. 22.35) jis sulaukė kaltinimų politiniu nekorektiškumu ar net rasizmu. Filmo pradžioje jauna pora atsikrausto į savo svajonių namus Los Andželo priemiestyje. Kvartalas griežtai saugomas, čia ramu, šviečia saulė ir gyvena malonūs kaimynai. Tačiau nuo pat pirmų akimirkų jaunavedžius – baltaodį vyrą ir juodaodę žmoną – akylai seka kaimynas – juodaodis policininkas (Samuel L. Jackson). Jam nepatinka mišrios santuokos. Paskui prasideda nemalonumai. Regis, policininkas pamažu kraustosi iš proto, o įtampa vis auga. Kaip jauna kultūringa pora gali pasipriešinti policininkui?
 
Filmo supratimui gali pasitarnauti užuomina, slypinti originaliame pavadinime „Lakeview Terrace“: „Lakeview“ – ta vieta, kur 1991 m. baltieji policininkai žiauriai sumušė juodaodį Rodney Kingą. Videojuostoje užfiksuotos ir per televiziją parodytos muštynės tapo galingų rasinių neramumų pradžia.
Kitoks Los Andželo policininkas – Davido Ayerio 2008 m. filmo „Nakties klajūnai“ (LNK, 28 d. 22.35) herojus veteranas Tomas. Anksčiau jis gyveno savo pasaulyje, nesukdamas galvos, kas už jo ribų. Bet po žmonos mirties tą pasaulį užplūsta neviltis ir tuštuma. Kovoti už save ir prieš pasaulį, kurio dalimi taip ilgai jautėsi, Tomą paskatins kaltinimai žmogžudyste. Tarp filmo scenarijaus autorių – vienas geriausių šių dienų amerikiečių detektyvų rašytojų Jamesas Ellroy’us, o pagrindinius vaidmenis sukūrė Keanu Reevesas, Forestas Whitakeris ir Hugh Laurie, geriau žinomas kaip daktaras Hausas.
 
Pernykščiame Gary McKendry filme „Profesionalai“ (TV3, 25 d. 21.10) vaidina Jasonas Stathamas, Clive’as Owenas ir Robertas De Niro. Pagrindiniai filmo herojai priklauso samdomų žudikų elitui. Jie lyg tarptautinės žvaigždės. Vienas iš jų sužino, kad arabų šeicho įkaitu tapo jo kolega, ir padarys viską, kad jį išlaisvintų.

Samdomi žudikai vis dažniau tampa pagrindiniais filmų personažais. Jei viskas taip ir toliau klostysis, jie aplenks net vampyrus, kurių populiarumas kine neslūgsta jau beveik šimtą metų. Ta proga galime prisiminti, kaip samdomas žudikas kine atrodė 1995-aisiais: Wallace’o Wolodarsky filme „Šaltakraujis“ (LNK, šiąnakt, 23 d. 00.55) Jasonas Priestley vaidina personažą, kurį mafijos bosas nusprendė paaukštinti ir paskirti žudiku. Kozmo turi sąžinę ir mylimą merginą, bet parašyti pareiškimą, kad išeina iš darbo, jis taip pat negali. Situacija šiek tiek primena lietuvių socialdemokratų, bet juk visada reikia rinktis, su kuo draugauti ir prieš ką.

Robo Reinerio 1995 m. komedija „Amerikos prezidentas“ (LNK, 25 d. 11.45) – tikrai ne apie politiką. Ji apie vienišą vidutinio amžiaus vyriškį (Michael Douglas), kuris norėtų susipažinti su protinga ir malonia moterimi. Ponas Endriu Šeperdas yra našlys. Ir kartu JAV prezidentas...
 
Jei manote, kad tik lietuviai filmuose šlovina svieto lygintojus, pasižiūrėkite brazilo Joao Danielio Tikhomiroffo filmą „Vabalas“ (TV3, 25 d. 23.25). Tai biografinis pasakojimas apie vieną garsiausių brazilų capoeiro meistrų Manuelį Henrique Pereirą (1895–1924). Jis buvo pramintas Vabalu ir kovojo už juodaodžių teises. Tada Brazilijoje vergija jau buvo panaikinta, bet buvę vergai vis dar neturėjo jokių teisių. Valdžia persekiojo visus neeuropietiškus kultūros elementus, tarp jų ir capoeiro, todėl Vabalas kartu su kitais organizavo partizanų būrius. Jie degino turtingas plantacijas, naikino žemės ūkio techniką.
 
Lietuvių kiną primins du lyriški Algirdo Aramino filmai: 1978 m. sukurtas „Pasigailėk mūsų“ (LRT, šiąnakt, 23 d. 23.45) nukels į Antrojo pasaulinio karo metų Kauną, 1971 m. „Maža išpažintis“ (LRT Kultūra, 26 d. 22.15) pakvies kartu su Benu plaukti į Nidą. Į tą, kurioje dar nėra nė užuominos apie būsimą popsinę Lietuvą, jos žvaigždes ir jų pramogas.
 
Jūsų –
Jonas Ūbis

 

„Ponas Niekas“
„Ponas Niekas“
„Profesionalai“
„Profesionalai“