Kino naujienos trumpai

Savaitgalį baigėsi Tarptautinis Romos kino festivalis (Festival Internazionale del Film di Roma). Pirmąkart jį rengė naujas direktorius, prieš tai vadovavęs Venecijos kino festivaliui, kritikas ir prodiuseris Marco Muelleris. Pagrindiniu festivalio prizu apdovanotas garsaus amerikiečių fotografo ir režisieriaus Larry Clarko filmas „Marfa girl“. Jam įteikta auksinė „Marko Aurelijaus“ statulėlė. Tai pasakojimas apie jaunimo problemas. Šis kūrėjas ne pirmąkart ėmėsi brendimo temos – prieš kelis dešimtmečius jis skandalingai išgarsėjo filmu „Vaikučiai“. Naujausias filmas nukelia į JAV pasienio su Meksika miestą. Narkotikai, seksas ir alkoholis jungia kelias tarpusavyje susipynusias filmo herojų istorijas. „Marfa girl“ į JAV kino teatrus nepateko – jį bus galima pamatyti režisieriaus interneto puslapyje (už 6 JAV dolerių mokestį). Du apdovanojimai – už režisūrą Paolo Franchi ir geriausiai aktorei Isabellai Ferreri – atiteko labiausiai italų spaudos sukritikuotam, o žiūrovų nušvilptam filmui „Tai vadinama vasara“ („E la chiamano estate“). Šio filmo koprodiuserė – dainininko Luciano Pavarotti našlė Nicoletta Mantovani. Už geriausią vyro vaidmenį apdovanotas Jeremie Elkaimas, suvaidinęs Valerie Donzelli filme „Ranka rankoje“ („Main dans la main“). Antrosios konkursinės programos „XXI amžiaus kinas“ („Cinema XXI“), kuri orientuojasi į naujas šiuolaikinio kino tendencijas, nugalėtoju tapo brazilų režisieriaus Michaelo Wahrmanno filmas „Avanti Popolo“. Šiame konkurse rodytas latvės Lailos Pakalninos filmas „Picos“ („Picas“) pelnė žiuri prizą. Pagrindinio konkurso žiuri prizu ir už geriausią debiutinį arba antrą filmą apdovanotas Claudio Giovannesi filmas „Ali akys mėlynos“ („Ali ha gli occhi azzuri“). Debiutus ir antruosius filmus vertinęs žiuri specialų apdovanojimą skyrė dar vienam italų filmui – „Razza Bastarda“. Jį režisavo, rašė scenarijų ir suvaidino pagrindinį vaidmenį Alessandro Gassmanas – kadaise nepaprastai garsaus italų aktoriaus Vittorio Gassmano sūnus. „Italijos perspektyvų“ programos nugalėtoju tapo Francesco Amato filmas „Kozimas ir Nikolė“ („Cosimo e Nicole“), o pagrindinį vaidmenį jame sukūręs naujasis italų numylėtinis Paolo Sassanelli gavo prizą, skirtą geriausiam italų aktoriui.Dviejų festivalyje apdovanotų italų filmų „Ali akys mėlynos“ bei „Kozimas ir Nikolė“ kostiumų autorė – lietuvė Medilė Šiaulytytė. 2002 m. ji baigė studijas Vilniaus dailės akademijoje (teatro scenografija ir kostiumas), mokėsi Turino „Academia Albertina delle Belle Arti“, 2003–2006 m. studijavo Romos kino mokykloje – garsiojoje „Scuola Nazionale di Cinema Centro Sperimentale di Cinematografia“, kur gavo scenografijos ir kostiumo dizaino diplomą. 2010 m. Medilei Šiaulytytei už scenografiją ir kostiumus spektakliui „Vargas dėl proto“ buvo skirtas „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimas.

 

Tarptautinis Berlyno kino festivalis paskelbė apie ateinančių metų retrospektyvą. Ji bus skirta Veimaro Respublikos kinui, vadinsis „Veimaro prisilietimas. Tarptautinė Veimaro kino įtaka po 1933-iųjų“ ir atskleis, kaip vokiškai kalbančių emigrantų filmai veikė pasaulinio kino raidą. Veimaro Respublikos kinas klestėjo 1918–1933 metais. Filmai buvo įvairūs – vieni režisieriai tobulino populiarias naratyvo formas ir žanrus, kiti siekė stiliaus eksperimentų, tačiau visas Veimaro kinas pasižymėjo nepaprasta kūrybine energija. Jau 3-iajame dešimtmetyje vokiečių režisierius ėmė kviesti Holivudas, vokiečių ekspresionizmo filmai jau tada veikė ne vieną būsimą kino klasiką. Tačiau po 1933-iųjų, kai į valdžią atėjo naciai, daugiau nei 2000 kino profesionalų, iš kurių didžioji dalis buvo žydai, emigravo iš Vokietijos. Dalis jų dirbo Europoje, dalis – JAV, dalis emigravo į SSSR, bet vokiečių kinas buvo kuriamas ir emigracijoje. Retrospektyva leis iš naujo atrasti ne vieną nepelnytai pamirštą kūrėją ar filmą. Trisdešimt trys retrospektyvos filmai suskirstyti į penkis skyrius: „Ritmas ir juokas“ („Rhythm and Laughter“), „Tamsioji pusė“ („The Dark Side“), „Šviesa ir šešėliai“ („Light and Shadow“), „Variacijos“ („Variations“) ir „Pažink savo priešą“ („Know Your Enemy“). „Ritmas ir juokas“ („Rhythm and Laughter“) rodys kino operetes, muzikinius filmus ir komedijas – žanrus, kuriems didžiulės įtakos turėjo žydai kinematografininkai. Be šios patirties neįsivaizduojama ir Billy Wilderio komedija „Džiaze tik merginos“ (1959), kurioje režisierius maištingą Veimaro kino humorą perkėlė į amerikietišką kontekstą. Programoje „Tamsioji pusė“ („The Dark Side“) bus rodomi 4-ajame dešimtmetyje gausiai Vokietijoje kurti filmai apie nusikaltėlius, psichopatus ir sociumą, iš kurio jie atsiranda. Šie filmai prisidėjo prie film noir atsiradimo, juodąjį kiną JAV dažnai kūrė vokiečių emigrantai. Programoje „Pažink savo priešą“ – filmai, pasisakantys prieš nacių režimą. Tarp jų ir Michaelo Curtizo „Kasablanka“ (1942). Retrospektyvos kuratoriai – „Deutsche Kinemathek“ ir Niujorko Modernaus meno muziejus. Tarptautinis Berlyno kino festivalis vyks kitų metų vasarį. Nuo 2013 m. balandžio retrospektyvos filmai bus rodomi ir Niujorke – MoMa.

 

Vestminsterio universiteto mokslininkai padarė sensacingą atradimą: pasirodo, kai kurių filmų žiūrėjimas padeda mesti svorį. Geriausiai kalorijos dega žiūrint siaubo filmus. Pasak profesoriaus Richardo Mackenzie, žiūrėdamas „baisų“ filmą žiūrovas patiria stresą, pulsas dažnėja, kraujas juda greičiau, išsiskiria adrenalinas. Tai mažina apetitą, metabolizmas greitėja, taip kalorijos prarandamos daug greičiau. Vykdant eksperimentą 10 žmonių pasižiūrėjo 10 filmų. Paaiškėjo, kad geriausia mesti svorį padeda Stanley Kubricko „Švytėjimas“. Kiekvienas žiūrovas per seansą vidutiniškai neteko 184 kalorijų. Antroje vietoje – „Nasrai“ (161 kalorija), trečioje – „Egzorcistas“ (158 kalorijos).

 

Terjeras Uggie, pirmasis kino istorijoje apdovanotas šunų „Oskaru“ už vaidmenį Michelio Hazanaviciaus filme „Artistas“, neseniai „išleido“ autobiografiją „Uggie The Artist: My Story“. Knygą iš šunų kalbos į anglų „išvertė“ britų žurnalistė ir rašytoja Wendy Holden. JAV, Anglijoje ir Prancūzijoje knyga muša rekordus. Uggie gimė 2002 metais, nuo žiauraus likimo prieglaudoje šuniuką išgelbėjo gyvūnų dresuotojas Omaras Von Mulleris. Uggie vaidino keliuose filmuose, tarp jų ir „Vanduo drambliams“, kur jo partneriai buvo Robertas Pattinsonas ir Reese Witherspoon, bet pasaulinę šlovę jam atnešė „Artistas“. Hazanavicius taip aiškina Uggie fenomeną: „Po pirmųjų peržiūrų buvo akivaizdu, kad žiūrovai pamilo tą šunį. Jis beveik užgožė reginį. Man atrodo, kad žinau, kodėl jo personažas toks svarbus. Pagrindinis filmo herojus nėra simpatiškas, jis daro daug klaidų, bet jo šuo visąlaik lieka su juo. Todėl žmonės šunimi ir pasitiki.“