Daugiau temų
Jonas Ūbis
Saldainių dėžutės iš politikų rankų
Krėsle prie televizoriaus
Naujausia šio pavasario lietuvių politikų, politologų ir medijų specialistų mada – susirūpinimas Rusijos televizijų propagandinėmis laidomis. Kai kurie iš jų nusiteikę itin „patriotiškai“ ir siūlo drausti visus rusiškus kanalus. Šių žmonių pasipiktinimas rusų kanalų įtaka kartais net skamba komiškai. Štai studijoje pas Edmundą Jakilaitį šio pirmadienio vakarą apsilankę veikėjai nedviprasmiškai pareiškė, esą lietuviai nesupranta, kad rusų televizijos jais manipuliuoja, rodo melą ir kariauja prieš juos. Esą laidos tokios emociškai paveikios, tad galima patikėti kiekvienu iš televizoriaus ekrano sklindančiu vaizdu ir žodžiu.
Monika Krikštopaitytė
Iki horizonto ir dar už jo
Du Modernaus meno centro leidiniai
Modernaus meno centras jau kelerius metus aktyviai užsiima kultūrinių, dažniausiai dailei skirtų leidinių publikavimu. Nemažą jų dalį užima verstinės knygos, skirtos augintis naujus meno suvokėjus, t.y. jaunuomenei skirti leidiniai. Jų neaptarsiu, nes svarbiausiais pastarojo meto įvykiais manau esant mėginimus pristatyti Lietuvos kultūrinį paveldą.
7MD
Kino naujienos trumpai
Pagal užsienio žiniasklaidą
„Warner Bros“ studijos vadovas Kevinas Tsujira interviu dienraščiui „New York Times“ pranešė, kad bus kuriami dar trys filmai, kurių pagrindas – J.K. Rowling knyga „Fantastiniai gyvūnai ir kur juos rasti“. Šioje knygoje Rowling aprašė visus romanų apie Harį Poterį ciklo magiškus gyvūnus. Rašytoja sutiko bendradarbiauti su studija ir parengė pirmojo scenarijaus apmatus. Pagrindinis būsimų filmų herojus bus magizoologas Niutas Skamnderis – fikcinis knygos apie fantastinius gyvūnus autorius. Iš šios knygos mokėsi ir Haris Poteris. Pirmosios filmo dalies veiksmas nukels į Niujorką – 70 metų prieš įvykius, aprašytus pirmoje knygoje apie Harį Poterį.
Jonas Ūbis
Kur veda baimės
Krėsle prie televizoriaus
...Šiaurės Islandija, 9-ojo dešimtmečio vidurys. Du vyrai – Finas ir Albertas – Islandijos kelių administracijos darbuotojai – leidžia vasarą braižydami baltas kelių linijas. Keliai atrodo begaliniai, jais beveik niekas nevažinėja, tik suklypęs sunkvežimis, kurio vairuotojas retkarčiais pavaišina kelininkus naminuke. Aplink laukinė gamta, kurios Hafsteinno Gunnaro Sigurdssono filmo „Bet kuriuo keliu“ (LRT kultūra, balandžio 2 d. 21 val.) personažai iki tam tikros akimirkos, regis, ir nepastebi. Vyresnysis Finas nori sąžiningai vykdyti šeimos jam pavestą misiją – įdiegti vėjavaikiui Albertui supratimą apie vyriškas ir kitokias vertybes. Tai nebus lengva, nes sunku būtų rasti du skirtingesnius žmones. Tačiau neįmantrūs jų pokalbiai ir tokie pat neįmantrūs konfliktai atskleidžia vis daugiau aplinkybių, viso to, nuo ko abu vyrai nori pabėgti, jei net patys to nesupranta.
7MD
Kino naujienos trumpai
Pagal užsienio žiniasklaidą
Naujas „Neliečiamųjų“ kūrėjų filmas
Jonas Ūbis
Sūnaus vardas
Krėsle prie televizoriaus
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Pinchosas Mendelsonas
Kovo 17 d., eidamas 96-uosius, Izraelyje mirė ilgametis Lietuvos filharmonijos direktoriaus pavaduotojas, direktorius (1973–1974 m. ir 1979–1985 m.) Pinchosas Mendelsonas.
Linas Vildžiūnas
Ar pasiliko atskirtas?
Icchokas Meras (1934–2014)
Vienas labiausiai gerklę gniaužiančių Icchoko Mero apsakymų man yra „Paskutinė vakarienė“. Trumpas, devynių puslapių, jame nepaprastai taupia prisiminimų fragmentų forma perteikta ir negyjanti Katastrofos trauma, ir dvigubo (ar net trigubo – žydo, lietuvio, izraeliečio) likimo našta. Pacituosiu šio apsakymo pabaigą. Manau, Jis neprieštarautų.
7MD
Kino naujienos trumpai
Pagal užsienio žiniasklaidą
Kovo 12 d. mirė čekų režisierė Vera Chytilova (1929–2014) – viena žymiausių čekų Naujosios bangos kūrėjų. Ji kūrė vaidybinius ir dokumentinius filmus, rašė scenarijus, vaidino. Debiutinis Chytilovos filmas „Apie kažką kita“ („O něčem jiném“, 1963) pranašavo čekų kino atgimimą. Paradokumentiška, neprofesionalių suvaidinta dviejų jaunų moterų – namų šeimininkės ir sportininkės gimnastės – gyvenimo kronika buvo pionieriškas feministinis esė.
Jonas Ūbis
Beldžiu į medį
Krėsle prie televizoriaus
Užmetęs akį į ką tik praėjusių švenčių vaizdus per televizorių supratau, kad jos pradeda priminti vestuves. Piršliai melagiai ir vėl svarbūs (tik kas juos nubaus?), tauta vis dar jaučiasi lyg nekalta mergina, kurią būtinai reikia suvilioti, nes kitaip neišsirinks jaunikio, fone visąlaik skamba tai, ką lietuviai kažkodėl laiko pramogine muzika. Visa tai vyksta Katedros aikštėje ir jos apylinkėse. Jei Dievas turėjo laiko akies krašteliu pažiūrėti, kas ten vyksta, bijau, kad nesuprato mūsų.
