Kovo 12 d. mirė čekų režisierė Vera Chytilova (1929–2014) – viena žymiausių čekų Naujosios bangos kūrėjų. Ji kūrė vaidybinius ir dokumentinius filmus, rašė scenarijus, vaidino. Debiutinis Chytilovos filmas „Apie kažką kita“ („O něčem jiném“, 1963) pranašavo čekų kino atgimimą. Paradokumentiška, neprofesionalių suvaidinta dviejų jaunų moterų – namų šeimininkės ir sportininkės gimnastės – gyvenimo kronika buvo pionieriškas feministinis esė.
Garsiausias Chytilovos filmas „Saulutės“ („Sedmikrásky“, 1966) – tai siurrealistinė fantazija, kurios stilius dabar būtų pavadintas pankišku. Dvi filmo herojės anarchistės eina per sugedusį pasaulį, į blogį atsakydamos destrukcija, sėdamos chaosą, tenkindamos savo kaprizus. Tuometinėje Čekoslovakijoje režisierė buvo apkaltinta „patvirkimo propaganda“ ir „maisto naikinimu“, bet filmas pasiekė pasaulį ir buvo apdovanotas Didžiuoju prizu tada prestižiniu laikytame Bergamo autorinio kino festivalyje. Kitas jos filmas „Rojaus obuolys“ („Ovoce stromu rajských jíme“), baigtas jau po 1968-ųjų invazijos, valdžios buvo kaltintas pornografija. Jo turinį būtų sunku perpasakoti – rodomi žmonių kūnų susidūrimai miesto žalumos fone, tačiau esmė aiški: gyvenime už viską reikia mokėti, ir pačią didžiausią kainą. Režisierė ją suformulavo taip: „Mes visi valgome saldžius rojaus medžių vaisius, užmiršdami, kad kada nors už tai teks sumokėti.“
Po 1968-ųjų Chytilovai ne vienus metus buvo draudžiama kurti filmus, ji gyveno iš reklamų, kurias pasirašinėdavo vyro – operatoriaus Jaroslavo Kuceros vardu. Netrukus ją pradėjo ginti garsūs kino festivaliai ir tada režisierė parašė laišką prezidentui Husakui. Jame Chytilova aprašė savo karjerą ir situaciją bei reiškė nuoširdų prisirišimą prie socializmo. Po to ji galėjo sukurti filmą „Žaidimas dėl obuolio“ („Hra o jablko“, 1976) – parabolę apie amžiną vyro ir moters žaidimą. Rojaus metaforai ir konfliktui su pasauliu Chytilova liko ištikima iki pabaigos. Vienas paskutinių jos filmų „Išvarymas iš rojaus“ („Vyhnání z ráje“, 2001) – tai „filmas filme“, pasakojantis, kaip filmas apie rojų kuriamas nudistų paplūdimyje, kuris Chytilovai vis dėlto asocijavosi ne su pradžia, o su pasaulio pabaiga.
Chytilova yra sakiusi, kad jos nedomina net ir patys nenuspėjamiausi siužetai, jos kino kalbos savitumas rėmėsi vaizdais, o aktorius ir vaizduojamus daiktus siejo bendras tikslas – parodyti, o ne papasakoti. Visi jos filmai yra parabolės, kurių prasmė atsiskleidžia žiūrovui pačiam bandant suformuluoti savo požiūrį į tai, kas rodoma. Chytilova mėgdavo kartoti: „Neužsiimu žiūrovo lepinimu“.
Jau rašėme, kad rusų režisierius Aleksejus Učitelis rengiasi kurti serialą „Matilda Kšesinskaja“ apie garsią baleriną ir paskutinio rusų caro Nikolajaus II meilužę. Vyksta parengiamieji serialo darbai, o naujausia žinia susijusi su Lietuva: caro žmoną imperatorienę Aleksandrą Fiodorovną vaidins Vilma Kutavičiūtė. Pirmąjį bendrą Učitelio ir Kutavičiūtės filmą „Aštuntukas“ programoje „Naujasis rusų kinas“ netrukus rodys „Kino pavasaris“.
Įteikti Lenkų kino akademijos apdovanojimai
Kovo 10 d. Varšuvoje jau 16 kartą buvo įteikti Lenkų kino akademijos apdovanojimai „Auksiniai ereliai“. Atidarydamas iškilmingą ceremoniją jos vedėjas ir scenarijaus autorius, aktorius Maciejus Stuhras taip kreipėsi į susirinkusius: „Norime pasveikinti visas lesbietes, gėjus, žydų, romų bendruomenių atstovus ir neįgaliuosius. Be jūsų šie metai lenkų kine būtų visai kitokie.“ Iš tikrųjų, daugiausia apdovanojimų šiemet pelnė filmai, kurių herojai išvardyti anksčiau.
Po keturis „Erelius“ gavo filmai „Noriu gyventi“, „Papuša“ ir „Ida“. Nominacijų favoritais buvo Paweło Pawlikowskio „Ida“ (10 nominacijų), Maciejaus Pieprzycos „Noriu gyventi“ (7) ir Andrzejaus Jakimowskio „Įsivaizduok“ (6). Pastarasis filmas turėjo tenkintis tik „Ereliu“ už geriausią garsą.
Geriausiu 2013 m. filmu pripažinta „Ida“, Pawełas Pawlikowskis tapo geriausiu režisieriumi, geriausia metų aktore – prokurorę filme suvaidinusi Agata Kulesza, „Ereliu“ apdovanotas ir filmą montavęs Jarosławas Kamińskis.
Už geriausią scenarijų apdovanotas Maciejus Pieprzyca, kuris yra ir filmo „Noriu gyventi“ režisierius, už geriausią vyro vaidmenį – neįgalųjį jame suvaidinęs Dawidas Ogrodnikas, šio filmo aktoriams Annai Nehrebeckai ir Arkadiuszui Jakubikui atiteko „Ereliai“ už geriausius antro plano vyro ir moters vaidmenis. „Noriu gyventi“ gavo ir žiūrovų apdovanojimą.
„Ereliu“ už geriausią operatoriaus darbą apdovanoti Krzysztofas Ptakas ir Wojciechas Staronis, nufilmavę nespalvotą „Papušą“, primenančią senas fotografijas. Šis Joannos Kos-Krauze ir Krzysztofo Krauze‘s filmas nugalėjo ir scenografijos, kostiumų, muzikos kategorijose.
„Metų atradimo“ apdovanojimą gavo Bodo Koxas, sukūręs poetišką ir ironišką filmą „Mergina iš spintos“. Geriausiu dokumentiniu filmu tapo Dorotos Kędzierzawskos „Kitas pasaulis“ – aktorės Danutos Szaflarskos, neseniai atšventusios 99-ąjį gimtadienį ir vis dar vaidinančios teatre bei kine, portretas. Geriausiu Europos filmu pripažintas Maliko Bendjelloulo „Sugar Man“.
„Auksiniu ereliu“ už gyvenimo nuopelnus apdovanotas vienas Lenkijos dokumentinio kino pradininkų Kazimierzas Karabaszas, tarp kurio mokinių – Krzysztofas Kieślowskis, Marcelis Łozińskis, Leszekas Dawidas.
„Idą“, „Noriu gyventi“ ir „Merginą iš spintos“ taip pat rodys „Kino pavasaris“.
„Ekskursantė“ nominuota rusų kino premijai „Nika“
Prestižinės Nacionalinės rusų kino premijos „Nika“ laureatai paaiškės balandžio pradžioje. Kovo pradžioje buvo paskelbti jos nominantai.
Geriausio vaidybinio filmo kategorijoje nominuoti filmai „Geografas gaublį pragėrė“ (rež. Aleksandras Veledinskis), „Karti, karti...“ (rež. Žora Kryžovnikovas), „Ilgas laimingas gyvenimas“ (rež. Borisas Chlebnikovas), „Metro“ (rež. Antonas Megerdičevas), „Stalingradas“ (rež. Fiodoras Bondarčiukas). Į geriausio NVS ir Baltijos šalių filmo „Niką“ pretenduoja Audriaus Juzėno filmas „Ekskursantė“, latvių dokumentinio kino klasiko Ivaro Seleckio „Kapitalizmas Skersinėje gatvėje“, Temiro Birnazarovo „Aistra“ (Kirgizstanas), Achtemo Seitablajevo „Chaitarma“ (Ukraina) ir Jermeko Tursunovo „Šal“ (Kazachstanas).
„Nikai“ už geriausią vyro vaidmenį nominuoti Maksimas Suchanovas (filmas „Vaidmuo“), Jevgenijus Tkačiukas („Žiemos kelias“), Konstantinas Chabenskis („Geografas gaublį pragėrė“).
Į „Niką“ už geriausią moters vaidmenį pretenduoja Julija Aug („Intymios vietos“), Viktorija Isakova („Veidrodžiai“), Jelena Liadova („Geografas gaublį pragėrė“).
Filmą „Geografas gaublį pragėrė“, jau spėjusį gauti ne vieną tarptautinių kino festivalių, Rusų kino akademijos ir Rusijos kino kritikų gildijos apdovanojimą, naujoje konkursinėje programoje „Baltijos žvilgsnis“ taip pat rodys ir „Kino pavasaris“.
