Gastrolės
Daugpilio teatras į Vilnių atveža vieną naujausių savo premjerų pagal Nobelio literatūros premijos laureato Ivano Bunino kūrybą. Spektaklis „Tamsiosios alėjos“ bus rodomas kovo 4 d. Lietuvos rusų dramos teatre.
Klaipėdos jaunimo teatro gastrolės
„Aštuonios mylinčios moterys“ Valstybiniame jaunimo teatre
Artūro Areimos spektaklis visai šeimai Nacionaliniame Kauno dramos teatre
Valstybinis jaunimo teatras vasario 13, 14 d. 18 val. kviečia į premjerą „Aštuonios mylinčios moterys“. Spektaklį pagal nepelnytai užmiršto prancūzų rašytojo, aktoriaus ir kino režisieriaus Robert’o Thomas (1927–1989) pjesę režisuoja Balys Latėnas. Spektaklio scenografiją ir kostiumus kuria Marta Vosyliūtė, muziką – Giedrius Puskunigis, judesio kompozicijos autorius Paulius Tamolė. Premjeroje vaidins skirtingų kartų ir temperamento Jaunimo teatro aktorės: Kristina Andrejauskaitė, Dovilė Šilkaitytė, Aušra Pukelytė, Neringa Varnelytė, Giedrė Giedraitytė, Jonė Dambrauskaitė ir kviestinės aktorės – Gabrielė Malinauskaitė ir Rūta Žibaitytė. Kiekvienai jų teko lygiaverčiai vaidmenys intriguojančioje istorijoje apie žavias, protingas, gundančias ir pavojingas moteris, apgaulėje ieškančias tiesos, o tiesoje – melo.
Spektaklis vaikams Vilniaus mažajame teatre
VMT informuoja, kad „Septyni nykštukai...“ skirti ne patiems mažiausiems, tačiau ir vyresniems vaikams turėtų būti nepaprasta susigaudyti, kas ir kodėl vyksta spektaklyje.
Agniaus Jankevičiaus „Maršrutas“ Vilniaus teatre „Lėlė“
Oskaro Koršunovo „Jelizaveta Bam“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre
Daugybė raudonveidžių žmogeliukų siekia išmušti tave iš vėžių. Jų pilna visoje Lietuvos nacionalinio dramos teatro fojė. Jie akivaizdžiai nori, kad pasijustum sekamas, stebimas, „nuklausomas“. Pamažu supranti, kad kaip tik dabar, šią akimirką, atsiranda, t.y. jau atsirado, puiki proga pajusti tą galingą teatro jėgą, kuriai užplūdus pats tampi bejėgis. Apskritai net pradeda kilti klausimas, kas tu esi? Tai visai natūralu, mat jei jau į tave krypsta kostiumuotų nepažįstamųjų (ar bent vieno iš jų) akys, tiksliau tariant, galva, automatiškai darosi įdomu, ką jos, t. y. ji, tavyje, tavo laikysenoje ar veido išraiškoje, o gal net ir kiaurai jų mato. Vis dėlto, nors ir spėji pasidžiaugti savo matomumu, beprasidedančio spektaklio interaktyvumu, iki galo susireikšminti nepavyksta. Pažiūrėjęs atidžiau pamatysi, kad iš tiesų tai niekam tu, bent jau čia, neįdomus. Žvelgiama visai ne kiaurai į tave (ir iš kur tiek naivumo?), o tik kiaurai pro tave. Tu, kaip ir visi likę žiūrovai, čia esi tik kūrėjo ir kūrinio, režisieriaus ir jo kuriamo teatro, Oskaro Koršunovo ir OKT, jų praeities ir ateities jungiamoji grandis ar paprasčiausias jau nežinia kelintos gerbiamo režisieriaus akistatos su savo kūryba ir pačiu savimi liudininkas.
Pauliaus Ignatavičiaus „Žaidimo pabaiga“ Šiaulių dramos teatre
Yanos Ross spektaklis „Sveikinimų koncertas“ Lenkijoje