Valstybinis jaunimo teatras vasario 13, 14 d. 18 val. kviečia į premjerą „Aštuonios mylinčios moterys“. Spektaklį pagal nepelnytai užmiršto prancūzų rašytojo, aktoriaus ir kino režisieriaus Robert’o Thomas (1927–1989) pjesę režisuoja Balys Latėnas. Spektaklio scenografiją ir kostiumus kuria Marta Vosyliūtė, muziką – Giedrius Puskunigis, judesio kompozicijos autorius Paulius Tamolė. Premjeroje vaidins skirtingų kartų ir temperamento Jaunimo teatro aktorės: Kristina Andrejauskaitė, Dovilė Šilkaitytė, Aušra Pukelytė, Neringa Varnelytė, Giedrė Giedraitytė, Jonė Dambrauskaitė ir kviestinės aktorės – Gabrielė Malinauskaitė ir Rūta Žibaitytė. Kiekvienai jų teko lygiaverčiai vaidmenys intriguojančioje istorijoje apie žavias, protingas, gundančias ir pavojingas moteris, apgaulėje ieškančias tiesos, o tiesoje – melo.
„Aštuonios moterys“ – 6-ajame dešimtmetyje parašytas kūrinys, jo autoriui pelnęs ne vieną prestižinį apdovanojimą. Prieš daugiau nei penkiasdešimt metų parašyta pjesė dažnai įvardijama kaip detektyvinė komedija, o prancūzų režisierius François Ozonas 2002 m. filme sugebėjo ją paversti nuotaikingu miuziklu ir susišluoti gausybę apdovanojimų. Žinoma, jam padėjo prancūzų scenos ir kino žvaigždės, tokios kaip Catherine Deneuve ar Isabelle Huppert – juk iš dalies kūrinys apie moteris parašytas ir tam, kad talentingos aktorės turėtų galimybę sukurti nepakartojamus vaidmenis.
Aktorius ir režisierius Balys Latėnas savo spektaklyje vengia bet kokių sąsajų su garsiuoju filmu ir nenori prisirišti prie detektyvinės komedijos žanro. Jis stengiasi naujai pažvelgti į patį kūrinį, remdamasis ne tiek siužetu, kiek per jį atskleidžiamomis skirtingų moterų istorijomis, jų jausmais ir išgyvenimais. Be to, žada kitokią istorijos pabaigą, nei siūlė dramaturgas.
„Be abejonės, komiškų situacijų čia apstu, bet jos nesudaro viso kūrinio esmės“, – sako režisierius ir prisipažįsta, jog pirmąkart perskaitęs pjesę nesusižavėjo ja dėl pernelyg štampuotos ir nuspėjamos struktūros. Visgi dar kartą paimti pjesę į rankas prireikė ieškant medžiagos darbui su aktorinio kurso studentėmis Vilniaus kolegijoje. „Kai tekstai pradėjo skambėti aktorių lūpose, pamačiau, kad tai toli gražu nėra tik banalus vodevilis. Tos moterys išryškina visą pjesės esmę, jos gylį. Ne pati istorija, o moterys čia svarbiausios“, – sako režisierius, kuriam Jaunimo teatras pasiūlė ilgai archyvuose laikytą kūrinį.
Pjesėje veiksmas sukasi prabangiuose užmiesčio namuose, kur prieš Kalėdas susirenka visa šeima. Istorijos pradžioje miršta, tiksliau, savo kambaryje yra nužudomas, vienintelis šeimos vyras. Kaip paaiškėja, kiekviena moterų – uošvė, žmona, dukros, kitos giminaitės ir net tarnaitės – turėjo pakankamai svarią priežastį su juo susidoroti, bet kartu pasirūpino ir labai protingu alibi. Įtarimų šešėlis krinta tai ant vienos, tai ant kitos namų gyventojos. Moterys pačios imasi nagrinėti, kuri iš jų galėjo įvykdyti šį nusikaltimą. Per visą šią suirutę atsiskleidžia nuostabūs moterų portretai, jų tarpusavio santykiai ir aistringos gyvenimo istorijos.
Prancūzas R. Thomas buvo vertinamas kaip psichologinių ir kriminalinių dramų meistras, išgryninęs komedijų trilerio (pranc. comédie policière) žanrą. Dramaturgas, dar būdamas aštuoniolikos, jau atlikdavo epizodinius vaidmenis įvairiuose Paryžiaus teatruose ir gyrėsi perskaitęs visas Prancūzijoje iki 1900-ųjų parašytas pjeses. Jis ypač domėjosi komedija ir jos konstravimo būdais. Norėdamas pelnytų ne tik žiūrovų, bet ir kritikos pripažinimą, dramaturgas ne kartą perrašinėdavo savo pjeses siekdamas sceninio tobulumo.
