Kovo 23 d. į Lietuvą atvyksta Latvijos smuiko žvaigždė Vineta Sareika, kuri kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, diriguojamu meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje publikai pristatys vieną iš gražiausių smuiko repertuaro kūrinių – Johanneso Brahmso koncertą smuikui D-dur.
Žanos Miniotaitės ir Vincenzo De Martino koncertas „Organum“ salėje
Kovo 12-osios vakarą „Organum“ koncertų salėje susirinkę klausytojai ne tik gavo didelę porciją gerų emocijų, bet ir koncerto organizatorių bei atlikėjų buvo įtraukti į paramos organizacijai „Blue-Yellow“ akciją. „Organum“ salė tęsia koncertinę veiklą atsisakydama pelno, o muzikantai šiam kilniam tikslui skiria savo meistriškumą ir nuoširdžią energiją. Ši puiki iniciatyva suteikia vilties, kad žmogus tokiu kraupiu pykčio, melo ir baisios neteisybės pritvinkusiu laiku ne tik su ginklu rankose gali rasti būdą įprasminti savo egzistenciją.
Estų smuikininkė Mari Poll, dirigentas Robertas Šervenikas ir LNSO Nacionalinėje filharmonijoje
Kalendoriuje fiksuoju karo dienas, tad skaičių 17 rašau neklysdama. Mariupolis apsiaustas, žmonės slapstosi rūsiuose, neturi maisto, vandens, elektros. Bandau įsivaizduoti, kaip jausčiausi esant tokiai situacijai, ką daryčiau... Bet gyvenimas Vilniuje, Lietuvoje, pasaulyje nesustojo, jis tęsiasi ir verčia dirbti savo darbą visus kam nors įsipareigojusius. Kartu su žiauriais žiniasklaidos pranešimais, tragiškais vaizdais, slegiančiomis mintimis...
Šv. Kristoforo kamerinio orkestro koncertas Kovo 11-osios proga
Vis dažniau, atrodytų, nelauktai viename koncerte skamba Baltijos kraštų muzika, bet ne ta pramoginė, kai negali atskirti, kam kas priklauso, bet ta, kuri išauga iš tautinio identiteto, atpažįstamų savitų estetinių požymių. Taip proginiai koncertai tampa labai įspūdingais kultūriniais ženklais. Kovo 11-ajai surengtas Šv. Kristoforo orkestro koncertas Ukrainos karo fone staiga tapo ypatingai reikšmingas: skirtas Nepriklausomybės atkūrimo šventei, jis nusidažė Ukrainos spalvomis.
Kovo 20 d., sekmadienį, 15 val., Tarptautinės frankofonijos dienos proga, M.K. Čiurlionio namuose Vilniuje skambės dviejų M.K. Čiurlionio amžininkų, prancūzų kompozitorių Maurice Ravel ir Claude Debussy, kūriniai fortepijonui keturioms rankoms. Į koncertą kviečia šiemet 25-ąjį savo fortepijoninio dueto koncertinį sezoną pažymintys pianistai Sonata Deveikytė-Zubovienė ir Rokas Zubovas (Duo Zubovas).
Kovo 19 d. pavasarį klausytojų širdyse atvers Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) koncertas „Muzikinės Šecherazados istorijos“. Su orkestru muzikuos svečiai iš Latvijos – pianistas Reinis Zariņis ir dirigentas Mārtiņis Ozoliņis. Nacionalinėje filharmonijoje skambėsianti simfoninės muzikos programa – Edvardo Griego Fortepijoninis koncertas, Nikolajaus Rimskio-Korsakovo siuita „Šecherazada“ ir Ādolfo Skultes „Choreografinė poema“ – žada muzikinių spalvų ir atspalvių gausą.
Pokalbis su smuikininku Raimondu Butvila belaukiant koncerto „Johanneso Brahmso aistros“ Kauno filharmonijoje
„Johanneso Brahmso aistros“ – tai artėjančio koncerto, kuris vyks kovo 17 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje, pavadinimas. Koncertas rengiamas kaip XXIV Edvardo Griego ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio festivalio dalis. Du virtuozai – smuikininkas Raimondas Butvila ir pianistas Alexanderis Paley – atliks Johanneso Brahmso sonatas smuikui ir fortepijonui. Laukdami koncerto kalbamės su Raimondu Butvila.
Pokalbis su muzikologėmis Rūta Stanevičiūte ir Egle Bertašiene apie straipsnių rinktinę „Lietuviško fakyro žydinti nostalgija“, skirtą Broniaus Kutavičiaus kūrybai
Neseniai pasirodė leidinys, įprasminantis dviejų Lietuvos muzikinės kultūros titanų kolegišką ir bičiulišką ryšį. Tai pirmoji naujos leidinių serijos „Lietuvos muzikologijos šaltiniai“ knyga „Lietuviško fakyro žydinti nostalgija“, kurioje sudėti muzikologo profesoriaus Vytauto Landsbergio tekstai apie šviesaus atminimo kompozitorių Bronių Kutavičių. Be šių asmenybių neįsivaizduojame lietuvių muzikinės kultūros, abiejų 90-mečiai minimi šiais, 2022-aisiais, metais. Apie straipsnių rinktinę kalbėjomės su „Lietuvos muzikologijos šaltinių“ serijos sumanytoja, muzikologe prof. Rūta Stanevičiūte ir rinktinės „Lietuviško fakyro žydinti nostalgija“ sudarytoja, muzikologe Egle Bertašiene.
Baltijos šalių orkestrų festivalio koncertas „Epitafija praeinančiam laikui“, skirtas Ukrainai ir jos žmonėms palaikyti
Kovo 4 d. Valdovų rūmuose Gintaro Rinkevičiaus diriguojamas Valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras (meno vadovas Robertas Šervenikas) pakėlė klausytojus, prieš mane sėdinčios merginos ištiesė Ukrainos vėliavą, ir suskambo 1862 m. Mykhaylo Verbytskio sukurti visais laikais kovotojus įkvėpę himno, dažnai vadinamo „Dar nemirė Ukrainos nei šlovė, nei valia“, žodžiai: „Sielą, kūną mes padėsim už savąją laisvę / nepamirškit niekas, – iš kazokų kilę, broliai, turim tokią teisę!“







Odesos operos ir baleto teatro dirigentė Marharyta Hrynyvetska įsitikinusi, kad jos šeimą išsaugojo stiprus motiniškas instinktas: stvėrusi į glėbį trijų mėnesių kūdikį, jauna moteris su vyru jau po pirmųjų sprogimų nedvejodama paliko namus.