Simfoninės Šecherazados istorijos su Latvijos muzikais
Kovo 19 d. pavasarį klausytojų širdyse atvers Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) koncertas „Muzikinės Šecherazados istorijos“. Su orkestru muzikuos svečiai iš Latvijos – pianistas Reinis Zariņis ir dirigentas Mārtiņis Ozoliņis. Nacionalinėje filharmonijoje skambėsianti simfoninės muzikos programa – Edvardo Griego Fortepijoninis koncertas, Nikolajaus Rimskio-Korsakovo siuita „Šecherazada“ ir Ādolfo Skultes „Choreografinė poema“ – žada muzikinių spalvų ir atspalvių gausą.
Ne vieno pianisto repertuare įsitvirtinęs Edvardo Griego Fortepijoninis koncertas yra kupinas romantiškai pakilios lyrikos. Tai vienas įsimintiniausių iš keleto didelės apimties šio kompozitoriaus kūrinių, ryškus tradicinės formos šio žanro pavyzdys su jam būdingu virtuoziškumu ir šventišku spindesiu.
Laki fantazija, spalvinga orkestruotė, rytietiškos kultūros motyvai skleisis LNSO koncertui pasirinktoje rusų kompozitoriaus Nikolajaus Rimskio-Korsakovo siuitoje „Šecherazada“. Tai tikrų tikriausia simfoninio repertuaro pažiba! Siuitos siužetas grįstas viduramžių arabų pasakų rinkiniu „Tūkstantis ir viena naktis“. Kompozitoriaus tikslas buvo iš atskirų nesusietų arabiškų pasakojimų epizodų sukurti pjesę orkestrui. Siekdamas perteikti rytietišką koloritą ir atskleisti Rytų pasaulio fantaziją bei grožį, kompozitorius sukūrė įspūdingą siuitą. Ji iki šiol laikoma unikaliu orkestruotės pavyzdžiu bei šio kompozitoriaus simfonizmo viršūne.
Muzikinį susitikimą su svečiais iš Latvijos praturtins latvių kompozitoriaus Ādolfo Skultes „Choreografinė poema“, vienas ryškiausių šio autoriaus simfoninės kūrybos puslapių, nuosekliai tęsiančių jo mokytojo, latvių muzikos klasiko Jāzepo Vītolio tradiciją. Savo kūryboje Ā. Skulte derino latvių muzikinio folkloro, klasikinės muzikos ir impresionizmo bruožus. Jo muzikoje gana ryškus objektyvus pasaulio suvokimas, romantizuotas emocionalumas labai susijęs su racionaliuoju pradu. „Choreografinėje poemoje“ Ā. Skulte šokio žanrą transformuoja iki jaudinančio valso, primenančio garsųjį simfoninį Maurice’o Ravelio „La Valse“.
Scenoje muzikuosiantys Latvijos menininkai – pianistas Reinis Zariņis ir batutos maestro Mārtiņis Ozoliņis – reprezentuos Latvijos mokyklą, praturtintą studijomis svetur ir gausia scenine patirtimi. Fortepijono studijas R. Zariņis baigė Latvijoje, pelnęs stipendiją tobulinosi Jeilio muzikos mokykloje JAV ir Londono Karališkojoje muzikos akademijoje, jo dėstytojai – B. Bermanas, R. Kharajanyanas, Ch. Eltonas ir R. Salakas. Dirigentas M. Ozoliņis Latvijos J. Vītolio muzikos akademijoje baigė chorinio ir simfoninio dirigavimo studijas (prof. E. Račevskio ir prof. I. Resnio kl.), vėliau tobulinosi meistriškumo kursuose, kuriuos vedė H. Rillingas garsiojoje „Bach Academy“ Vokietijoje, dalyvavo maestro G. Rinkevičiaus paskaitose, tobulinosi pas V. Sinaiskį Sankt Peterburge. Abu yra įvairių tarptautinių konkursų laureatai, intensyviai koncertuojantys savo šalyje ir svetur.
Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro, pianisto Reinio Zariņio ir dirigento Mārtiņio Ozoliņio koncertas „Muzikinės Šecherazados istorijos“ vyks kovo 19 d., šeštadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje. Bilietus galima įsigyti filharmonijos kasose ir kakava.lt.
