Simonos Venslovaitės ir Veronikos Kopjovos atliekamos sonatos smuikui ir fortepijonui
Tarptautinę įrašų leidinių gigantę „Naxos“ vis dažniau pasiekia lietuvių muzikai – kompozitoriai ir atlikėjai. Vokiečių leidėjų fonotekoje sumanius apžvelgti mūsų muzikų darbus, tam jau reikėtų specialiai skirti laiko. Bet vos tik užmetę akį pamatome plačią kūrinių žanrų amplitudę. Jai iliustruoti paminėkime keletą atrinktų aleatoriniu būdu. Štai pastebime minint Broniaus Kutavičiaus, Onutės Narbutaitės oratorinius veikalus; simfoninių kūrinių sąvade rikiuojasi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Vytauto Bacevičiaus, Felikso Bajoro pavardės; tarp dueto žanro – Balio Dvariono kūrinių smuikui ir fortepijonui plokštelė. Daugumą jų įrašė lietuvių atlikėjai. Apie „Naxos“ „scenoje“ grojančius ne vien lietuvių muziką – atskira, naršyti ne mažiau įdomi tema.
Visi tarsi susitarę – Kalėdos stebuklų metas. O kas, jei taip laukiamas stebuklas neįvyksta? Ansamblis „Lietuva“ mažuosius žiūrovus kviečia į naują muzikinį spektaklį „Mikalojaus sapnas“, kuriame galima įminti net didžiausias Šv. Kalėdų paslaptis. Kalėdinė pasaka sukurta Liudo Jakimavičiaus pasakos „Katinėlis ir gaidelis Kalėdų ieškojo“ motyvais ir įvyks gruodžio 16 d. Vilniuje, ansamblio „Lietuva“ patalpose. Tradiciškai čia iš pasakų atklys vaikams lengvai atpažįstami personažai, kuriuos įkūnija charizmatiški „Lietuvos“ atlikėjai – choras, šokėjų trupė ir nacionalinių instrumentų orkestras.
Giedrės Kaukaitės jubiliejinis vakaras „Organum“ salėje
Gruodžio 6 d. „Organum“ salėje jaukiu vakaru savo 80-mečio sukaktį pažymėjo Lietuvos vokalinio meno brangakmenis Giedrė Kaukaitė. Dalyvavo aktorius Vytautas Rumšas, saksofonininkas Petras Vyšniauskas, dainininkė Eglė Šlimaitė, pianistas Povilas Jaraminas. Jubiliatę kalbino muzikologė Rasa Murauskaitė-Juškienė. Tokio masto asmenybei pagerbti, atrodytų, turėtų vertis didžiosios salės, tačiau ir pati dainininkė, kažkada nutraukusi ryšius su opera ir atsidavusi kameriniam žanrui, savimi jaučiasi būdama tokioje scenoje, kur mato ją nuoširdžiai gerbiančių klausytojų akis, kur nėra nė kvapo oficialumo ir sveikinimo raštų, kur ji gali paatvirauti ar žemaitėškā rokoutėis.
Gruodžio 16 d. Nacionalinėje filharmonijoje skambės orkestro muzikos programa „Galantiškoji Europa“. Lietuvos kamerinis orkestras su italų dirigentu, muzikologu, profesoriumi Christianu Frattima kviečia patirti galantiškojo laikotarpio – XVIII amžiaus – muzikos žavesį. Lietuvoje pirmąsyk bus atliktas Karibuose gimusio smuiko ir špagos virtuozo Josepho Bologne’io de Saint-George’o koncertas smuikui ir orkestrui G-dur (solo grieš Džeraldas Bidva). Taip pat skambės Luigi Cherubini, Luigi Boccherini, Wolfgango Amadeus Mozarto muzika.
Šįmet Kalėdų dovanos melomanų namus pasieks anksčiau. Gruodžio 21 d. Lietuvoje pirmą kartą koncertuos Europos avangardo vėliavnešių Christopherio Dello, Christiano Lillingerio ir Jono Westergaardo trijulė arba tiesiog DLW trio. Tarp šiuolaikinės muzikos bei avangardinio džiazo skrajojančio kolektyvo vardas nuolat šmėžuoja prestižinių „The Wire“, ‚Downbeat“ ar „The Quietus“ žurnalų puslapiuose bei yra tapęs naujų vėjų muzikoje sinonimu.
Šv. Kristoforo kamerinio orkestro ir svečio iš Izraelio koncertas Šv. Kotrynos bažnyčioje
Sidabru žėrintys Bacho trimitai, trapus Couperino klavesino šnaresys, aistringai čiulbantys Telemanno obojai, aksominiai Purcello smuikų balsai – tai nauji pojūčiai klausai, kuriais apdovanoja puošni baroko epochos muzika. Praėjus maždaug 250 metų nuo viduramžių, ryškios pirminės tonų spalvos vėl sugrįžta į gyvenimą, kad teiktų gryną klausymosi malonumą, panašiai kaip džiaugsmą akiai teikia baroko architektūra, Bernini kolonos, Miltono poezija arba Rubenso tapyba.
Antroji VIII Vilniaus fortepijono festivalio savaitė. Pabaiga. Pradžia Nr. 40
Antroji įsibėgėjusio VIII Vilniaus fortepijono festivalio savaitė sukėlė taip pat didžiulį klausytojų susidomėjimą. Girdėjome talentingų įvairaus amžiaus pianistų atliekamus įspūdingus kūrinius. Be to, lapkričio 24 d. fortepijono legenda iš Prancūzijos Anne Queffélec Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vedė prancūzų fortepijono muzikos meistriškumo kursus.








Penkių autorių opera „Kas aš?“ su valstybiniu „Vilniaus“ choru ir solistais
Naujausias valstybinio choro „Vilnius“ (meno vadovas ir vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas) repertuaro komponentas – šiuolaikinė opera. Po ilgų transformacijų ir pokyčių ji įgavo pavidalą – lapkričio 25 d. Vilniaus senajame teatre pristatytas keturių paveikslų spektaklis „Kas aš?“, suvienijęs penkis kompozitorius. Libreto autorius ir režisierius Alvydas Šlepikas, kostiumų dailininkė bei scenografė Birutė Ukrinaitė, choreografė Indrė Puišytė-Šidlauskienė, šviesų dailininkas Džiugas Vakrinas, vaizdo projektorių autorius Oskaras Stirna, dekoracijų kūrėjas Remigijus Jančauskas, garso režisierius Vilius Narvilas.. Kupinas prasmingų idėjų spektaklis pradėjo savo kelionę po Lietuvą.








Kilęs iš Moldovos, didžiąją karjeros dalį praleidęs Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Prancūzijoje, jau daugiau nei dvejus metus pianistas Alexanderis Paley gyvena ir kuria Lietuvoje. Per šį laikotarpį jį dažnai galima išvysti „Organum“ salėje, kurioje gruodžio 15 d. kartu su „Vytautas Magnus trio“, pianiste Pei-Wen Chen (JAV), sopranu Raminta Vaicekauskaite bei koncerte debiutuosiančiu Švitrigailos kvartetu pristatys unikalią Lietuvos modernizmo atstovo Stasio Vainiūno kūrinių programą „Stasys Vainiūnas ir šiuolaikybė“.
Pokalbis su kompozitore ir atlikėja Jūra Elena Šedyte
Kompozitorės, vokalistės, improvizatorės Jūros Elenos Šedytės vardas dažnai matomas įvairių festivalių programose. Kūrėjos siekis „suprasti, kaip muzika paveikia žmogų“ tampa jos išskirtinumo paraiška.