Naujus metus simfoninės muzikos salvėmis sutikusi Lietuvos nacionalinė filharmonija (LNF) tęsia 83-iąjį koncertų sezoną ir kviečia į daugiau kaip penkiasdešimt įvairaus žanro renginių sausio–gegužės mėnesiais. 2024-ieji Filharmonijai bus dosnūs garsių užsienio svečių pasirodymų. Pirmasis ryškus susitikimas laukia sausio 20 d., kai su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO) muzikuos batutos legenda Christophas Eschenbachas ir fleitos virtuozas Stathis Karapanos.








Sausis – vienas šalčiausių ir tamsiausių metų mėnesių. Tyli gamta, pasislėpusi po sniegu, tylesni ir žmonės po gruodžio švenčių. Tačiau Paliesiuje šilta, o muzika netyla! Šį mėnesį kviečiame į du įspūdingus koncertus. Pirmiausia, su Naujų idėjų kameriniu orkestru NIKO, žinomu dėl patrauklių ir originalių pasirodymų, galėsime pasinerti į minimalizmo kompozicijas koncerte „Pabaiga yra pradžia“. O sausio 27 d. į Paliesiaus dvarą sugrįš pasaulinio garso smuikininkas Gidonas Kremeris ir „Grammy“ pelnęs orkestras „Kremerata Baltica“ su koncertu „Beieškant muzikos“!
Tenka pripažinti: kaip ir Lietuvos kultūros tarybos ekspertai, vertindami jiems pateikiamus projektus, taip ir muzikinio gyvenimo vertintojai, išskirdami prasmingiausius darbus, tapusius reiškiniu, nesame visai objektyvūs. Visko neaprėpiame net Vilniuje, o reikėtų pamatyti plačiau: išgirsti kauniečių darbus (ar reiškiniu buvęs simfoninis orkestras neprarado pozicijų? Gal muzikinį gyvenimą praturtino naujas spektaklis ar festivalio šuoras? Intrigavo pastatyta Miko Petrausko operetė); reikėtų gyvai vertinti Klaipėdos muzikinio teatro darbus, festivalius, koncertus (ne tik pagal puikią sklaidą); atrodo, kad pajūryje įdomiu reiškiniu tampa Mindaugo Bačkaus vadovaujamas kamerinis orkestras. Štai Panevėžio muzikinio teatro vadovė Kotryna Nekrošiūtė už teatro aukšto meninio profesionalumo skrydį ir Broniaus Kutavičiaus operos-poemos „Strazdas – žalias paukštis“ pastatymą apdovanota 2023 metų panevėžietės titulu. Spektaklio nemačiau, bet darbas reikšmingas ne tik miestelėnams – atliktas skambant gyvai muzikai. Jeigu teatras bus remiamas, kūrybinga vadovė tikriausiai galės kolektyvą įgalinti tapti savitu reiškiniu vertinant ne tik regionų kriterijais.






Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro klarnetininkas ir Kristupo medinių pučiamųjų instrumentų kvinteto įkūrėjas bei narys Andrius Žiūra išleido kompaktinę plokštelę „Concerto Claro“ (garso įrašų studija „MAMA Studios“), kurioje įamžinti lietuvių kompozitorių kūriniai klarnetui. Ką tik pasirodžiusiame leidinyje skamba Juliaus Juzeliūno Koncertas klarnetui ir styginiams, Osvaldo Balakausko Koncertas klarnetui ir kameriniam orkestrui „Concerto Claro“ ir Anatolijaus Šenderovo „...after Chagall“ klarnetui, styginių kvartetui ir mušamiesiems. Kūrinius atliko Andrius Žiūra (klarnetas, bosinis klarnetas) ir visas būrys jo scenos bičiulių – Arkadijus Gotesmanas (perkusija), styginių kvartetas „Chordos“, Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinis ansamblis „Musica humana“ (meno vadovas ir dirigentas Robertas Beinaris), Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Modestas Barkauskas).
Į kalėdinį Vilniaus šurmulį gruodžio 27–30 d. įsilies svečių iš Lenkijos atliekamos Kalėdų giesmės. Ciklą „Lenkų kalėdinės giesmės Vilnijoje“ keliose sostinės bažnyčiose pristatysiantis Varšuvos kardinolo Stefano Višinskio universiteto choras, vadovaujamas dirigento ir meno vadovo Michało Sławeckio, atliks giesmių koncertinę programą „Užgiedosiu Jėzui“. Svečiai giedos ir Mišiose, tuo praturtindami šventinę liturgiją. Koncertuose taip pat diriguos Piotras Arseniukas.
Artėjant šv. Kalėdoms Lietuvos nacionalinė filharmonija (LNF) tradiciškai kviečia jas švęsti su muzika. Gruodžio 27–30 d. Filharmonijos Didžiojoje salėje kasdien vyks koncertai, jų programos aprėps įvairius žanrus – nuo instrumentinės kamerinės muzikos iki populiarių dainų aranžuočių. Muzikinių įspūdžių turtingus metus tradiciškai vainikuos naujamečiai koncertai. Na, o tie, kurie Kalėdoms suskubo pasirūpinti Filharmonijos interneto svetainėje jau paskelbto pavasario sezono koncertų bilietais, galės svajoti apie kitų metų muzikines patirtis.
„Pirmiausia noriu padėkoti savo tėveliams už prieš šešias dešimtis metų man suteiktą galimybę būti“, – taip savo interviu pradeda vienas iškiliausių Lietuvos operos dainininkų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius Vytautas Juozapaitis, šį gruodį minintis savo jubiliejų ir kūrybinės veiklos 35-erių metų sukaktį. Ta proga gruodžio 22 d. Valdovų rūmuose Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, pakvies į V. Juozapaičio jubiliejinį koncertą, kuriame kartu su maestro dalyvaus ir solistai Vladimiras Prudnikovas, Tomas Pavilionis bei Ieva Barbora Juozapaitytė. Prieš koncertą su V. Juozapaičiu kalbamės apie gyvenimo kelią ir svarbiausius pasirinkimus, tai, kas labiausiai įsiminė ir daugiausiai įkvepia šiandien.
Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras (LSPO) jau ne vienus metus turi gražią tradiciją užbaigti koncertinį sezoną iškilmingu šventiniu koncertu Nacionalinėje filharmonijoje. Šiemet gruodžio 29 d. orkestras klausytojus ir vėl pradžiugins netikėta programa, tinkančia net ir išrankiausių klausytojų skoniui. Pirmą kartą Lietuvoje kartu su LSPO pasirodys vienas ryškiausių jaunosios kartos latvių smuiko virtuozų Robertas Balanas (Latvija, Jungtinė Karalystė).
Gruodžio 28 d. Šv. Jonų bažnyčioje (Šv. Jono g. 12) skambės talentingų atlikėjų koncertas „Muzika sielai“. Dalyvauja Kseniya Bakhritdinova (sopranas), Augustas Gocentas (violončelė), Benas Gocentas (smuikas), Raminta Gocentienė (fortepijonas).
Pokalbis su smuikininke Dalia Dėdinskaite
Dalia Dėdinskaitė – viena ryškiausių Baltijos šalių smuikininkių, sukaupusi daugybę skirtingų patirčių, dalyvaujanti įvairiose kūrybinėse partnerystėse, rengianti solinius pasirodymus. Tai sudaro unikalią muzikanto esatį, kuria ir įprasminamas autentiškas muzikos skambesys, įkūnijami kompozitorių kūriniai, juos pakviečiant gyventi ir gyvuoti. Regėdami kūrybinės raiškos horizonto platybes ir gelmę, kalbiname Dalią Dėdinskaitę.