„Mano gyvenimo tikslas – ne kaskart grįžti, o čia groti ir dirbti, būti dalimi Lietuvos“, – sako pianistė Guoda Gedvilaitė. Jau vasario 3 d. Vilniaus Filharmonijos Didžiojoje salėje kartu su Valstybiniu Vilniaus kvartetu ir Mindaugu Bačkumi ji atliks šveicarų kompozitoriaus Paulio Juono Fortepijoninį sekstetą c-moll, op. 22. Ta proga pianistė sutiko papasakoti apie netradicinę koncerto programą, dvigubą gyvenimą tarp Lietuvos ir Vokietijos bei kartu namuose muzikuojančius savo šeimos narius.
Ne visada palankių istorinių peripetijų tėkmėje Lietuva išlaikė taurią tautinio meno – Dainų šventės – tradiciją, kuri, beje, formavosi Mažojoje Lietuvoje, nes Lietuva patyrė kelių dešimtmečių rusų carizmo primestą lietuvių kalbos draudimą. Dainų šventės galia ruseno ir išeivijoje, JAV, kur po Antrojo pasaulinio karo ji plačiai subujojo. Net Antrojo pasaulinio karo bangos nublokšti mūsų tautiečiai Vokietijoje surengė dainų šventę. O ir sovietinės okupacijos metais Lietuvoje rengtos rajonų, miestų bei respublikinės dainų šventės neleido nutilti lietuvių tradicijai dainuoti kartu ir tuo išsaugoti tautinę tapatybę.
Tomo Kildišiaus ir Gusto Raudoniaus koncertas „Organum“ salėje
„Tarp pasaulių“ – taip pavadintas Lied žanro dueto, Tomo Kildišiaus (baritonas) ir Gusto Raudoniaus (fortepijonas), koncertas, kurį jaunieji muzikai surengė praėjus vos keliems mėnesiams po jų triumfo Tarptautiniame Nadios ir Lili Boulanger konkurse, kur laimėjo Grand Prix.
Dirigentas Christophas Eschenbachas ir fleitininkas Stathis Karapanos Nacionalinėje filharmonijoje
Vilniaus miesto žliugė, kupstai sniegynų neišvažiuojamose gatvėse, nepasitenkinimo erzelynė... Bet pasigirsta muzika, ir tarsi baltas sniegynų angelas pakyla virš subuitėjusios minios. Muzika visus suvienija.






Vasario 3 d. Nacionalinėje filharmonijoje laukiama išskirtinio kamerinės muzikos vakaro, kai bus atlikta Lietuvos scenose itin retai skambanti šveicarų kompozitorių muzika. Su ja supažindinti susibūrė žymūs atlikėjai – Valstybinis Vilniaus kvartetas, iš Vokietijos atvykusi charizmatiškoji Guoda Gedvilaitė ir vienas geriausių Lietuvos violončelininkų, Klaipėdos kamerinio orkestro vadovas Mindaugas Bačkus. Pastarasis pakeis anksčiau skelbtą, bet koncerte negalėsiantį groti Davidą Geringą.
Jau sausio 26 dieną žiūrovai išvys dar vieną Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro repertuaro naujieną, kurią įgyvendinti atvyko gausi italų kūrėjų komanda. Specialų konkursą laimėjęs italų režisierius Federico Grazzini sako, kad negalėjo nepasinaudoti galimybe kurti ilgametes teatro ir muzikines tradicijas turinčioje šalyje.
Vienas ryškiausių džiazo muzikantų ne tik Latvijoje, bet ir Baltijos šalyse Denissas Pashkevichius į Vilnių sausio 25-ąją atvyksta vos vienam vakarui – koncertuoti „Muzikos magijos klube“ su įdomiu elektroninės muzikos kūrėju Kasparu Rolšteinu, grojančiu bosine gitara, ir žinomu Lietuvos perkusininku Arkadijumi Gotesmanu. „Tai ne šiaip trio, o trys ryškios asmenybės vienoje scenoje. Ir Arkadijus, ir Kasparas – seni geri mano draugai. Labai norėjosi susirinkti į krūvą ir pagroti Vilniuje, toje nuostabioje salėje“, – sako latvių įžymybė D. Pashkevichius.
Sausio 27 d. Nacionalinės filharmonijos scenoje su Roberto Šerveniko diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO) muzikuos pianistų dinastija: Veronika Vitaitė, Aleksandra Žvirblytė ir Paulius Anderssonas. Trys pianistų šeimos kartos vienoje scenoje susitiks paminėti dviejų iškilių progų – Veronikos Vitaitės 85-mečio ir Wolfgango Amadeus Mozarto 268-ojo gimtadienio.
Pokalbis su pianiste, ilgamete Muzikos ir teatro akademijos profesore Veronika Vitaite
Profesorės Veronikos Vitaitės vardą Lietuvoje žino ir mažas, ir didelis, nes per ilgą kūrybingą gyvenimą ji dalyvavo visose pianistų ugdymo grandyse, rūpinosi mokymo sistemos veiksmingumu, steigė konkursus, ypač didelį dėmesį kreipdama į lietuviškos muzikinės kultūros puoselėjimą. Galima teigti, kad Vitaitė, kaip lietuvių fortepijono mokyklos atstovė, tęsė iškiliausių pedagogų ir atlikėjų – Stasio Vainiūno, Balio Dvariono, Jurgio Karnavičiaus, Mariam Azizbekovos, Olgos Šteinberg – sukurtą ilgametę pianistinę tradiciją ir išugdė visą plejadą profesionalių, ryškių asmenybių. Šalia jos nuopelnų, kurie atspindėti 2020 m. išleistoje Ramunės Kryžauskienės monografijoje „Veronika Vitaitė. Pianizmo atvertys“, ypač norėtųsi pažymėti svarbų profesorės charakterio bruožą, būdingą tik didžiosioms asmenybėms: nesavanaudiškumą, nepaprastą atsidavimą menui ir gyvą, šiltą asmeninį santykį su ją supančiais žmonėmis, kuriems ji save seikėjo negailėdama jėgų ir patirties, žinių ir laiko, globodama ir įkvėpdama kiekvieną talento daigą. Ji visada geranoriška, rodanti pavyzdį neblėstančiu optimizmu ir aukštų idealų siekiu.
Antano Jasenkos oratorijos „Miraculum“ premjera Laisvės gynėjų atminimui
Sausio 13-osios tradicija kupina nuoširdžios pagarbos. Kasmet Vilniuje dega laužai, languose žiba žvakutės. Viena iš prasmingų tradicijų – kasmetis koncertas „In memoriam“. Tokia proga kartais būna atliekamas originalus, išskirtinai šiai progai sukurtas kūrinys. Šiais metais tokia garbė teko Antanui Jasenkai. Šis įvairiapusiškas menininkas, išbandantis jėgas įvairiais stiliais, sausio 12 d. Šv. Jonų bažnyčioje pasauliui pristatė oratoriją „Miraculum“, kurios siužetui įkvėpimo sėmėsi iš biblinės Jobo istorijos. Kūrinį atliko Lietuvos kamerinis orkestras, valstybinis choras „Vilnius“ (meno vadovas ir dirigentas Artūras Dambrauskas), solistai Lina Dambrauskaitė, Rafailas Karpis, Mindaugas Jankauskas, Žygimantas Galinis, skaitovas aktorius Darius Meškauskas. Dirigavo Artūras Dambrauskas. Koncertą tiesiogiai transliavo LRT Plius.






