Olivier Messiaeno „Kvartetas laiko pabaigai“ „Organum“ salėje
Olivier Messiaeno „Kvartetas laiko pabaigai“, kurį jis parašė 1940 m. karo belaisvių stovykloje Gerlice, Silezijoje, tapo vienu dažniausiai griežiamų kūrinių pasaulyje. Viena tokios sėkmės priežasčių galima laikyti nepaprastą kompozitoriaus išradingumą ir kalbos naujumą, šiandien skambantį kaip niekad aktualiai ir stebinantį nė kiek ne mažiau nei prieš aštuoniasdešimt metų. Taip pat muzikantai mėgsta iššūkius, o šis opusas pasižymi kraštutinai sunkiais techniniais uždaviniais tiek paskiriems instrumentams, tiek visam kvartetui ansamblio prasme. O svarbiausia priežastis turbūt yra faktas, kad Messiaenas, iš XX a. žymiausių kompozitorių modernistų išsiskiriantis ypatingu pamaldumu ir atsidavimu krikščionybės atspindėjimui muzikoje, sunkiausiomis aplinkybėmis pranoko pats save, ne tik įveikdamas išgyventą Antrojo pasaulinio karo neviltį ir siaubą, bet ir sukurdamas nemirtingą gyvenimą teigiančią odę karo, mirties, naikinimo ir netikėjimo pergalėjimui. Kūrinį pats kompozitorius su kitais kaliniais atliko 1941 m. sausio 15 d. nelaisvėje, lageryje.


Sausio 13-osios proga Nacionaliniame operos ir baleto teatre skambėjo Henryko Góreckio „Raudų simfonija“
Stovėjau Nacionalinio operos ir baleto teatro papėdėje. Buvo neįmanoma sulaikyti ašarų: iš buvusių Sporto rūmų į Antakalnio kapines nešė tą žvarbią, kraujuotą naktį žuvusiųjų karstus. „Gerai įsižiūrėk ir niekada nepamiršk“, – pasakyčiau ir šiandien jaunėliui. Kokia tai dievų paslaptis, kad tąkart likome gyvi? Dabar Sausio 13-ąją į teatrą rinkosi kitokie žmonės nei į eilinę teatro šventę. Ėjo susikaupę, nuo atminimo laužų, neišsidabinę, ne vienas jų – pirmą kartą į tokius rūmus: fotografavo šviestuvus, analizavo sienų dizainą... Ir tu, padykęs vaike, čia! Paklausyk amžinõs kaip pasaulis motinos raudos...




Sausio 20 d. 18 val. „Organum“ salėje skambės kamerinės vokalinės muzikos koncertas „Tarp pasaulių“. Lied žanro šedevrus atlieka Tomas Kildišius (baritonas) ir Gustas Raudonius (fortepijonas). Šie talentingi muzikai pernai laimėjo Grand Prix prestižiniame N. ir L. Boulanger Lied konkurse Paryžiuje.
Christopho Eschenbacho pavardė skamba ten, kur klausytojai susiduria su kvapą gniaužiančiu muzikos repertuaru ir įspūdinga minties gelme pažymėtomis interpretacijomis. Vokiečių pianistas ir dirigentas, kurį su juo dirbę ar jo interpretacijas girdėję mūsų muzikai vertina kaip unikalų fenomeną, sausio 20 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje diriguos Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas). Koncerte skambės Josepho Haydno Simfonija Nr. 49 f-moll, Johanneso Brahmso Simfonija Nr. 1 c-moll, op. 68, ir Jacques’o Ibert’o Koncertas fleitai ir orkestrui, jo solo partiją atliks fleitininkas iš Graikijos Stathis Karapanos.
Dirigento Mykolo Bukšos (1869–1953) 70-osios mirties metinės
Istorijoje taip susiklostė, kad buvusioje Sovietų Sąjungoje visi mirę ar gimę 1953-iųjų pirmąją kovo savaitę liko nepastebėti. Kovo 5-ąją mirė sovietų diktatorius, kurio pavardės nesinori minėti. Visą dėmesį sutelkus į jo laidotuves, viskas aplink buvo pamiršta. Taip tyliai kovo 7-ąją mirė Lietuvos operos tėvas, senelis, laivo kapitonas ir kitų garbingų epitetų nusipelnęs dirigentas Mykolas Bukša. 2023-iaisiais nuo maestro mirties sukako 70 metų. Operos ir baleto teatras dirigentui neskyrė spektaklio, neparengė parodos, nemačiau naujos knygos, filmo, radijo laidos ar panašių dalykų. Todėl jaučiu pareigą visuomenei priminti šio didžio žmogaus nuopelnus Lietuvos operai, o nežinantiems pristatyti, kas buvo tas Mykolas Bukša, kurio vardo gatvė Vilniuje yra privačių namų kvartale už Santaros klinikų, o ne miesto centre, kur maestro daugelį metų gyveno.
Mintys prasidėjus naujam koncertų pusmečiui
Mintyse dar naujametis šėlsmas. Tačiau jo įvairovė suteikia peno pamąstymams pasižvalgius, ką žada šio pusmečio muzikiniai įvykiai. Matyti ir atsitiktinumų, ir nuoseklumo propaguojant vieną ar kitą žanrą, ir trafaretų, ir miesčioniškos saldybės apraiškų koncertų pavadinimuose. Matyti organizatorių noras klausytojams įtikti – atlikėjais, repertuaru, intencijomis. Tarsi kurti pramogą: aplinkui blizgučiai, veikia bufetas, per pertrauką liejasi šampanas. Tik koncertų salėje ar muzikiniame teatre ši atmosfera kitokia nei kokioje nors sporto arenoje: daugiau saiko, „aristokratiškų“ manierų, daugiau susikaupimo, rimties, saikingų netikėtumų, su menine išmone sukurtos žaismės.
Kasmet Laisvės gynėjų dieną prisimename už laisvė kovojusius žmonės, ypatingai tuos, kurie 1991 m. sausio 13 d. stojo į masinį neginkluotą pasipriešinimą. Lemtingosios nakties išvakarėse sausio 12 d. 19.45 val. Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčioje choras „Vilnius“ ir Lietuvos kamerinis orkestras, tęsdamas ilgametę tradiciją, rengia koncertą „In Memoriam“. Šiemet jie atliks Antano Jasenkos oratoriją „Miraculum“, įkūnijančią tvirtos, nepalaužiamos dvasios jėgą. Tai – pasaulinė šio kūrinio premjera. Tiesioginę koncerto transliaciją bus galima stebėti 19:50 per LRT Plius.
Pokalbis su pianistu ir tapytoju Viktoru Paukšteliu
Pianistui, tapytojui ir Paliesiaus dvaro meno vadovui Viktorui Paukšteliui menas yra tarsi savęs pažinimo erdvė, kurioje per įvairius tų pačių motyvų variantus jis savotiškai žaidžia autoportretu. Tiesioginių sąsajų tarp muzikos ir tapybos menininkas neieško, tačiau daug panašumų įžvelgia šių menų proceso formose. Nors pats sako, kad tapyboje nuo muzikinių elementų anksčiau sąmoningai bandė pabėgti, pastarojoje jo parodoje „Chromatika“, eksponuotoje M.K. Čiurlionio muziejuje, ryškėja kompozitorių ir atlikėjų veidai, instrumentai, kurie paveiksluose funkcionuoja kaip objektai, bet ne tiesioginės inspiracijos.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos 90-mečio jubiliejaus metus palydėjęs koncertas
Kiekvienais metais „7 meno dienos“ kviečia kritikus parašyti trumpą apžvalgą apie praėjusius metus – kas labiausiai įsiminė, nustebino. Gruodžio 17-ąją apsilankęs Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) supratau, kad vienu ryškiausių 2023-iųjų įvykių galima laikyti LMTA 90-mečiui skirtą baigiamąjį Choro katedros parengtą koncertą įmantriu pavadinimu „Tikrai ketvirtinė = 90?“. Koncerto idėjos autorius bei meno vadovas – profesorius, kompozitorius ir dirigentas Gintautas Venislovas. Dalyvavo LMTA choras (vadovas Venislovas, chormeisteris Linas Balandis), Choro dirigavimo katedros studentai, alumnai, dėstytojai ir koncertmeisteriai Artūras Anusauskas (klavišiniai), Arkadijus Gotesmanas (perkusija), Vytautas Labutis (saksofonas), Vytis Nivinskas (kontrabosas), Rokas Podelis (baritoninis saksofonas). Koncerto anonse buvo klausiama, kokiu ritmu nuskambėjo metai, žadama, kad bus gausu simbolių, ženklų, netgi kosminių muzikos, šviesos ir erdvės sąskambių, „Gintauto Venislovo kruopščiai ir konceptualiai sudėliota programa virs muzikos ir šviesos spektakliu“.
Sausio 26-ąją Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras laukia publikos Jacques’o Offenbacho operos „Hofmano istorijos“ premjeroje, kurios kelias į sceną šįkart buvo išties ypatingas: jis prasidėjo nuo kūrėjų komandos pergalės teatro paskelbtame tarptautiniame konkurse.