7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: LNF inf.

LNF inf.

Danijos baroko orkestras „Concerto Copenhagen“ atliks programą „Vandens muzika“

Gruodžio 5 d. Nacionalinėje filharmonijoje viešės Danijos baroko orkestras „Concerto Copenhagen“ ir solistas smuikininkas Fredrikas Fromas. Svečiai parengė patrauklią senosios muzikos programą, susietą su vandeniu. Skambės Georgo Philippo Telemanno, Antonio Vivaldi ir Georgo Friedricho Händelio kūriniai.

 

Baroko laikais buvo itin mėgstama „Vandens muzika“, arba „Muzika ant vandens“. Didikai pramogavo plaukiodami po įvairius vandens telkinius, ir tai turėjo vainikuoti muzika: greta kokio karališko laivo plaukdavo ir barža su orkestru. Taip atsirado viena patraukliausių ano meto orkestrinių siuitų – Händelio „Muzika ant vandens“. Ją kompozitorius parašė atvykęs gyventi į Londoną. Hanoverio kunigaikštis, kuriam duoto pažado pas jį dirbti Händelis netesėjo, netrukus paveldėjo Anglijos sostą ir tapo karaliumi Jurgiu I. Norėdamas jam įsiteikti, kompozitorius sukūrė siuitą ir, Jurgiui I plaukiant prabangiu laivu Temze, plaukė greta, išsinuomojęs didelę baržą. Joje esantys muzikantai ir grojo „Muziką ant vandens“. Muzikalus karalius buvo taip sujaudintas, kad panoro tą patį vakarą išgirsti siuitą dar tris kartus, o vėliau apipylė kompozitorių visokiomis malonėmis. Tai įvyko 1717 metais. „Muziką ant vandens“ sudaro trys siuitos (HWV348–350), jų fragmentus ir girdėsime orkestro „Concerto Copenhagen“koncerte. Prie Händelio siuitos gražiai derės Vivaldi Koncertas smuikui, pavadintas „Audra jūroje“, ir Telemanno „Vandens muzika. Hamburgo potvynis ir atoslūgis“, skirta Hamburgo admiraliteto 100-mečiui paminėti. O visą koncertą pradės Telemanno Concerto grosso D-dur (Koncertas trims trimitams ir timpanams).

Orkestras „Concerto Copenhagen“. LNF nuotr.
Orkestras „Concerto Copenhagen“. LNF nuotr.
LNF inf.

Lietuvos kamerinis orkestras primins Leonido Desiatnikovo muzikos CD

Lapkričio 24 d. muzikos vakarą Nacionalinėje filharmonijoje Lietuvos kamerinis orkestras (LKO) ir jo svečiai – smuikininkas Romanas Mintsas, sopranas Yana Ivanilova ir dirigentas Philippas Chizhevsky – skiria Leonido Desiatnikovo ir Franzo Schuberto kūrybai. Koncerto programą sumanė smuikininkas R. Mintsas, juolab visi šio vakaro atlikėjai neseniai įrašė L. Desiatnikovo kūrinių kompaktinę plokštelę.

 

Plokštelėje įrašytą L. Desiatnikovo muziką LKO primins ir šiame koncerte. L. Desiatnikovas – vienas populiariausių šių dienų rusų kompozitorių. Tarp kitų jo kūrinių – keturios operos („Rozentalio vaikai“, „Vargšė Liza“), baletas „Prarastos iliuzijos“, simfonija solistams, chorui ir orkestrui, kantatos, daug muzikos kino filmams (už ją yra pelnęs įvairių apdovanojimų). Vienas populiariausių šių dienų kompozitorių apie savo kūrybos stilių šmaikštauja: „konsonanso emancipacija“, „banalumo transformacijos“ arba „minimalizmas su žmogišku veidu“; mėgstamiausias jo žanras – „tragiškai išdykusi bagatelė“. LKO programoje skambės L. Desiatnikovo kompozicijos „Kaip senas rylininkas“ („Wie der alte Leiermann“) ir „Rusų metų laikai“.

Leonidas Desiatnikovas. D. Matvejevo nuotr.
Leonidas Desiatnikovas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras įrašant L. Desiatnikovo CD. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras įrašant L. Desiatnikovo CD. D. Matvejevo nuotr.
L. Desiatnikovo CD viršelis
L. Desiatnikovo CD viršelis
Philipp  Chizhevsk. D. Matvejevo nuotr.
Philipp Chizhevsk. D. Matvejevo nuotr.
Roman Mints. D. Matvejevo nuotr.
Roman Mints. D. Matvejevo nuotr.
Yana Ivanilova. D. Matvejevo nuotr.
Yana Ivanilova. D. Matvejevo nuotr.
LNF inf.

Valstybinio Vilniaus kvarteto viešnia – Golda Vainberg-Tatz

Penkis dešimtmečius srūva Lietuvos muzikinę kultūrą pasaulyje ištikimai garsinančio Valstybinio Vilniaus kvarteto (VVK) veikla, apsti koncertų, gastrolių, premjerų, ciklų, susitikimų. Kiekvienas palieka unikalų pėdsaką Lietuvos kultūriniame gyvenime. Kiekvienas motyvuoja šį kvartetą palaikyti ir domėtis – o kas toliau? Šį kartą kvartetas kviečia į koncertą su ištikima savo bičiule ir partnere, pianiste Golda Vainberg-Tatz. Spalio 24 d. Filharmonijos Didžiojoje salėje ansamblis atliks Johanneso Brahmso ir Césario Francko kūrinių programą.

 

Valstybinio Vilniaus kvarteto viešnia Golda Vainberg-Tatz muzikos kritikų apibūdinama kaip „pianistė, kurios skambinimas pasižymi nuostabiu stipriu ir skaidriu garsu“ („New York Times“, JAV), „užburianti interpretuotoja“ („Tagblatt“, Vokietija), „didi menininkė ir virtuozė“ („The Time Argus“, JAV). Tai buvusi vilnietė, M. K. Čiurlionio mokyklos, vėliau – Izraelio S. Rubino muzikos akademijos, Manhatano ir Juilliardo aukštosios muzikos mokyklų Niujorke auklėtinė, daugelio konkursų laureatė. G. Vainberg-Tatz groja rečitalius Europoje, Izraelyje, Kinijoje ir JAV, jos pasirodymus transliuoja pasaulio radijo bei televizijos kanalai.

Golda Vainberg-Tatz. LNF archyvo nuotr.
Golda Vainberg-Tatz. LNF archyvo nuotr.
LNF inf.

Susitikimas su dainininke Giedre Kaukaite

Spalio 21 d. Nacionalinė filharmonija kviečia į Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje vyksiantį įvairialypį susitikimą su viena iškiliausių pastarųjų dešimtmečių lietuvių dainininkių Giedre Kaukaite. Turiningos solistės veiklos 50-mečiui skirtame susitikime laukia įvairios staigmenos, o svarbiausias renginio akcentas – dokumentinio filmo „Aš žinau tą smoką“ (režisierius Marius Siparis, scenarijaus autorė Ugnė Dalinkevičiūtė) pristatymas.

 

Susirinkusiems į susitikimą su Giedre Kaukaite žadama spalvinga kūrybinio kelio ekspozicija – koncertiniai drabužiai, sukurti Filomenos Linčiūtės-Vaitiekūnienės, Zitos Sodeikienės, Ingos Budriuvienės; garsių juvelyrų Pauliaus Lantucho ir Aleksandro Šepkaus dainininkei kurti papuošalai, Algimanto Kunčiaus, Antano Sutkaus, Algimanto Žižiūno, Liudo Ruiko dainininkės fotoportretai, koncertų programėlės ir afišos. Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio pristatomoje popietėje ketina dalyvauti G. Kaukaitės mylimi solistai Renata Dubinskaitė, Saulė Šerytė ir Nerijus Masevičius bei klavesinininkas Balys Vaitkus.

Giedrė Kaukaitė. LNF archyvo nuotr.
Giedrė Kaukaitė. LNF archyvo nuotr.
LNF inf.

Lietuvos kamerinis orkestras muzikuos su David Geringu

Gegužės 16 d. Nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje su Lietuvos kameriniu orkestru (LKO) koncertuos dirigentas ir solistas violončelininkas David Geringas. Kovo pradžioje Filharmonijos scenoje pateikęs unikalią programą su pianistu Ianu Fountainu, D. Geringas sugrįžta su solidžia orkestrine programa. Skambės Lietuvos nacionalinės premijos laureato kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo kūriniai ir įžymaus čekų romantiko Antoníno Dvořáko muzika.

 

Lietuvoje gimęs violončelininkas ir dirigentas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas David Geringas yra vienas universaliausių dabarties menininkų, sukaupęs įspūdingą repertuarą nuo baroko iki šiuolaikinių (ir lietuvių autorių) kompozicijų. Jo inicijuoti festivaliuose gimė nauji lietuvių autorių kūriniai, vėliau groti pasaulio scenose, o vokiečių įrašų kampanija „Dreyer-Gaido“ išleido dvigubą kompaktinį albumą „The Sound of Lithuania“ („Lietuvos skambesys“), kuriame, greta šiuolaikinių autorių, D. Geringas inicijavo ir įrašė retai skambančią prieškario ir pokario lietuvių kompozitorių muziką. Gausioje atlikėjo diskografijoje randame Anatolijaus Šenderovo, Osvaldo Balakausko, Vytauto Laurušo ir kt. kūrinių CD.

David Geringas. LNF archyvo nuotr.
David Geringas. LNF archyvo nuotr.
LNF inf.

Filharmonijos 77-ojo sezono pabaigtuvės su Luku Geniušu

Gegužės 12 d. Nacionalinė filharmonija Vilniuje švęs 77-ojo koncertų sezono pabaigtuves. Šia proga rengiamas įspūdingas simfoninės muzikos vakaras su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO), dirigentu, Lietuvos nacionalinės premijos laureatu Modestu Pitrėnu ir solistu, pianistu Luku Geniušu.

 

„Jis skambina raiškiai – kaip jaunas atlikėjas, tebelaimintis konkursus, ir kartu brandžiai – kaip muzikantas, gebantis atskleisti kūrinio sandarą, o jo ekspresija toli gražu nėra savitikslė“, – taip britų dienraštis „The Guardian“ rašė apie pianistą Luką Geniušą. Jis – dažnas ir labai laukiamas svečias Lietuvoje.

 Lukas Geniušas. LNF archyvo nuotr.
Lukas Geniušas. LNF archyvo nuotr.
LNF inf.

Austrų ir latvių muzikos tandemas Filharmonijos scenoje

Nuosaikiai modernus latvių kompozitorius Pēteris Vaskas ir romantinį polėkį su klasikine darna meistriškai jungęs austrų romantikas Johannesas Brahmsas – gal kiek netikėta, bet turbūt kuo tikriausią atgaivą suteiksianti muzikinė „draugija“ šį savaitgalį pasirinksiantiems Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO), latvių violončelininkės Martos Sudrabos ir austrų dirigento Georgo Marko atliekamą simfoninės muzikos programą. Skambės P. Vasko Antrasis koncertas violončelei ir styginių orkestrui „Būtis“ bei J. Brahmso Pirmoji simfonija.

 

Latvių kompozitorius Pēteris Vaskas, turintis ryškių sąsajų su Lietuva (1970 m. jis baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA), Vytauto Sereikos kontraboso klasę; 1963–1974 m. griežė kontrabosu LNSO) savo kūryboje kelia globalius ir nesenstančius klausimus apie gyvenimą ir mirtį, neapykantą ir atleidimą, harmoniją ir chaosą. Kompozitorius sintetiškai jungia skirtingas XX a. kompozicines technikas, bet daugiausia dėmesio skiria muzikinei harmoningos pasaulio sandaros išraiškai ir klasikinės muzikos atsinaujinimui. Šio kūrėjo opusams būdinga neoromantinė tendencija, jie grindžiami archajiškais, latvių folkloro elementais, derinamais su dinamiška ir sudėtinga šiuolaikinės muzikos kalba. P. Vasko muziką kritikai apibūdina kaip nuosaikiai modernią, kupiną nūdienos kontrastų, gyvenimo ir būties klausimų, gamtos įvaizdžių. „Negaliu gyventi be gamtos, paukščiai man – lyg simbolis. Švarios gamtos, švarios sąžinės simbolis. Rašau apie paukščius – galvoju apie žmones. Man rūpi ekologijos problemos. Regis, žmonės nepastebi, kokį gražų pasaulį sukūrė Dievas“, – sako kompozitorius.

 Georg Mark. LNF archyvo nuotr.
Georg Mark. LNF archyvo nuotr.
Marta Sudraba. LNF archyvo nuotr.
Marta Sudraba. LNF archyvo nuotr.
LNF inf.

Lietuvos kamerinio orkestro ir Sergejaus Krylovo koncerte „De profundis“ – staigmena

Vasario 7 d. Lietuvos kamerinis orkestras (LKO) ir jo meno vadovas, dirigentas, smuikininkas Sergejus Krylovas koncertu „De profundis“ minės Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį. Proginiame vakare Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje greta Wolfgango Amadeaus Mozarto koncertų smuikui, kuriuos grieš S. Krylovas, ir Arvo Pärto „Orient & Occident“ skambės lietuviška muzika – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Ramintos Šerkšnytės kūriniai, o ypatingu programos akcentu taps pirmą kartą skambėsiančios kompozitorės Olgos Viktorovos specialiai LKO ir S. Krylovui sukurtos „Sutartinės“.

 

Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skiriamą koncertą atlikėjai pradės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūriniais. Skambės Penki preliudai styginiams – fortepijoninių ir vargoninių preliudų aranžuotės styginių orkestrui bei Variacijos lietuvių liaudies dainos „Bėkit, bareliai“ tema, VL 279. Tai plačiai žinomas keturių variacijų ciklas, pasak prof. Vytauto Landsbergio, sukaupęs gilų grožį ir tikslingą išraiškos įvairovę. Manoma, kad improvizuodamas Čiurlionis kur kas labiau išplėtodavo „Barelių“ vaizdus, bet ir esamas užrašymas – gerai apgalvotas ciklas.

Lietuvos kamerinis orkestras. LNF archyvo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras. LNF archyvo nuotr.
LNF inf.

Į Filharmonijos salę plūstels prancūzų romantizmas

Vasario 3 d. Nacionalinėje filharmonijoje skleisis romantiškos nuotaikos. Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncerte „Iš prancūzų muzikos lobyno“ skambės monumentalios prancūzų romantikų – Camille’o Saint-Saënso ir Césaro Francko – simfoninės partitūros. Su orkestru muzikuos prancūzų smuikininkas Philippe’as Graffinas ir dirigentas Robertas Šervenikas.

 

Philippe’as Graffinas bene plačiausiai žinomas kaip puikus prancūzų muzikinio repertuaro atlikėjas. Šis smuikininkas buvo vienas iš vos kelių Josefo Gingoldo mokinių (J. Gingoldas mokėsi pas legendinį Eugène’ą Ysaÿe, buvo pirmasis jo kūrinių atlikėjas). Pirmasis P. Graffino įrašas su maestro Yehudi Menuhinu ir jo diriguojamu Karališkosios filharmonijos orkestru bei vėlesni smuiko įrašai, užfiksavę nemažai pasaulinių premjerų, pelnė aukščiausius muzikos kritikų įvertinimus. P. Graffinas yra koncertavęs su Y. Menuhinu, Mstislavu Rostropovičiumi, Marta Argerich, Sergiu Commisiona ir kitomis įžymybėmis. Šiam smuikininkui kūrinių yra parašę Rodionas Ščedrinas, Vasilijus Lobanovas, o Vytautas Barkauskas jam dedikavo savo koncertą smuikui „Jeux“. Šį smuikininką jau ne kartą girdėjome ir juo žavėjomės Lietuvoje.

Smuikininkas Philippe’as Graffinas ir dirigentas Robertas Šervenikas. LNF archyvo nuotr.
Smuikininkas Philippe’as Graffinas ir dirigentas Robertas Šervenikas. LNF archyvo nuotr.
LNF inf.

Lietuvos ir Estijos muzikai susivienijo koncertui „Baltijos laisvė“

Pažymint Lietuvai, Latvijai ir Estijai – visoms trims Baltijos šalims – įsimintinus 1918-uosius, kai prieš šimtą metų prasidėjo naujas, laisvės kelias, Lietuvos kamerinis orkestras ir Estijos nacionalinis vyrų choras bei solistai rengia bendrą koncertų turą. Sausio pabaigoje įvyks trys pasirodymai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, o balandį laukia keturi pasirodymai Estijoje. Valstybių atkūrimo 100-mečiui skirtoje programoje „Baltijos laisvė“ skambės muzikos vėrinys iš visų trijų šalių kompozitorių – Pēterio Vasko (Latvija), Erkki-Sveno Tüüro (Estija) ir 2017-aisiais Nacionalinę premiją pelniusios lietuvių kompozitorės Justės Janulytės kūrinių.

 

Šis Lietuvos ir Estijos atlikėjų muzikinis turas – tai ne vienus metus puoselėtos Lietuvos nacionalinės filharmonijos ir „Estijos koncertų“ („Eesti Konsert“) bičiulystės vaisius. Su artimiausiais kaimynais, tiek estais, tiek latviais („Latvijos koncertai“), su kuriais švenčiamas valstybių šimtmetis, parengta daug mainų programų, taip pat trijų valstybių pristatymo užsienyje renginių. Programai „Baltijos laisvė“ suburti vieni stipriausių dviejų šalių kolektyvų, reprezentuojantys savo valstybę visame pasaulyje, pelnytai vadinami kultūros ambasadoriais.

Estijos nacionalinis vyrų choras. LNF archyvo nuotr.
Estijos nacionalinis vyrų choras. LNF archyvo nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 12  >>> Archyvas