Lietuvos nacionalinė filharmonija pristato 2027 m. pirmojo pusmečio koncertų programą. Sausio–gegužės mėnesiais vien Vilniuje ketinama surengti pusšimtį koncertų. Klausytojų lauks pasaulinio pripažinimo sulaukę solistai ir dirigentai, Lietuvos orkestrų koncertai, ryškūs klasikinės muzikos šedevrai, šiuolaikinės muzikos atradimai ir ypatingi susitikimai su lietuvių muzikos kūrėjais ir atlikėjais.
Sausį, kai Lietuva perims pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, atsiskleis ne tik diplomatinis ir politinis šalies svoris, bet ir kultūrinis. O deramai pristatyti aukščiausio lygio profesionalųjį meną svarbiausiose Europos salėse – Briuselio „Bozar“, Antverpeno „De Singel“ ir Hamburgo Elbės filharmonijoje – yra rimta Lietuvos nacionalinei filharmonijai (LNF) tekusi užduotis. Sausio 22–28 dienoms sutelkti pasaulyje bene žinomiausi mūsų atlikėjai: Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui (LNSO) diriguos maestrė Giedrė Šlekytė, dainuos vienos didžiausių operos žvaigždžių sopranas Asmik Grigorian ir tenoras Edgaras Montvidas.
Spalio 16 d. Vilniuje prasideda tarptautinis aktualios muzikos festivalis „Gaida 2026“. Nemaža dalis jo koncertų vyks Lietuvos nacionalinės filharmonijos (LNF) scenoje, keturiuose iš jų su festivalio žvaigždėmis pasirodys po LNF stogu reziduojantys Lietuvos nacionalinis simfoninis (LNSO) ir Lietuvos kamerinis (LKO) orkestrai.
Prieš penkerius metus netikėtai stojęs prie Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) pulto Vilniuje, prancūzų maestro Victorienas Vanoostenas šį darbą tęs dar mažiausiai tiek pat laiko. Itin sėkmingai Vilniuje debiutavęs 2021-aisiais, pirmąsyk pagrindiniu kviestiniu LNSO dirigentu jis tapo 2024 metais, o nuo 2027-ųjų rudens bendradarbiavimo sutartis bus pratęsta dar penkeriems metams – tai lėmė vienbalsis orkestro sprendimas.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir jo meno vadovas bei vyriausiasis dirigentas Modestas Pitrėnas intensyvų 85-ąjį simfoninių koncertų sezoną vainikuos įspūdinga kulminacija – gegužės 15 d. Nacionalinėje filharmonijoje atliks programą „Naktys Ispanijos soduose“. Koncerte su LNSO pasirodys solistai Petras Geniušas (fortepijonas) ir Renata Marcinkutė-Lesieur (vargonai). Muzikai publiką palepins Filharmonijos scenoje rečiau skambančia Manuelio de Fallos, Ernsto von Dohnányi ir Josepho Jongeno kūryba, simfoninės muzikos sezono finalui suteiksiančia ispaniškų, vengriškų ir belgiškų prieskonių.
Jei Paryžius vadinamas meilės miestu, o prancūzai laikomi jausmingais jos garbintojais, tai jau šį šeštadienį Nacionalinės filharmonijos scenoje verta tikėtis tikro prancūziško pavasario ir meilės dvelksmo. Čia skambės programa „Meilės ir jūros poema“, ją parengė prancūzų maestro Victorieno Vanoosteno diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO). To paties pavadinimo kompozitoriaus Ernesto Chaussono vokalinį ciklą su orkestru atliks baritonas Modestas Sedlevičius.
Balandžio 12 dieną Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje klausytojų lauks koncertas „Šviesos ir laiko tiltas“, jame susitiks baroko muzikos didybė ir šiuolaikinė vizualinė kalba. Scenoje pasirodys ansamblis „Musica humana“, jo meno vadovas, solistas ir dirigentas Robertas Beinaris (obojus), taip pat solistai Ramunė Grakauskaitė (smuikas), Donatas Butkevičius (kontrabosas), Vytautas Kiminius (birbynė), Andrius Žiūra (klarnetas) ir Laurynas Lapė (trimitas). Koncerto programoje skambės Johanno Sebastiano Bacho, Georgo Friedricho Händelio, Antonio Vivaldi, Arvydo Malcio, Jono Tamulionio, Osvaldo Balakausko ir Jievaro Jasinskio kūriniai. Šįkart muzikinę patirtį papildys šviesų dailininko Audriaus Lauručio kuriamos projekcijos.
Balandžio 1 d. Nacionalinės filharmonijos scenoje susitiks ir įspūdingu koncertu publiką džiugins du patyrę koncertų partneriai – žymusis smuikininkas Raimondas Butvila ir pasaulyje pripažintas fortepijono virtuozas Alexanderis Paley’us. Dueto rečitalis nuskambės abiejų muzikų jubiliejų proga.
Lapkričio 29 d. ES finansuojamo „Repertorium“ projekto partnerė Lietuvos nacionalinė filharmonija (LNF) surengs istorinį renginį, vainikuosiantį IX Vilniaus fortepijono festivalį ir kartu tapsiantį trejus metus trukusios 3 mln. eurų vertės Europos mokslinių tyrimų iniciatyvos, iš naujo apibrėžiančios, kaip publika patiria klasikinę muziką, kulminacija.
Simboliška, kad tada, kai šiomis dienomis minime genialiojo Lietuvos kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąjį gimtadienį, prestižinė vokiečių įrašų kompanija „Deutsche Grammophon“ išleido vinilinę plokštelę „Back to Nature“. Joje – Čiurlionio simfoninės poemos „Jūra“ bei „Miške“, kūriniai „Ruduo“, „Lakštingala“, preliudas „F-dur/a-moll“ ir Romualdo Gražinio „Sutartinė“.
