7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: LNF inf.

LNF inf.

Sergejaus Krylovo griežiamą Ph. Glassą išgirsime rudenį

Kovo 14 d. Nacionalinėje filharmonijoje turėjo skambėti smuiko virtuozo, Lietuvos kamerinio orkestro meno vadovo ir dirigento Sergejaus Krylovo su Vilmanto Kaliūno diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru atliekama programa „Nuo Bacho iki Glasso“. Bet dėl karantino tąkart koncertą teko atšaukti. Ir vis dėlto koncertas įvyks, Nacionalinė filharmonija jį perkelia į spalio 31 d., klausytojų turimi bilietai galioja.

Sergejus Krylovas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.
LNF inf.

Dalį pavasario koncertų Filharmonija kelia į kitą sezoną

Dėl karantino sustojus viešai koncertinei veiklai, Lietuvos nacionalinės filharmonijos darbas anaiptol nenutrūksta. Klausytojai kviečiami klausytis muzikos Skaitmeninėje koncertų salėje nationalphilharmonic.tv, o dalis neįvyksiančių pavasario koncertų keliami į kitą sezoną.

D. Matvejevo nuotr.
D. Matvejevo nuotr.
LNF inf.

Nauja pradžia su Luku Geniušu ir Raminta Šerkšnyte

Įprastai sausio mėnuo žymi naujų metų, naujo kelio pradžią. O Lietuvos nacionalinės filharmonijos muzikinio gyvenimo tėkmėje tai yra tarsi pusiaukelės riboženklis, žadantis ir naujas patirtis 2020-aisiais, ir kelionės per 79-ojo koncertų sezono renginius tęsinį. Sausio 19 d. Didžiojoje salėje rengiamą pirmąjį 2020-aisiais simfoninį vakarą publika galės mėgautis muzika nuo Vienos klasikos iki šių dienų. Ramintos Šerkšnytės, Sergejaus Rachmaninovo ir Ludwigo van Beethoveno kūrinių programą Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO) ir maestro Modestas Pitrėnas rengia kartu su pianistu Luku Geniušu.

Lukas Geniušas. LNF archyvo nuotr.
Lukas Geniušas. LNF archyvo nuotr.
LNF inf.

VI Vilniaus fortepijono festivalio finalas su Clara Schumann

Prieš vieną iš šiųmečio Vilniaus fortepijono festivalio koncertų jo meno vadovė Mūza Rubackytė prisiminė jos šviesaus atminimo mamos Taïsos Teresės Gomolickaitės-Rubackienės kadaise ištartą linkėjimą: „Neik kažkieno jau pramintu keliu, ieškok savo kelio ir jame palik pėdsaką.“ Šis linkėjimas su kaupu pildosi festivalyje Lietuvos publikai pristatant mūsų šalyje dar nekoncertavusius pianistus, į Didžiąją sceną pakviečiant muzikuoti talentingus Lietuvos jaunuolius, atveriant ne vien populiariojo rašytinio muzikos palikimo klodus. Nardinęs į įdomiausius muzikinius potyrius ir pažintis, VI Vilniaus fortepijono festivalis artėja link finalo, visa vainikuosiančio trijų romantikų – bene žymiausios muzikos istorijoje muzikantų poros Claros ir Roberto Schumannų ir jų bičiulio Johanneso Brahmso – kūryba.

Guoda Gedvilaitė  (Clara Schumann). R. Kunske nuotr.
Guoda Gedvilaitė (Clara Schumann). R. Kunske nuotr.
Georg Mark ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Labučio nuotr.
Georg Mark ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Labučio nuotr.
LNF inf.

Orkestro muzikantų, solistų ir dirigentų portretai fotografijų parodoje „Patetico e delicato“

Neseniai atsinaujinusi ir vėl duris atvėrusi Lietuvos nacionalinė filharmonija (LNF) kviečia lankytojus ne tik mėgautis muzika, bet ir susipažinti su ją atliekančiais muzikantais fotografijos parodoje „Patetico e delicato“. Kaip teigia jos autorius, ilgametis filharmonijos fotografas Dmitrijus Matvejevas, čia bus galima išvysti tai, kas klausytojams paprastai lieka nematoma.

Dmitrijus Matvejevas, Mirga Gražinytė
Dmitrijus Matvejevas, Mirga Gražinytė
Dmitrijus Matvejevas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras
Dmitrijus Matvejevas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras
Dmitrijus Matvejevas, Mūza Rubackytė
Dmitrijus Matvejevas, Mūza Rubackytė
LNF inf.

Filharmonija pradeda 79-ąjį koncertų sezoną

Rugsėjo 28 d. Lietuvos kamerinio orkestro (LKO) ir jo meno vadovo bei dirigento Sergejaus Krylovo koncertu Valdovų rūmuose Nacionalinė filharmonija pradės 79-ąjį sezoną. Iškilmingai sezono pradžiai pasirinkta programa „Rojaus paukščiai“, skambės Algirdo Martinaičio, Wolfgango Amadeus Mozarto ir Niccolò Paganini instrumentiniai kūriniai.

 

Į 79-ąjį sezoną žengianti Filharmonija nuo rugsėjo iki gegužės numato surengti per pusantro šimto įvairaus žanro koncertų – rečitalių, kamerinių, orkestro muzikos, edukacinių koncertų visai šeimai ir kt. Rugsėjį, spalį ir lapkričio pradžioje visi numatyti Filharmonijos koncertai dar keliaus per įvairias Vilniaus bei kitų Lietuvos miestų sales, o štai lapkričio gale jau ketinama sugrįžti namo, į Nacionalinės filharmonijos Didžiąją salę.

LNF archyvo nuotr.
LNF archyvo nuotr.
LNF inf.

Klaipėdos kamerinis orkestras ir Vilhelmas Čepinskis į Vilnių atveža muzikos pavasarį

„Vilhelmas Čepinskis – ypač jautrus smuikininkas, o jo aranžuotais Piazzollos „Metų laikais“ neįmanoma nesižavėti“, – sakė dirigentas Yanas Pascalis Tortelier. Kad šie žodžiai ne iš piršto laužti, turėsime progos įsitikinti kovo 24 d. Klaipėdos kamerinio orkestro ir jo meno vadovo Mindaugo Bačkaus bei solisto Vilhelmo Čepinskio koncerte Vilniuje, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje. Programoje, be kita ko, skambės minėtieji Astoro Piazzollos „Buenos Airių metų laikai“ smuikui ir orkestrui.

Vilhelmas Čepinskis. V. Petriko nuotr.
Vilhelmas Čepinskis. V. Petriko nuotr.
LNF inf.

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras kviečia artimesnei pažinčiai

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO) turi gražią tradiciją – publikai prisistatyti iš arčiau, pasirodyti ne tik kaip kartu grojantis kolektyvas, bet ir kaip kiekvieno muzikanto gabumus palaikantis ir puoselėjantis orkestras. Kasmet metų pradžioje LNSO rengia muzikinį prisistatymą, kuriame visas būrys talentingų muzikantų demonstruoja savo meistriškumą atlikdami įdomias, retai skambančias partitūras solo su orkestru. Tai muzikantai nuo stygininkų iki pūtikų, nuo pirmojo orkestro pulto iki boso partijų atlikėjo. Visi jie į sceną žengia kaip solistai!

 

Šių metų pasirodymo programa pavadinta „Orkestro DNR“, joje skambės įvairių epochų kūriniai, atspindintys kiekvieno soluojančio instrumento galimybes ir virtuoziškumą.

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Šervenikas. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Šervenikas. D. Matvejevo nuotr.
LNF inf.

Ansamblio „Musica humana“ ištikimybė tradicijoms ir Bachui

Lietuvos nacionalinės filharmonijos 2019-uosius koncertų metus sausį pirmasis pradėjo ansamblis „Musica humana“. Šis nuo 1974-ųjų po Filharmonijos stogu gyvuojantis kolektyvas į Naujus metus įžengė atsinaujinęs – ansamblio įkūrėją ir ilgametį entuziastingą vadovą Algirdą Vizgirdą pakeitė maestro ugdytinis, kūrybingas kolega Robertas Beinaris. Ansamblio vairas perduotas, o su juo perimtos ir ilgametės kolektyvo tradicijos, viena jų – Bacho muzikos puoselėjimas. Jau šį sekmadienį, sausio 27 d., „Musica humana“ kviečia klausytis Bacho ir jo amžininkų programos „Ant ištikimybės sparnų“.

Ansamblis „Musica humana“. LNF nuotr.
Ansamblis „Musica humana“. LNF nuotr.
LNF inf.

Danijos baroko orkestras „Concerto Copenhagen“ atliks programą „Vandens muzika“

Gruodžio 5 d. Nacionalinėje filharmonijoje viešės Danijos baroko orkestras „Concerto Copenhagen“ ir solistas smuikininkas Fredrikas Fromas. Svečiai parengė patrauklią senosios muzikos programą, susietą su vandeniu. Skambės Georgo Philippo Telemanno, Antonio Vivaldi ir Georgo Friedricho Händelio kūriniai.

 

Baroko laikais buvo itin mėgstama „Vandens muzika“, arba „Muzika ant vandens“. Didikai pramogavo plaukiodami po įvairius vandens telkinius, ir tai turėjo vainikuoti muzika: greta kokio karališko laivo plaukdavo ir barža su orkestru. Taip atsirado viena patraukliausių ano meto orkestrinių siuitų – Händelio „Muzika ant vandens“. Ją kompozitorius parašė atvykęs gyventi į Londoną. Hanoverio kunigaikštis, kuriam duoto pažado pas jį dirbti Händelis netesėjo, netrukus paveldėjo Anglijos sostą ir tapo karaliumi Jurgiu I. Norėdamas jam įsiteikti, kompozitorius sukūrė siuitą ir, Jurgiui I plaukiant prabangiu laivu Temze, plaukė greta, išsinuomojęs didelę baržą. Joje esantys muzikantai ir grojo „Muziką ant vandens“. Muzikalus karalius buvo taip sujaudintas, kad panoro tą patį vakarą išgirsti siuitą dar tris kartus, o vėliau apipylė kompozitorių visokiomis malonėmis. Tai įvyko 1717 metais. „Muziką ant vandens“ sudaro trys siuitos (HWV348–350), jų fragmentus ir girdėsime orkestro „Concerto Copenhagen“koncerte. Prie Händelio siuitos gražiai derės Vivaldi Koncertas smuikui, pavadintas „Audra jūroje“, ir Telemanno „Vandens muzika. Hamburgo potvynis ir atoslūgis“, skirta Hamburgo admiraliteto 100-mečiui paminėti. O visą koncertą pradės Telemanno Concerto grosso D-dur (Koncertas trims trimitams ir timpanams).

Orkestras „Concerto Copenhagen“. LNF nuotr.
Orkestras „Concerto Copenhagen“. LNF nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 13  >>> Archyvas