7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kino anonsai

„Kino šortų“ inf.

Specialioji „Vilniaus kino šortų“ programa primins lietuvių kino aukso fondą

 

„Darau aš filmą, ir jis man tuo metu atrodo pats svarbiausias dalykas pasaulyje. Taip labai svarbus, taip labai, kad jau labiau ir būti negali“. Tai lietuvių kino režisieriaus Henriko Šablevičiaus žodžiai apie kūrybą, pasakyti daugiau nei prieš tris dešimtmečius. Dabar jo filmai priklauso lietuvių dokumentinio kino aukso fondui. Šešis šio fondo grynuolius specialiojoje programoje pristatys jau ketvirtadienį, spalio 9 d., prasidėsiantys devintieji „Vilniaus kino šortai“.

 

Programoje „Lietuvos dokumentinio kino inkliuzai“ bus rodomi lietuvių poetinio dokumentinio kino pradininkų Roberto Verbos, H. Šablevičiaus, Almanto Grikevičiaus, jų tradicijų tęsėjų Arūno Matelio ir Audriaus Stonio trumpametražiai darbai.

 

„Kelionė ūkų lankomis“
„Kelionė ūkų lankomis“
 „Neregių žemė”
„Neregių žemė”
LKC inf.

Dokumentinio kino profesionalų mokymai Vilniuje

 

„Eurodoc“ sesija. Tai paskutinė iš trijų per metus vykstančių šios programos sesijų, Vilniuje subūrusi beveik 100 dokumentikos profesionalų.

 

Ši mokymų sesija sudaro galimybę dokumentinio kino kūrėjams susitikti su potencialiais dokumentinių filmų pirkėjais. Į Vilnių atvyko daugiau nei 20 pasaulyje gerai žinomų TV kanalų atstovai, tarp jų „Al Jazeera Documentary Channel“, „ARTE“, „France Télévisions“, „HBO Europe“ darbuotojai, jie surengs daugiau nei 500 individualių susitikimų su mokymų dalyviais.

„Eurodoc“ mokymų akimirka
„Eurodoc“ mokymų akimirka
„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Rugsėjo 30 d. baigėsi 23-iasis atviras NVS ir Baltijos šalių festivalis „Kinošok“. Trumpametražių filmų konkurse, kuris vadinosi „Šoko ribos“, nugalėjo Oksanos Burajos filmas „Liza namo!“. Jis apdovanotas Didžiuoju festivalio prizu.
 
Vaidybinių filmų konkurso nugalėtoju tapo gruzinų režisieriaus Georgijaus Ovašvilio filmas „Kukurūzų sala“, šią vasarą jau triumfavęs Karlovi Varuose. Beveik be žodžių filme pasakojama istorija apie valstiečius, kurie sodina kukurūzus upės, skiriančios Gruziją ir Abchaziją, saloje. „Kukurūzų sala“ taip pat apdovanota ir už geriausią operatoriaus darbą. Prizą už geriausią režisūrą gavo ukrainiečių režisierius Miroslavas Slabošpickis, sukūręs socialinę dramą apie kurčnebylius „Gentis“. Ukrainiečių filmo „Broliai. Paskutinė išpažintis“ režisierė ir scenaristė Viktorija Trofimenko apdovanota už geriausią scenarijų. Prizas už geriausią muziką atiteko Aleksejui Aigi (Aleksandro Kotto filmas „Išbandymas“, Rusija). Specialusis žiuri prizas paskirtas armėnų filmui „Romantikai“ (rež. Аregas Azatianas, Šogikas Tadevosianas). Prizai už geriausius vaidmenis liks Rusijoje. Jais apdovanoti Aleksejus Černychas, suvaidinęs Arsenijaus Gončiukovo filme „Sūnus“, ir dvi jaunos bendros rusų ir estų gamybos filmo „Aš negrįšiu“ (rež. Ilmar Raag) aktorės Polina Puškaruk bei Vika Lobačiova. Lietuvai „Kinošok“ konkurse šiemet atstovavęs Mariaus Ivaškevičiaus filmas „Santa“ liko be apdovanojimų.

„Kukurūzų sala“
„Kukurūzų sala“
Steve McQueen
Steve McQueen
„Leviatanas“
„Leviatanas“
Isabelle Huppert
Isabelle Huppert
Pagal rengėjų inf.

Devintasis festivalis „In Latino“ pristatys Kolumbiją

 

Burtai, prietarai, užkalbėjimai – neatsiejama Lotynų Amerikos dalis. Tai ir įkvėpė 9-ąjį festivalį „In Latino“ šūkiu pasirinkti raginimą „Kuždėk“. Festivalis vyks 2014 m. spalio 9–16 dienomis. Šiemet daugiausia dėmesio bus skiriama Kolumbijai: kinui, muzikai, fotografijai, maistui ir kitiems jos kultūros atspindžiams. Kaip ir kasmet, „In Latino“ supažindins ir su kitomis Lotynų Amerikos šalimis. Dauguma festivalio renginių – nemokami.

„Besivaikant jonvabalius“
„Besivaikant jonvabalius“
„Marmatas. Aukso kalnas“
„Marmatas. Aukso kalnas“
„Traukinys vaiduoklis“
„Traukinys vaiduoklis“

„Kino knyga 2014“ supažindins moksleivius su autoriaus teisėmis

 

Tęstinis edukacinis moksleiviams skirtas kino projektas „Kino knyga 2014“ šiais metais vyks jau aštuntą kartą. Per rudens atostogas, spalio 24–31 d., 8–12 klasių mokiniai bei jų mokytojai kviečiami atvykti į Vilnių. Čia jie kartu su kino režisieriais, kitų meno sričių profesionalais gilinsis į filmų kūrimo subtilybes. 8-oji „Kino knyga“ daugiausia dėmesio skirs kūrėjui, autorinio darbo apsaugai, tad su dirbtuvių dalyviais patirtimi dalinsis ir žinomi kūrėjai, ir patyrę teisininkai iš advokatų kontoros „Borenius“.

 

Maratas Sargsyanas
Maratas Sargsyanas
„Scanoramos“ inf.

Kino poeto Theo Angelopouloso retrospektyva „Scanoramoje“

 

Graikų kino režisierius Theodoras Angelopoulosas – vienas įtakingiausių XX a. Europos režisierių. Jis paliko neišdildomą pėdsaką kino istorijoje, todėl šiemet Europos šalių kino forumo „Scanorama“ žiūrovai pamatys jos filmų retrospektyvą. 

„Peizažas rūke“
„Peizažas rūke“
„Uliso žvilgsnis“
„Uliso žvilgsnis“
 „Amžinybė ir diena“ (1998).
„Amžinybė ir diena“ (1998).
Auksė Kancerevičiūtė

Prasmė pagal Sergejų Bukovskį

Baigėsi Vilniaus dokumentinių filmų festivalis

„Rodyti, kad gyvenimas bjaurus, šiais laikais paprasčiau nei sakyti, kad vis dėlto jis turi kažkokią prasmę“, – teigia ukrainiečių režisierius Sergejus Bukovskis. Jis – vienas žymiausių kino autorių Ukrainoje, kurio filmuose „Pasakyk savo vardą“, „Gyvieji“, „Rytoj šventė“, „Dislokacija“, „Stogas“ persipina tragiškos epochos ir neįmenamos lemties ženklai. Sluoksnis po sluoksnio, tarsi restauruojant senąsias ikonas, atidengiami XX amžiaus istorijos siužetai, žmonių liudijimai, bylojantys apie karus, badą, pažeminimus ir... šviesą, kuri tūno giliame sielos kamputy ir neleidžia paskęsti purve. Laikas Bukovskio filmuose teka lėtai, kaip ir prieš keletą dešimtmečių, o su herojais bendraujama nuoširdžiai ir paprastai, tarsi jie būtų seni geri draugai.
Sergejaus Bukovskio filmų retrospektyva šiemet papuošė festivalio programą, su juo kalbėjosi Auksė Kancerevičiūtė.

„Rytoj šventė“
„Rytoj šventė“
„Dislokacija“
„Dislokacija“
„Stogas“
„Stogas“
Tadeusz Tomaszewski

Svarbu rodyti politines problemas

Pokalbis su VDFF viešnia Elwira Newiera

11-asis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis uždarytas konkursinės programos laureatų paskelbimu ir lietuviška premjera. Šeštadienį festivalį užbaigė Julijos ir Rimanto Gruodžių trumpametražio filmo „Sėkmės metai“ premjera. Jo herojė – jauna moteris, bandanti pamiršti patirtas nuoskaudas ir susikurti laimingą gyvenimą.
 
Šiemet 7 kartą rengtos konkursinės programos laureatais tapo visų trijų Baltijos šalių dokumentinio kino kūrėjai. Pirmąja premija už ironišką, bet jautrų ir poetišką žvilgsnį į posovietinę tikrovę apdovanotas estų režisieriaus Meelio Muhu filmas „Padniestrė. Gyvenimas nežinioje“. Antroji premija atiteko dažnai festivalio viešniai latvei Lailai Pakalniņai. Jos filmas „Kaminas“ apdovanotas už gebėjimą per kasdienybės patirtis perteikti gyvenimo žavesį ir jo prasmę. Trečioji premija „už drąsą būti kartu su herojumi jo kelyje į bedugnę“ įteikta Ričardui Marcinkui, sukūrusiam filmą „Galutinis tikslas“.

 

„Domino efektas“
„Domino efektas“
Rengėjų inf.

Spalio pabaigoje kvies „Nepatogus kinas“

 

Spalio 20–30 d. Vilniuje, o lapkritį kituose Lietuvos miestuose, aštuntą kartą vyks tarptautinis dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“. Penkiasdešimt dokumentinių filmų, pirmąkart rengiama konkursinė programa ir bilietai, kurių kaina prasideda nuo 1 cento, – toks, pasak organizatorių, bus šių metų festivalis.

 

Filmai suaugusiems – taip pristatoma šių metų „Nepatogaus kino“ programa. Jos filmai suskirstyti į dešimt teminių kategorijų. „Mūsų šūkis neturi nieko bendro su amžiaus cenzu. Būti suaugusiu – tai visų pirma nebijoti pažvelgti tikrovei į akis, prisiimti atsakomybę už tai, kas vyksta aplink. Visiškai nesvarbu, ar tau trylika, ar šešiasdešimt penkeri. Tai asmeninės brandos, o ne metų klausimas“, – teigia festivalio direktorius Gediminas Andriukaitis.

„Euromaidanas. Juodraštis“
„Euromaidanas. Juodraštis“
Jonas Ūbis

Norai pildosi

Krėsle prie televizoriaus

Malonus ir mandagus, vienišas ir išsiskyręs Laris Kraunas buvo geras darbuotojas, bet įmonė nusprendė jį atleisti, mat Laris yra nebaigęs koledžo. Žinoma, tai tik pretekstas, nes krizė reikalauja mažinti etatus. Atsidūręs gyvenimo šalikelėje ir bijodamas prarasti namą, Laris susirengia į koledžą. Ten jis suranda draugų, netrukus pradeda dirbti virėju ir įsimyli nelaimingą, bet gražią kaip Julia Roberts mokytoją. Tomo Hankso režisuotas filmas „Laris Kraunas“ (TV1, 6 d. 21 val.) ne vienam padės suprasti, kas yra Amerika. Užuot kaltinęs visą pasaulį, pradėjęs lošti (nebūtinai iš žmonių gyvybių), gerti, valkatauti arba emigravęs, tapęs alfonsu, Laris, kurį suvaidino pats Hanksas, paprasčiausiai nusprendžia viską pradėti iš naujo.

Hanksą, be abejo, įkvėpė Franko Capros kinas. Amerikiečių kino klasikas Didžiosios depresijos sužlugdytiems tautiečiams kūrė filmus, įkvepiančius viltį ir norą gyventi. Hanksas taip pat nori pasakyti, kad nusiminti neverta: negali važinėti prabangiu automobiliu – nusipirk motorolerį, neturi diplomo – eik mokytis, joks darbas nėra gėdingas, svarbu būti doram. Tik gaila, kad filmo režisierius viską pernelyg nusaldino ir pavojingai priartėjo prie, kad ją kur galas, romantinės komedijos. Kita vertus, optimizmo jam galima tik pavydėti.

„Laris Kraunas“
„Laris Kraunas“
„Pabaisos iš Laukinių pietų“
„Pabaisos iš Laukinių pietų“
  < PUSLAPIS IŠ 431  >>> Archyvas