Festivalis „Kinošok“ apdovanojo gruzinų ir lietuvių filmus
Rugsėjo 30 d. baigėsi 23-iasis atviras NVS ir Baltijos šalių festivalis „Kinošok“. Trumpametražių filmų konkurse, kuris vadinosi „Šoko ribos“, nugalėjo Oksanos Burajos filmas „Liza namo!“. Jis apdovanotas Didžiuoju festivalio prizu.
Vaidybinių filmų konkurso nugalėtoju tapo gruzinų režisieriaus Georgijaus Ovašvilio filmas „Kukurūzų sala“, šią vasarą jau triumfavęs Karlovi Varuose. Beveik be žodžių filme pasakojama istorija apie valstiečius, kurie sodina kukurūzus upės, skiriančios Gruziją ir Abchaziją, saloje. „Kukurūzų sala“ taip pat apdovanota ir už geriausią operatoriaus darbą. Prizą už geriausią režisūrą gavo ukrainiečių režisierius Miroslavas Slabošpickis, sukūręs socialinę dramą apie kurčnebylius „Gentis“. Ukrainiečių filmo „Broliai. Paskutinė išpažintis“ režisierė ir scenaristė Viktorija Trofimenko apdovanota už geriausią scenarijų. Prizas už geriausią muziką atiteko Aleksejui Aigi (Aleksandro Kotto filmas „Išbandymas“, Rusija). Specialusis žiuri prizas paskirtas armėnų filmui „Romantikai“ (rež. Аregas Azatianas, Šogikas Tadevosianas). Prizai už geriausius vaidmenis liks Rusijoje. Jais apdovanoti Aleksejus Černychas, suvaidinęs Arsenijaus Gončiukovo filme „Sūnus“, ir dvi jaunos bendros rusų ir estų gamybos filmo „Aš negrįšiu“ (rež. Ilmar Raag) aktorės Polina Puškaruk bei Vika Lobačiova. Lietuvai „Kinošok“ konkurse šiemet atstovavęs Mariaus Ivaškevičiaus filmas „Santa“ liko be apdovanojimų.
Europos kino akademija apdovanos Steve’ą McQueeną
Garbės apdovanojimą už indėlį į pasaulio kino meną Europos kino akademija šiemet įteiks britų kino režisieriui, „Oskaro“ laureatui Steve’ui McQueenui. Europos kino apdovanojimų ceremonija šiemet vyks gruodžio 13 d. Rygoje.
McQueenas – garsus šiuolaikinis menininkas. Pirmąjį savo filmą jis sukūrė 1993 metais. Pasaulinį pripažinimą režisieriui atnešė 2008 m. pasirodęs pilnametražis debiutas „Badas“, kuriame pagrindinį vaidmenį sukūrė Michaelas Fassbenderis. Nuo tada aktorius filmuojasi visuose McQueeno filmuose. 2001 m. pasirodė antrasis režisieriaus filmas „Gėda“, taip pat susilaukęs didžiulio pripažinimo ir svarbių festivalių apdovanojimų. 2013 m. sukurtas McQueeno filmas „12 vergovės metų“ apdovanotas Amerikos kino akademijos „Oskaru“ geriausiam metų filmui.
„Oskarų“ peripetijos
Ne tik lietuviai jau paskelbė savo kandidatą į „Oskarą“ geriausiam užsienio kalba sukurtam filmui. Šiose lenktynėse dalyvaus apie 70 šalių. Rinkimai vyksta visur – Kanada pristatė šiemet Kanuose apdovanotą Xavier Dolano filmą „Mommy“, Prancūzija – netrukus ir Lietuvos ekranuose pasirodysiantį Bertrand’o Bonello „Sen Loraną“. Pirmąkart filmą pristatė jauniausia Europos valstybė Kosovas – tai jugoslavų kino veterano Isos Qojsa filmas „Three Windows and a Hanging“, prabylantis apie tylą, kuri supa serbų kareivių 1998–1999 m. prievartautas Kosovo moteris. Manoma, kad jų buvo apie 20 tūkstančių, bet per 14 metų viešai apie tai papasakojo tik viena. Patriarchalinei Kosovo visuomenei tai didelė problema, nes išprievartauta moteris – didelė gėda jos vyrui.
Jau kalbama ir apie skandalus, ir apie potencialius lyderius. Lenkai mano, kad daug šansų turi Paweło Pawlikowskio „Ida“, kurią itin gerai įvertino JAV žiūrovai. Dienraštis „The New York Times“ praėjusią savaitę rašė, kad tikėtinas „Oskaro“ laureatas – rusų režisieriaus Andrejaus Zviagincevo filmas „Leviatanas“. Tai autorinė biblinės Jobo istorijos interpretacija, kurios veiksmas vyksta šių dienų Rusijoje. „Oskarui“ pristatyta necenzūruota filmo versija. Ji buvo šiemet rodoma ir Kanuose, kur filmas apdovanotas už geriausią scenarijų. Rusijos kino teatruose „Leviatanas“ bus rodomas be keiksmažodžių.
Su šiuo filmu jau siejamas skandalas, mat kito pretendento – Žoros Kryžovnikovo filmo „Karti...“ prodiuseriai rengiasi skųsti Rusijos „Oskarų“ atrankos komiteto sprendimą. Beje, filmo režisierius sako visame tame nedalyvaujantis. „Karti...“ prodiuseriai aiškina, kad neišpildyta pagrindinė sąlyga – filmas turėjo būti rodomas komerciniame kino teatre ne mažiau kaip septynias dienas nuo 2013 spalio 1 d. iki 2014 rugsėjo 30 d. (ko gero, šios sąlygos neišpildė ir lietuvių „Lošėjas“), tačiau Zviagincevo filmas, nors į ekranus išleidžiamas tik nuo lapkričio 13 d., specialiai, kad atitiktų „Oskarų“ reikalavimus, visą savaitę buvo rodomas viename kino teatre.
Rusų kritikai pabrėžia, kad Zviagincevo konkurentu galėjo būti tik Venecijoje už geriausią režisūrą apdovanotas Andrejaus Končialovskio filmas „Laiškanešio Andrejaus Triapicyno baltosios naktys“. Tačiau Končialovskis pats atsisakė kandidatuoti. Rugsėjo 24 d. režisierius parašė laišką, kuriame paaiškino tokio poelgio motyvus. Laiške Končialovskis rašo: (...) Noriu pranešti, kad atšaukiu savo filmą ir prašau Komiteto jo nesvarstyti. Priežastys yra dvi – asmeniška ir visuomeninė. Paskutiniais metais aš gana aštriai kritikavau Rusijos rinkos holivudizaciją ir žalingą komercinio amerikiečių kino įtaką formuojant mūsų žiūrovų skonį bei pomėgius. Todėl kovoti už Holivudo premiją man atrodo paprasčiausiai kvaila. Kita vertus, pati „Oskaro“ premija dabar yra ypač pervertinta dalies kinematografininkų, ji sukuria pasaulinio pripažinimo iliuziją ir tampa tarsi neginčytinos kino kūrinio kokybės liudijimu, bet tai, žinoma, ne faktas. Pati kategorijos formuluotė „Geriausias filmas „užsienio kalba“ turi kelti pasaulio kino menininkų juoką. Iš esmės tai yra pasaulinio kino segregacija nuo anglų kalba kalbančio pasaulio (JAV, Anglija, Australija ir Naujoji Zelandija). Man tai siejasi su pasenusia Vakarų kultūrinio dominavimo idėja. Šių dienų pasaulyje kinematografinės kultūros raidą jau seniai lemia ne masinis amerikiečių ar pseudoamerikiečių kino pasisekimas, o menininkai iš Azijos, Lotynų Amerikos, Tolimųjų Rytų, tarp jų ir Rusijos. Gali būti, kad ateityje atsiras pasaulinė kino premija, kurioje bus atskira kategorija „Filmas anglų kalba“. (...)“
Paulas Verhoevenas kurs filmą „Ji“
„Esminio instinkto“ režisierius Paulas Verhoevenas šią žiemą Paryžiuje filmuos „Ją“ („Elle“). Pagrindinį vaidmenį filme, kuris bus kuriamas prancūzų kalba, vaidins Isabelle Huppert. Tai bus žinomo prancūzų rašytojo Philippe’o Djiano romano ekranizacija. Filmo herojė įsuka mirties ir sekso karuselę po to, kai buvo išprievartauta.
