Autorius: LKC inf.

LKC inf.

Ukrainoje, Kijeve vyko lietuviško kino dienos. Balandžio 11-14 d. parodyti dvylika lietuviškų šiuolaikinių, kino klasikos ir animacinių filmų. Filmai nemokamai buvorodomi kino teatruose „Lyra“ ir „Dnepro“.

LKC inf.

Vilniaus oro uoste veikianti kino salė pristato atnaujintą filmų repertuarą visai šeimai repertuarą. Nuo šios savaitės jau penktus metus veikiančioje kino salėje „Film Spot LT“ bus galima pamatyti dvi naujas filmų programas. Prie A2 vartų įsikūrusioje salėje rodomus filmus keleiviai prieš skrydžius gali žiūrėti nemokamai.

Naujajame trumpametražių lietuviškų filmų repertuare – dvi programos. Jas sudaro devyni animaciniai ir vaidybiniai filmai, tarp kurių – animaciniai Gedimino Šiaulio „Kaukai“, Igno Meilūno i „Pono Nakties laisvadienis“ ir „Miškas“, Jūratės Samulionytės „Nerutina“, Ievos Miškinytės „Saga“, Nathano Jureviciaus „Virsmas“, trumpametražiai vaidybiniai Klaudijos Matvejevaitės „Paskutinė diena“, Dovilės Šarutytės „Nesiseka šiandien“ ir Kamilės Milašiūtės „Motinos diena“.

LKC inf.

Lietuvių kino klasika vis aktyviau naudojama ir edukacijoje. Kad mokiniai noriai žiūri šiuolaikiniams ekranams pritaikytą ir restauruotą kino klasiką liudija išaugę mokytojų bei edukacijos profesionalų pageidavimai įtraukti restauruotus kino filmus į projektų katalogus. Šie filmai prieinami ne tik Lietuvos kino centro vykdomų projektų – kino edukacijos ugdymo bazės, Lietuvos mokyklose veikiančių „Kino klubų“ filmų kataloguose, bet papildė ir devyniuose šalies kino teatruose veikiančio projekto „Mokausi iš kino“ bei „Kultūros paso“ programas.

Projektų kataloguose mokytojams ir moksleiviams prieinami filmai: „Velnio nuotaka“ (rež. Arūnas Žebriūnas, 1974), „Maža išpažintis“ (rež. Algirdas Araminas, 1971), „Gražuolė“ (rež. Arūnas Žebriūnas, 1969), „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“ (rež. Raimundas Banionis, 1990), „Skrydis per Atlantą“ (rež. Raimondas Vabalas, 1983), „Herkus Mantas“ (rež. Marijonas Giedrys, 1972) ir „Riešutų duona“ (rež. Arūnas Žebriūnas, 1978).

LKC inf.

Vasario 27 d., trečiadienį, Lietuvos kino centras bendradarbiaudamas su programa „Kurk Lietuvai“, kviečia į nemokamus restauruoto ir šiuolaikiniams kino ekranams pritaikyto Arūno Žebriūno filmo „Riešutų duona“ (1978 m.) pristatymus 12-koje Lietuvos miestų.

LKC inf.

Lietuvos kino centras paskyrė finansavimą Kino kultūros sklaidos projektams Lietuvoje. Šiemet paramą gavo 40 projektų, bendrai jiems paskirstyta suma siekia 607 740 eurų: iš jų 450 200 eurų atiteko tęstiniams ir kitiems Lietuvoje vykstantiems festivaliams.

Paramą tęstiniams kino festivaliams Lietuvos kino centras skirstė pirmą kartą. Tęstiniai kino festivaliai – tai per pastaruosius trejus metus surengti festivaliai, sulaukiantys daugiau nei 10 tūkstančių žiūrovų. Ekspertų sprendimu 24-ajam tarptautiniam Vilniaus festivaliui „Kino pavasaris“ buvo skirta 135 tūkstančių eurų parama, Europos šalių kino forumui „Scanorama“ – 108 tūkstančių eurų parama, o Lietuvos žmogaus teisių centro organizuojamam 13-ajam tarptautiniam dokumentinių filmų festivaliui „Nepatogus kinas“ – 70 tūkstančių  eurų. Iš viso šiemet tęstiniams festivaliams skirta 313 tūkstančių  eurų.

LKC inf.

69-asis Berlyno tarptautinis kino festivalis yra jau devintasis, kai jame vykstančioje Europos kino mugėje tarptautinei kino industrijai naujienas pristato ir Lietuva. Vasario 7 d. prasidedančiame festivalyje Lietuvos stendas lankytojus pasitiks šūkiu „Challange Accepted“ ir kvies susipažinti su kaip niekad palankioms filmų gamybos sąlygoms Lietuvoje bei itin gerais pastarųjų metų rezultatais.

Praėję metai Lietuvos kinui buvo rekordiškai geri – sparčiai augo ne tik kino teatruose apsilankiusių žiūrovų skaičius bei bendrosios pajamos, bet ir Lietuvoje sukurtų filmų skaičius, o nuo šių metų reikšmingai iki 30 procentų išaugo pelno mokesčio lengvata kino gamintojams.

LKC inf.

Lietuvos kino centras paskirstė šių metų pirmojo konkurso finansavimą kino projektams. Iš viso šiemet bus finansuojami 42 kino projektai, o bendra jiems skirta suma – 2 910 817 eurų. Remiamus projektus įgyvendins 24 prodiuserių kompanijos, savo sumanymus realizuos 45 kino režisieriai. Lietuvos kino centras taip pat patvirtino tęsiantis paramą užbaigti 9 filmus, kuriamiems ir valstybės finansuojamiems nuo 2018 m. Paremta 64,7 proc. teiktų naujų projektų paraiškų.

LKC inf.

Penktadienį prasidėjusiame Triesto tarptautiniame kino festivalyje Italijoje netrūks svarbių įvykių – Lietuva net tris kartus bus matoma kino programose, o industrijai skirtame forume bus  įteiktas Baltijos šalių ir Italijos bendrai vystomų kino projektų prizas. Tai ilgai laukto tarptautinio susitarimo tarp trijų kino institucijų ir Italijos generalinės kino direkcijos rezultatas.

Kino programoje vėl skambės Lietuvos vardas: trumpametražių konkurse rungsis Lauryno Bareišos filmas „Kaukazas“, programoje „Born in Trieste“ bus pristatytas industrijos renginyje vystytas Audriaus Stonio ir latvių režisierės Kristine Briede dokumentinis filmas „Laiko tiltai“, o „Special Events“ programoje bus parodyta lenkų režisieriaus Krzysztofo Zanussi istorinė drama „Eteris“, kurta kartu su Lietuva.

LKC inf.

Lietuvos kino centras susumavo 2018 m. kino teatrų lankomumo duomenis, kurių rezultatai teigia, kad tai buvo geriausi metai kino rinkai po nepriklausomybės atkūrimo. Pasiektas ne vienas rekordas: nustatytas pats didžiausias iki šiol susidomėjimas lietuvišku kinu, pasiektas dokumentinio filmo žiūrimumo rekordas, rekordiškai augo kinuose apsilankiusių žiūrovų skaičius ir bendrosios pajamos.

Nacionalinio kino dalis tarp visų kino teatruose rodytų filmų sudarė net 27,9 proc. rinkos. Tai įspūdingas šuolis – 2017 m. kinuose rodytų lietuviškų filmų rinkos dalis siekė rekordu laikytus 21,42 proc. Šiuo rodikliu Lietuva ne tik reikšmingai lenkia kaimynines Baltijos šalis, bei Lenkiją (pastaraisiais metais sudarė apie 24 proc.) ir pagal šį rodiklį artėja prie kitų stiprių kino industrijos valstybių tokių kaip Prancūzija (vidutiniškai apie 37 proc.).

LKC inf.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo pataisyta Europos Tarybos (ET) konvencija dėl bendros kino filmų gamybos. Tai yra pagrindinis tarptautinis dokumentas, reglamentuojantis šalių santykius kartu gaminant ir finansuojant filmus. Šios konvencijos pagrindu veikia kino paramos fondas „Eurimages“, kurio veikloje dalyvauja 36 valstybės narės.

Konvencija buvo pataisyta 2017 m. atsižvelgiant į naujų technologijų naudojimą kino filmų gamyboje, skirtingą valstybių finansinį pajėgumą, ekonominius ir finansinius pokyčius sektoriuje bei didėjančias bendrų kino filmų gamybos ne su Europos Tarybos šalimis apimtis.