Persikėlusioje į virtualią festivalio kino salę „Scanorama“ programoje „Naujienos iš Šiaurės“ galima pamatyti prieštaringos laisvės studiją, stiprų moterų balsaą, skirtingas žmogiškų santykių trajektorijas ir plačią istorinės atminties geografiją.
Agnieszka Holland apie „Šarlataną“
Vienas garsiausių šiųmetės „Scanoramos“ filmų – Agnieszkos Holland „Šarlatanas“ („Šarlatán“, Čekija, Lenkija, Airija, Slovakija, 2020), kurį čekai jau pristatė „Oskarui“. Filmo herojus Janas Mikolášekas (1887–1973) gimė netoli Pilzeno, kariavo Pirmajame pasauliniame kare. Grįžęs iš fronto užsiėmė gydymu – ligas diagnozuodavo pamatęs sergančiojo šlapimą, o gydė įvairiais žolių mišiniais. Mikolášeko metodai buvo veiksmingi, jis išgarsėjo visoje tuometėje Čekoslovakijoje. Skaičiuojama, kad per jo rankas perėjo apie penkis milijonus pacientų. Mikolašeku domėjosi menininkai, mokslininkai, politikai. Jis gydė nacių nusikaltėlius (tarp jų Martiną Bormanną), komunistinės Čekoslovakijos prezidentą Antoníną Zápotocký ir paprastus žmones. Filmo „Šarlatanas“ premjera įvyko šiemet Berlinalėje. Pateikiame fragmentus iš režisierės interviu, išspausdintų leidiniuose „Gazeta Wyborcza“, „Polityka“, „Newsweek“.
Trumpos kino recenzijos
Prieš pat karantiną kino teatruose dar spėjau pamatyti du repertuarinius ir kelis „Scanoramos“ filmus. Apie pastaruosius (tiesa, vieną žiūrėtą jau virtualioje kino festivalio salėje) – po sakinį.
„Filmus, į kuriuos siūlau atkreipti dėmesį, vienija drąsa būti savitam. Ji jungia režisierius, pagrindinius veikėjus ir juos įkūnijančius aktorius. Ši drąsa labai skirtinga ir įvairuoja nuo švelnių pustonių iki garsaus riksmo, bet kaskart atskleidžia autentiškas kūrybos ir gyvenimo faktūras", – pristatydama savo filmų dešimtuką peržiūroms namuose, teigia „Scanoramos“ įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.
Ką pamatė piktos kino kritikės
Tyliai ir nedrąsiai belaukdamos „Scanoramos“, toliau žiūrime serialus ir filmus namie. Juolab kad jie kartais pasiūlo platesnį žvilgsnį į realybę nei nacionalinės televizijos. Štai, regis, kas dabar jau ne pirmą savaitę vyksta Lenkijoje, čia niekam neįdomu. Ar veikiau – neparanku apie tai informuoti, mat Lenkija yra mūsų strateginė partnerė.
Krėsle prie televizoriaus
Žinoma, sėdžiu namie, o pavadinimas – tai citata. Tokį šūkį galima pamatyti Lenkijos moterų demonstracijose, kurių lietuviška žiniasklaida beveik nepastebi. Šūkis tiksliai perteikia protestų esmę.
Rimvydas Leipus apie filmą „Anna iš Ebuhando“
Rimvydas Leipus – kino operatorius, kūręs ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, pelnęs ne vieną apdovanojimą. Tarp naujausių jo filmuotų juostų – jau sulaukęs Varšuvos kino festivalio Pagrindinio apdovanojimo Giedrės Žickytės „Šuolis“, kurio premjera Lietuvoje numatyta ateinančiais metais. „Scanorama“ šiemet pristato ir Leipaus režisuotą trumpo metražo filmą „Anna iš Ebuhando“. Jis dalyvaus „Naujojo Baltijos kino“ konkurse. Tai ne pirmas Leipaus filmas – 1993 m. jis sukūrė dokumentinius „Baltojo laiko keleivius“, 1997-aisiais kartu su Arturu Jevdokimovu režisavo dokumentinę juostą „Praėjusio filmo atminimui“. „Anna iš Ebuhando“ kurta Kenijoje.
Šiais metais Europos šalių kino forumas „Scanorama“ pasiryžo surengti gyvą festivalio atidarymą – pandemijos aplinkybėmis vyksiantį renginį atvers Kanų kino festivalio oficialiojoje programoje pristatytas švedų režisieriaus Magnuso von Horno filmas „Prakaituok!“.
„Atidarymo filmui „Prakaituok!“ tenka išskirtinė vieta išsiilgto jautrumo paieškų teritorijoje, į kurią leidžiasi daugelis šių metų programos filmų. Į labai populiarų šiandien klausimą „Kam reikia draugų, jeigu turi 600 000 sekėjų?“ režisierius atsako gražuolės kūno rengybos trenerės Silvijos vienatvės ir dvasinio sąstingio istorija. Jautrumo kaip duonos – nejučia prisimena seno lietuviško dokumentinio filmo pavadinimas. Būtent šitaip jo reikia dabar. Ir ne tik populiarumo užliūliuotai Silvijai – visiems“, – teigia festivalio įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.
Europos šalių kino forumas „Scanorama“, atsižvelgdama į rytoj planuojamą pristatyti naujausią LR Vyriausybės nutarimą, kuriuo nuo lapkričio 7 d. bus draudžiama kino teatrų veikla, festivalį pilna koja perkelia į virtualią erdvę – specialiai tam sukurtą virtualią kino platformą kinas.scanorama.lt.
Naujo „Kino“ skaitymo malonumai
Rudens „Kinas“ paprastai pristato „Scanoramą“. Ne išimtis ir šis, tik jau redaktorės įžangoje girdėti nerimas, ar pavyks forumo filmus pasižiūrėti kino teatre, juolab kad programa tikrai daug žadanti, nors pandemija apkarpė ne vieno tarptautinio renginio sparnus. Žurnale pristatoma pagrindinė „Scanoramos“ programa, Neringa Kažukauskaitė rašo apie forumo rengiamą išsamią paskutinio režisieriaus Luiso Buñuelio kūrybos periodo filmų retrospektyvą (ją bus galima pamatyti tik didžiajame ekrane), o feljetone Živilė Pipinytė prisimena rašytoją Aleksandrą Griną, kurio apsakymo pagrindu sukurtu Jano Schmidto filmu „Lanfiero kolonija“ „Scanorama“ paminės Juozo Budraičio jubiliejų.