Dailės anonsai
MKČDM inf.
Akvarelės bienalė „Baltijos tiltai 2024. X // TEN“
Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, liepos 11 d., ketvirtadienį, 17.30 val. kviečiame į 10-osios tarptautinės akvarelės bienalės „Baltijos tiltai 2024. X // TEN“ parodos atidarymą.
Rengėjų inf.
Teodoro Kazimiero Valaičio (1934–1974) kūrybos paroda
Tragiškai nutrūkęs skulptoriaus Teodoro Kazimiero Valaičio (1934–1974) gyvenimas nenustūmė jo kūrybos į užmarštį: jo darbų iki šiol išlikę viešosiose Lietuvos erdvėse, kiti kūriniai rado vietą muziejų ir privačių kolekcijų rinkiniuose, nuolat įtraukiami į XX a. II pusės Lietuvos dailę pristatančias parodas ir sulaukia dėmesio šiuolaikinės dailės aukcionuose.
Dalia Karatajienė
Planetų skrydžiai Marijos Švažienės gobelenuose
Sutikdama devyniasdešimt ketvirtąjį gimtadienį, tekstilininkė, tapytoja Marija Švažienė savo naujausius gobelenus eksponuoja liepos 12 d. Klaipėdos Baroti galerijoje atsidarysiančioje parodoje.
Martyna Jurkevičiūtė
Spalvingo gyvenimo lėta tėkmė
Apie Boscoe ir Geoffrey Holderių parodą Victoria Miro galerijoje Londone
Į brolių Holderių parodą Victoria Miro galerijoje mane paviliojo viename iš elektroninių naujienlaiškių pamatytas Geoffrey Holderio darbas „Mauduoliai II“. Ant vandens paviršiaus žydrų raibulių fone plūduriuoja tamsaus šokolado spalvos kūnas: užmerktos akys, vos vos pravertos lūpos, rankos atmestos atgal, delnai panardinti po vandeniu. Fone dar dviejų mauduolių, o gal ir tos pačios figūros atspindžiai. Tamsus nuogas kūnas romiai ilsisi sūriame popieriaus mėlyje. Kūrinys visų pirma akis pavilioja spalvų ryškumu, tuomet pakeri tobulu vasaros, laisvės, ramybės, sulėtėjusio laiko įkūnijimu ir galiausiai nuginkluoja, įtikina detalėmis. Geoffrey Holderis popieriuje palieka ekspresyvius pieštukų štrichus, kurie pasimato tik priėjus arčiau ir figūrai bei vandeniui įpučia gyvybės.
Eglė Kazazajevaitė
O kur mano vaikiška knygelė?
Apie Kęstučio Kasparavičiaus parodą Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė–dešinė“
Namie visada turėjome didelę knygų kolekciją, kurią dar sovietmečiu surinko senelis. Seniausia knyga galbūt yra proprosenelės tikybos vadovėlis. Bet šitos knygos mane vaikystėje nedomino – jos neturėjo paveiksliukų. Aš buvau vizualus vaikas, o skaityti man nesisekė. Labiau norėjau kurti savo pasakojimus nei skaityti kitų. Vis dėlto namuose niekada netrūko ir vaikiškų knygelių, kurios netgi buvo interaktyvios, su įvairiomis technologijomis. Nors aš užaugau, vaikiškų knygelių kolekcija nemažėjo – kaip tik ji didėjo, nes mama dirbo darželio mokytoja. Viena iš tų vaikiškų knygelių išsiskyrė savo meniškomis iliustracijomis – tai Kęstučio Kasparavičiaus „Mažoji žiema“.
Rengėjų inf.
„TSEKH“ galerijoje atidaroma ukrainiečio Rustamo Mirzoevo pirmoji personalinė tapybos paroda
„TSEKH“ galerijoje atidaroma Rustamo Mirzoevo tapybos paroda. Tai pirmoji jo personalinė tapybos paroda Lietuvoje. Parodos autoriui šios kolekcijos kūrimas yra labai asmeniškas ir introspektyvus meninis darbas, kuriame autorius žiūrovus kviečia į pasaulį kuriame išties daug kas yra kitaip nei turėtų būti, nurodo žvilgsnį į pasaulio suvokimą kuris dar buvo matomas prieš karo pradžią, lyg pranašyste rašoma organizatorių pranešime.
Kristina Stančienė
Garsų, vaizdų ir pojūčių sūkuriai Valkininkuose
Šiuolaikinio meno festivalis „Sūkuriai“
Valkininkų (Varėnos raj. ) šiuolaikinio meno festivalis „Sūkuriai“, kurio premjera įvyko birželio 29 d. – tai ką tik išsiritęs iš kiaušinio kūrybinis eksperimentas, sugalvotas Žilvino Landzbergo ir įgyvendintas kartu su vietos kultūros centro darbuotojais. Formaliai – tai projekto „Garsas nebūtinai muzika“ dalis, o kalbant paprastai dzūkiškai – atajo mincis, ir...
Rengėjų inf.
Aušros Vaitkūnienės paroda „Miško daina“
Liepos 6 dieną, 14 val. Marcinkonių stoties galerijoje atidaroma Aušros Vaitkūnienės paroda „Miško daina“.
Tautvydas Petrauskas
Širdies ritmui nepaspartėjus
Paroda „Lenkai tebetapo: paveikslai iš MOCAK rinkinio“ LNDM Radvilų rūmų dailės muziejuje
Turbūt visi esame matę filmų, kuriuose nepasitikima žiūrovu. Tai ypač akivaizdu dėl pasirenkamo filmų garso takelio, kai žiūrovui aiškiai nurodoma, kada pradėti jaustis įtariai vieno ar kito veikėjo atžvilgiu, kada laukti ryškaus siužeto pokyčio, nes taip nurodė ką tik buvęs nuobodus ir tiesmukas dialogas, palydėtas įtampą sparčiai keliančios muzikos, ar kada verkti arba būti dar kaip nors sujaudintam. Tokiais atvejais pajunti savotišką kontrolę ir tai, jog režisierius tave, sąmoningai ar ne, laiko menkesniu ir nepajėgiu suvokti to, kas filme rodoma, – tokiam žiūrovui neva reikalingi pagalbiniai šoniniai dviračio ratai, antraip jis pargrius.
