7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

Paulina Blažytė

Mažiau gali būti daugiau

Paroda „Pas dormir“ galerijoje „Drifts“

Galerijoje „Drifts“ veikianti paroda „Pas dormir“ (kuratorė Justė Kostikovaitė) suintriguoja. Pirmiausia – gražiai skambančiu, ant liežuvio pakimbančiu pavadinimu, lietuviškai reiškiančiu „nemiegoti“. Tada – labai skirtingų autorių gausa, o galiausiai savo pagrindine idėja, visus tris dėmenis sujungiančia arba ne.

„Pas dormir“, parodos fragmentas. 2024 m. A. Vasilenko nuotr.
„Pas dormir“, parodos fragmentas. 2024 m. A. Vasilenko nuotr.
„Pas dormir“, parodos fragmentas. 2024 m. A. Vasilenko nuotr.
„Pas dormir“, parodos fragmentas. 2024 m. A. Vasilenko nuotr.
„Pas dormir“, parodos fragmentas. 2024 m. A. Vasilenko nuotr.
„Pas dormir“, parodos fragmentas. 2024 m. A. Vasilenko nuotr.
„Pas dormir“, parodos fragmentas. 2024 m. A. Vasilenko nuotr.
„Pas dormir“, parodos fragmentas. 2024 m. A. Vasilenko nuotr.
„Pas dormir“, parodos fragmentas. 2024 m. A. Vasilenko nuotr.
„Pas dormir“, parodos fragmentas. 2024 m. A. Vasilenko nuotr.
„Pas dormir“, parodos fragmentas. 2024 m. A. Vasilenko nuotr.
„Pas dormir“, parodos fragmentas. 2024 m. A. Vasilenko nuotr.
„Pas dormir“, parodos fragmentas. 2024 m. A. Vasilenko nuotr.
„Pas dormir“, parodos fragmentas. 2024 m. A. Vasilenko nuotr.
„Pas dormir“, parodos fragmentas. 2024 m. A. Vasilenko nuotr.
„Pas dormir“, parodos fragmentas. 2024 m. A. Vasilenko nuotr.
Marija Martinaitytė

Užeik

Alexandros Bondarev paroda „Namaujant“ galerijoje „Drifts“

kiekvieną rytą dažnai truputį

per vėlai, valydamas dantis

prieš veidrodį lėtai

tvėriuosi akimis

vienintelius tvarius

namus

 

užeik

Alexandra Bondarev, „Dvigubi žaidimai“, Genuja, Italija. 2023 m.
Alexandra Bondarev, „Dvigubi žaidimai“, Genuja, Italija. 2023 m.
Alexandra Bondarev, „Aistringas pokalbis prie taurelės vermuto“, Madridas, Ispanija. 2022 m.
Alexandra Bondarev, „Aistringas pokalbis prie taurelės vermuto“, Madridas, Ispanija. 2022 m.
Alexandra Bondarev, nuotrauka iš asmeninio archyvo
Alexandra Bondarev, nuotrauka iš asmeninio archyvo
Alexandra Bondarev, „Dvi moterys kalne“, Imlilis, Marokas. 2022 m.
Alexandra Bondarev, „Dvi moterys kalne“, Imlilis, Marokas. 2022 m.
Alexandra Bondarev, „Futbolas prie švyturio“, Rabatas, Marokas. 2022 m.
Alexandra Bondarev, „Futbolas prie švyturio“, Rabatas, Marokas. 2022 m.
Alexandra Bondarev, „Laimingas kaime“, Kachetija, Sakartvelas. 2023 m.
Alexandra Bondarev, „Laimingas kaime“, Kachetija, Sakartvelas. 2023 m.
Alexandra Bondarev, „Mažieji suaugusieji“, Tetuanas, Marokas. 2022 m.
Alexandra Bondarev, „Mažieji suaugusieji“, Tetuanas, Marokas. 2022 m.
Alexandra Bondarev, „Menas mums tarp kojų“, Nida. 2023 m.
Alexandra Bondarev, „Menas mums tarp kojų“, Nida. 2023 m.
Laima Kreivytė

Laiko tuneliai

Žilvino Kempino instaliacijos

Žilvinas Kempinas vienu metu yra dviejose vietose – Vilniuje ir Plungėje. Tai išskirtinis įvykis Lietuvos meno lauke, nes vasarą galima apžiūrėti ir Kempino instaliaciją „Vėjalaikis“ Vilniaus katedros varpinėje, ir „Tūbą“ Žemaičių dailės muziejuje, įsikūrusiame Mykolo Oginskio rūmuose Plungėje. Šių dviejų kūrinių patyrimas leidžia geriau suprasti, kaip atsiranda instaliacijos – optiniai prietaisai. Kai vienu metu žvelgi į kūrinį ir pro jį, esi žiūrintis ir apžiūrimas. Įvietintas menas susieja kūrinį ir konkrečią aplinką, bet Kempinas ne įvietina, o įlaikina. Jis ne užpildo erdvę, o perkošia nematomus atomus ir dalelytes, priversdamas magnetinę juostelę vibruoti, ir per judesį erdvinį patyrimą paverčia laikiniu.

Žilvinas Kempinas, „Vėjalaikis“. 2024 m. E. Levin nuotr.
Žilvinas Kempinas, „Vėjalaikis“. 2024 m. E. Levin nuotr.
Žilvinas Kempinas, „Vėjalaikis“. 2024 m. E. Levin nuotr.
Žilvinas Kempinas, „Vėjalaikis“. 2024 m. E. Levin nuotr.
Žilvinas Kempinas, „Vėjalaikis“. 2024 m. E. Levin nuotr.
Žilvinas Kempinas, „Vėjalaikis“. 2024 m. E. Levin nuotr.
Žilvinas Kempinas, „Vėjalaikis“. 2024 m. E. Levin nuotr.
Žilvinas Kempinas, „Vėjalaikis“. 2024 m. E. Levin nuotr.
Žilvinas Kempinas, „Vėjalaikis“. 2024 m. E. Levin nuotr.
Žilvinas Kempinas, „Vėjalaikis“. 2024 m. E. Levin nuotr.
Žilvinas Kempinas, „Vėjalaikis“. 2024 m. E. Levin nuotr.
Žilvinas Kempinas, „Vėjalaikis“. 2024 m. E. Levin nuotr.
Žilvinas Kempinas, „Vėjalaikis“. 2024 m. E. Levin nuotr.
Žilvinas Kempinas, „Vėjalaikis“. 2024 m. E. Levin nuotr.
Žilvinas Kempinas, „Vėjalaikis“. 2024 m. E. Levin nuotr.
Žilvinas Kempinas, „Vėjalaikis“. 2024 m. E. Levin nuotr.
Agnė Narušytė

Negriauti ir nežudyti

Paroda „Samuelis Bakas. Paryžius ir Roma, 1956–1965 / Eglė Ridikaitė. Atidengimai“ Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje

„Proga vėl užsukti į „Pionieriaus“ kino teatrą“, – sako pažįstamas menininkas. Apsidairau – tikrai, prisimenu šioje erdvėje žiūrėtus vaikystės filmus, kurių baugą stiprino drėgnas seno pastato šaltis ir dūmų kvapas. Bet dabar čia – Samuelio Bako muziejus, kur atidaroma jo ir Eglės Ridikaitės paroda „Paryžius ir Roma, 1956–1965“ (kuratorė Ieva Šadzevičienė, dizaineriai – Aleksandra Jacovskytė, Gintaras Znamierovskis („Interse“)). Parlamentaras Emanuelis Zingeris, kalbėdamas salėje susėdusiems svečiams, priminė tarpukariu čia veikusį žydų teatrą, kuriame buvo vaidinama jidiš kalba: „Štai, atkurtos jį puošusios besišypsančios kaukės“, – ir mostelėjo į salės balkoną laikančias sijas. Vilnių užgrobus naciams, teatro aktoriai ir režisieriai buvo uždaryti gete ir kūrė spektaklius jau ten.

Samuelis Bakas, „Paukščiai“. 1957–1963 m. VGŽIM archyvo nuotr.
Samuelis Bakas, „Paukščiai“. 1957–1963 m. VGŽIM archyvo nuotr.
Samuelis Bakas, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus archyvo nuotr.
Samuelis Bakas, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus archyvo nuotr.
Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso archeologinių kasinėjimų 2011–2021 m. radiniai, patikėti Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejui (vadovas dr. Jonas Seligmanas, archeologai – Justinas Račas, Zenonas Baubonis, prof. Richardas Freundas. A. N. nuotr.
Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso archeologinių kasinėjimų 2011–2021 m. radiniai, patikėti Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejui (vadovas dr. Jonas Seligmanas, archeologai – Justinas Račas, Zenonas Baubonis, prof. Richardas Freundas. A. N. nuotr.
Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso archeologinių kasinėjimų 2011–2021 m. radiniai, patikėti Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejui (vadovas dr. Jonas Seligmanas, archeologai – Justinas Račas, Zenonas Baubonis, prof. Richardas Freundas. A. N. nuotr.
Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso archeologinių kasinėjimų 2011–2021 m. radiniai, patikėti Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejui (vadovas dr. Jonas Seligmanas, archeologai – Justinas Račas, Zenonas Baubonis, prof. Richardas Freundas. A. N. nuotr.
Eglė Ridikaitė, „Pirties (mikvos) prie Vilniaus Didžiosios sinagogos grindys“. 2020 m. V. Ilčiuko nuotr.
Eglė Ridikaitė, „Pirties (mikvos) prie Vilniaus Didžiosios sinagogos grindys“. 2020 m. V. Ilčiuko nuotr.
Eglė Ridikaitė, „Vilniaus Didžiosios sinagogos bimos (pakylos Torai skaityti) grindys po lietaus“. 2020 m. V. Ilčiuko nuotr.
Eglė Ridikaitė, „Vilniaus Didžiosios sinagogos bimos (pakylos Torai skaityti) grindys po lietaus“. 2020 m. V. Ilčiuko nuotr.
Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso archeologinių kasinėjimų 2011–2021 m. radiniai, patikėti Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejui (vadovas dr. Jonas Seligmanas, archeologai – Justinas Račas, Zenonas Baubonis, prof. Richardas Freundas. A. N. nuotr.
Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso archeologinių kasinėjimų 2011–2021 m. radiniai, patikėti Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejui (vadovas dr. Jonas Seligmanas, archeologai – Justinas Račas, Zenonas Baubonis, prof. Richardas Freundas. A. N. nuotr.
„Samuelis Bakas. Paryžius ir Roma, 1956–1965.  Eglė Ridikaitė. Atidengimai“, parodos vaizdas. 2024 m. A. N. nuotr.
„Samuelis Bakas. Paryžius ir Roma, 1956–1965. Eglė Ridikaitė. Atidengimai“, parodos vaizdas. 2024 m. A. N. nuotr.
Rengėjų inf.

VDA Telšių galerijoje – Ievos Laskevičiūtės paroda „Mazgoti“

VDA Telšių galerijoje (Kęstučio g. 3-2) liepos 2 d., antradienį, 18:00 val. atidaroma jaunos kūrėjos Ievos Laskevičiūtės paroda „Mazgoti“.

Rengėjų inf.

Marijos Teresės Rožanskaitės ekologinių kūrinių paroda Jono Meko vizualiųjų menų centre

Vilniaus miesto Jono Meko vizualiųjų menų centre liepos 1 d., pirmadienį, 18 val. atidaroma Marijos Teresės Rožanskaitės paroda „Ekologinė klausa“.

Marija Teresė Rožanskaitė, „Žemės gelmės“. 1976 m.
Marija Teresė Rožanskaitė, „Žemės gelmės“. 1976 m.
NDG inf.

Nacionalinėje dailės galerijoje – Rūtės Merk darbų paroda „Pažadai“

Liepos 5 d., penktadienį, 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje atidaroma tapytojos Rūtės Merk darbų paroda „Pažadai“. Lankytojai bus kviečiami permąstyti, kaip naujosios technologijos keičia kūnus bei pačią kūniškumo sampratą ir kaip tapybos medija gali perteikti mūsų gyvenamų laikų troškimus, technologijų pažadus. Paroda veiks iki spalio 6 d.

Rengėjų inf.

Jeruzalė. Šeši dešimtmečiai sode: Kazė

Liepos 1 d., pirmadienį, 19 val. Vlado Vildžiūno galerijoje (Lobio g. 6 A, Vilnius), bus pristatoma Kazimieros Zimblytės (1933–1999) darbų paroda „Jeruzalė. Šeši dešimtmečiai sode: Kazė“. Vakaro metu muzikuos Roma Jaraminaitė (violončelė) ir Živilė Stonytė-Tamaševičienė (klavišiniai), prisiminimais dalinsis Marija Ladigaitė-Vildžiūnienė ir Liudvika Pociūnienė.

Kazimiera Zimblytė Jeruzalės sode, 1978 m. (archyvinė nuotr.)
Kazimiera Zimblytė Jeruzalės sode, 1978 m. (archyvinė nuotr.)
Kazimiera Zimblytė, Be pavadinimo, 1968 m.
Kazimiera Zimblytė, Be pavadinimo, 1968 m.
Kazimiera Zimblytė, Be pavadinimo
Kazimiera Zimblytė, Be pavadinimo
Kazimiera Zimblytė, Be pavadinimo
Kazimiera Zimblytė, Be pavadinimo
Rengėjų inf.

Rimanto Bagdono keramikos paroda „Maudynės“

Liepos 4 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaroma Rimanto Bagdono keramikos paroda „Maudynės“. Paroda veiks iki liepos 27 d.

Rengėjų inf.

Viliaus Biskio medžio ir metalo plastikos paroda „Laivas“

Liepos 4 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaroma Viliaus Biskio medžio ir metalo plastikos paroda „Laivas“. Paroda veiks iki liepos 27 d.

  < PUSLAPIS IŠ 581  >>> Archyvas