Dailės anonsai

Rengėjų inf.

Galerija „Meno parkas“ džiaugiasi galėdama pranešti apie Prancūzijos ir Ispanijos menininkų „Café Europe“ – 18-osios tarptautinės Vilniaus tapybos trienalės lydinčios parodos atidarymą, kuris vyks galerijoje (Rotušės a. 27, Kaunas) rugsėjo 5 d., 16 val.

VGŽM inf.

Juos vienija Lenkija, Prancūzija ir žydiškos šaknys, tačiau jų gyvenimo patirtis skirtinga. Juos vienija meninės raiškos poreikis, tačiau skiriasi jų kūrybos priemonės. Juos sieja juoda ir balta, pozityvo ir negatyvo spalva, tačiau į pasaulį jie žvelgia kiekvienas savaip: rugsėjo 6 dieną Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejuje atidaroma žymaus litvakų tapytojo Rafaelio Chvoleso anūkės, Paryžiuje gyvenančios Idos Chwoles, ir iš Lenkijos kilusio menininko Richardo Bilano paroda „Pozityvas – negatyvas“.

Kristupas Antanaitis

Pokalbis su dailininku Vytautu Narbutu apie operos „Tristanas ir Izolda“ premjerą Bairoite

1864 m. balandį kompozitorius Richardas Wagneris parašė savo bičiuliui laišką, kuriame teigė: ,,Tu žinai, kad jaunasis Bavarijos karalius susirado mane... Jis nori, kad likčiau su juo visiems laikams, dirbčiau, ilsėčiausi, kurčiau“. Tas karalius – vos aštuoniolikos metų paveldėjęs sostą Liudvikas II, kuris ypač žavėjosi kompozitoriaus operomis. Meilė joms gimė po „Lohengrino premjeros“ 1850-aisiais ir peraugo į draugystę, pasibaigusią nuosavo operos teatro statybomis. 1871–1876 metais trukę statybos darbai buvo vainikuoti 1876-ųjų rugpjūčio 13-ąją, kuomet publika sulaukė operos „Reino auksas“. Karalius teatrui skyrė lėšas, kad jo mylimas kompozitorius ten galėtų statyti tik savo operas. Wagneriui mirus, Liudvikas II pareikalavo kompozitoriaus kūną pervežti ir perlaidoti Bairoite.

Paulina Pukytė

Mano 5 geriausi paviljonai ir kiti

1. Lenkija. Ukrainos menininkų grupė (Atvira grupė: Yuriy Biley, Pavlo Kovach, Anton Varga). Manau, turėjo gauti „auksinį liūtą“. Tai, kad žiuri niekaip neapdovanojo ir neatžymėjo šio paviljono, dar kartą primena mums, kad bienalėje (vis tiek) dominuojančios Vakarų valstybės, kartu su plačiausiai šiemet reprezentuojamais post-kolonijiniais Global South, nelaiko rytų Europos valstybių buvusiomis kolonijomis (nors jų išsilaisvinimas vyksta net ir šiandien). Kolonizatoriai atsiprašinėja tik savų kolonijų. Bet šiame paviljone gerai yra jau tai, kad Lenkijoje neperrinkus į valdžią ultra-dešiniųjų, lenkai skubiai nurašė jau išrinktą konservatyvų ir anti-europietišką savo šalies kandidatą į bienalę ir vietoj jo pasikvietė ukrainiečių menininkus. Jų kūrinys jaudina ir sukrečia ne vien tuo, kad matome karą išgyvenusius (vis dar išgyvenančius) ukrainiečius, pasakojančius savo patirtis per įvairių karo garsų pamėgdžiojimą balsu, bet ir tuo, kad menininkai priešais šias video projekcijas pristatė daugybę mikrofonų ir kviečia žiūrovus kartoti tuos garsus nelyg karaokėje. Niekas, žinokite, nekartoja. Nedrįsta. Tiesiog negali. Ir tuo akivaizdžiu negalėjimu sukuriamas dar didesnis kūrinio poveikis. Net nekilo ranka ten fotografuoti ar filmuoti. 

Rengėjų inf.

Rugsėjo 3–28 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė–dešinė“ veiks Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės piešinių paroda „Iš budėjimų“. Atidarymas 2024 m. rugsėjo 3 d., 18 val.

Rengėjų inf.

Rugsėjo 2 dieną VDA parodų salėse „Titanikas“ atidaroma vieno didžiausių Lietuvos dailės klasikų Antano Gudaičio (1904 – 1989) paroda „Kompozicijos“, skirta menininko 120–osioms gimimo metinėms. Tai – viena iš vos keletos ir didžiausia per pastaruosius dešimtmečius A. Gudaičio kūrybos paroda, sutapsianti su šiemet įsteigto „Antano Gudaičio kūrybos fondo“ veiklos startu.
 

ŠMC inf.

Rugsėjo 6 dieną Šiuolaikinio meno centre penkioliktą kartą prasidės Baltijos trienalė – viena svarbiausių tarptautinių šiuolaikinio meno parodų Šiaurės Europoje. Nuo 1979 m. ji rengiama kas trejus metus.

Rokas Dovydėnas

Interviu su Alicja Buławka-Fankidejska ir Dmitrijumi Buławka-Fankidejskiu

Iki liepos 22 d. VDA galerijoje Akademija eksponuojamos dvi parodos: Alicjos Buławkos-Fankidejskos „Numanoma“ ir Dmitrijaus Buławkos-Fankidejskio „Savaiminis judėjimas“. Abu parodos autoriai yra skulptoriai, dirbantys su moliu, kuriantys atskirai, bet degantys savo darbus kartu, dirbantys Gdansko meno akademijoje (Akademia Sztuk Pięknych w Gdańsku). Paprašiau menininkų papasakoti apie šiuos ir kitus jų pasirinkimus. Interviu ilgokai atidėliotas, bet vis tik įvyko bendraujant nuotoliniu būdu. Žinodamas, kad Alicja yra baigusi doktorantūros studijas, pokalbį pradėjau nuo klausimo apie studijas.

Aistė Kisarauskaitė

Alicjos Buławkos-Fankidejskos ir Dmitrijaus Buławkos-Fankidejskio personalinės parodos galerijoje „Akademija“

Vidurvasaris. Karštis išdegina visas mintis, iš jų lieka tik keisti luitai, lyg aukštoje temperatūroje degta keramika. Tačiau „Akademijos“ galerijoje, kur eksponuojama Lenkijos keramikų Alicjos Buławkos-Fankidejskos paroda „Numanoma“ („Implicited“) ir Dmitrijaus Buławkos-Fankidejskio – „Savaiminis judėjimas“ („Selfmotion/Samoruch“), vėsu, veikia kondicionierius, tinkamas laikas slepiantis nuo karščio užsukti. Alicja Buławka-Fankidejska rodo savo daktaro disertacijos kūrybinį projektą, tad paroda yra proga atidžiau pažvelgti į meno daktarų tyrimus kaimyninėje Lenkijoje.

LNDM inf.

LNDM Prano Domšaičio galerija liepos 11 d., ketvirtadienį, 18 val. kviečia klaipėdiečius ir miesto svečius į parodos „Angelina Banytė: modernios freskos ir mozaikos klasikė“ atidarymą. Angelina Banytė – dailininkė monumentalistė, kurianti freskos, sgrafito ir molbertinės tapybos technikomis. Jos darbų galima pamatyti įvairių šalies miestų viešosiose erdvėse. Aplankyti Vilniaus dailės akademijos profesorės Ramutės Rachlevičiūtės kuruojamą parodą ir iš naujo atrasti uostamiestyje kuriančią menininkę lankytojai kviečiami iki gruodžio 1 d.