7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Planetų skrydžiai Marijos Švažienės gobelenuose

Dalia Karatajienė
Nr. 26 (1518), 2024-06-28
Dailė Anonsai
Marija Švažienė, „Melsvuma“
Marija Švažienė, „Melsvuma“

Sutikdama devyniasdešimt ketvirtąjį gimtadienį, tekstilininkė, tapytoja Marija Švažienė savo naujausius gobelenus eksponuoja liepos 12 d. Klaipėdos Baroti galerijoje atsidarysiančioje parodoje.

Kūrybinės menininkės inovacijos, privertusios pakeisti dekoratyvinės Lietuvos tekstilės krypties trajektoriją, išryškėjo dar pereito šimtmečio septintame dešimtmetyje, jos gobelenuose pradėjus rastis apibendrintoms, į abstrakciją linkstančioms formoms, atitrūkstančioms nuo anuomet populiarių ritmiškai komponuotų liaudies meno motyvų, liaudiškų vaizdų stilizacijos  ir poetiškos jų interpretacijos. Švažienės gobelenai ėmė byloti ryškiomis spalvomis, disponuoti įvairiais jų atspalviais, drąsioms geometrinėms formoms suteikusiais trimatį, erdvišką įspūdį, paneigusį įsitikinimą apie etnografinės tradicijos ir dekoratyvinės tekstilės sąjungos būtinybę. Emociškai įtaigaujantys, ryškūs, tapybą primenantys menininkės gobelenų  spalviniai sprendimai aštuntame dešimtmetyje tapo ne tik paskata juos eksponuoti Lietuvos ir pasaulio tekstilės parodose, jais puošti tuo metu gerai žinomus Lietuvos visuomeninius interjerus (Antakalnio centrinės ligoninės, Vilniaus gimdymo namų, Onkologijos instituto, Santariškių universitetinės ligoninės bei kitų), bet ir pretekstu aukštai įvertinti menininkės kūrybą. 1980 m. Švažienė tapo Valstybinės premijos laureate. Jos kūryba tuo metu, ne mažiau nei dabar, buvo plačiai žinoma ir Lietuvoje, ir užsienyje.

Be dailės mylėtojų, įvairių šalių muziejininkų, įsigyjusių dailininkės darbų, Švažienės gobelenus savitai įvertino žinomas italų kilmės šveicarų kompozitorius, pianistas Gaetanas Giuffrè, kuris, įkvėptas erdvinės menininkės gobelenų plastikos, parašė rapsodiją „The Sunny – Carpet - Rhapsody“. Jos partitūros kelionė iki Švažų namų yra verta atskiro pasakojimo. Nepaisant kompozitoriaus žinomumo, rapsodija tebelieka nežinomu kūriniu, kadangi Lietuvoje iki šiol nėra atlikta. Net ir skaičiuojantys ne vieną dešimtį metų, aname šimtmetyje sukurti menininkės darbai turi tokį patį meninį sugestyvumą, kaip ir tada, kai jie buvo sukurti. Todėl ir vertinami yra ne mažiau, nei anuomet. Antai, 1970 m. pirmasis Lietuvoje Švažienės nuaustas erdvinis gobelenas „Plaštakės“, 1922 m. eksponuotas MO parodoje „Susitikimas, kurio nebuvo“ parodai pasibaigus tapo MO nuosavybe, o šiemet menininkės 1982 m. sukurtas „Dekoratyvinis gobelenas“ papildė Nacionalinio Žoržo Pompidu meno ir kultūros centro rinkinius.

Baroti galerijoje eksponuojami paskutiniais metais sukurti Švažienės darbai rodo jos polinkį į niekada aktualumo neprarandantį filosofinį Visatos objektų, pirminių būties formų apmąstymą, komponuojant erdvėje skriejančius kamuolius, link atpažįstamų geometrinių formų judančių ir vėl išsisklaidančių ritmingai judančių abstrakčių pavidalų spiečius.  Rupūs siūlų paviršiai, priverčiantys vibruoti spalviškai raiškių kūrinių paviršius, daro juos įsimenančius  ir verčia žavėtis aukštu amato įvaldymo pilotažu, kuris tikra to žodžio prasme leidžia dailininkei įvaizdinti nenugalimą būties gyvastingumo galią.

Marija Švažienė, „Melsvuma“
Marija Švažienė, „Melsvuma“