7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Garsų, vaizdų ir pojūčių sūkuriai Valkininkuose

Šiuolaikinio meno festivalis „Sūkuriai“

Kristina Stančienė
Nr. 26 (1518), 2024-06-28
Tarp disciplinų Dailė
Žilvino Landzbergo viešosios erdvės objekto pristatymas. 2024 m. Valkininkų kultūros centro nuotr.
Žilvino Landzbergo viešosios erdvės objekto pristatymas. 2024 m. Valkininkų kultūros centro nuotr.

Valkininkų (Varėnos raj. ) šiuolaikinio meno festivalis „Sūkuriai“, kurio premjera įvyko birželio 29 d.  – tai ką tik išsiritęs iš kiaušinio kūrybinis eksperimentas, sugalvotas Žilvino Landzbergo ir įgyvendintas kartu su vietos kultūros centro darbuotojais. Formaliai – tai projekto „Garsas nebūtinai muzika“ dalis, o kalbant paprastai dzūkiškai – atajo mincis, ir...

Pagrindinė festivalio renginių idėja – apie sename istoriniame XIV a.  miestelyje ištinkančius atradimus ir būdus į juos pasinerti – per kūno, skonio, lytėjimo, judesio potyrius, nugrimztant į aplinkos ir į savęs paties stebėjimą.  Praeities pažadinimas per intuiciją ir vaizduotę šiuo atveju labai svarbus. Valkininkai, tiesa, išsaugojo dalį savo didybės ir unikalumo – baltą dvibokštę klasicistinių  architektūros formų bažnyčią su akmenimis grįsta aikšte, jaukias spindulinio plano gatveles, kuriose dar yra daug autentiškų prieškario medinių namukų, leidžiančių gana tiksliai įsivaizduoti senovišką miestelio gyvenimą. Tačiau labai daug miestelio savasties negrįžtamai dingo, buvo sunaikinta, sudeginta, paslėpta arba tyčia pakeista ar subjaurota. Be to sūkuriai – tai kažkas gamtiško, stichiško ir tiesiogiai susijusio su vandeniu. Iš tiesų čia teka ir susibėga net trys upės: Merkys, Šalčia, Geluža. O Merkiu, kaip pagrindine vietos vandenų „magistrale“, iš Valkininkų galėtume nuplaukti ir iki pat Merkinės. Festivalio ateities planuose toks žygis yra numatytas, kaip simbolinė kelionė į karališką miestą iš ne mažiau karališkos, tačiau kol kas dar ne tokios  žinomos ir populiarios vietovės. Juk Valkininkuose apie 400 metų veikė dvaras – Vytauto Didžiojo medžioklės pilis, padovanota sutuoktinei Julijonai ir vėliau priklausiusi valdovų šeimoms, su išplėtotais amatais, žuvivaisai skirtais tvenkiniais, ginklų kalykla. Miestas, turėjęs Magdeburgo teises, buvo tikras traukos centras, istorinių mūšių, okupacijų, politinės ir teritorinės įtakos zonų susikirtimo laukas. Tad kitas tikslas, kiek banalesnis, bet ne mažiau svarbus – išjudinti stereotipą, jog „tikroji“ Dzūkija prasideda kažkur ties Marcinkonimis ar Zervynomis, o visa kita – tik nelabai įdomios pakelės teritorijos. Miestelis įsikūręs šalia populiaraus magistralinio kelio A4, kuriuo dažniausiai lekiama į Druskininkus, Merkinę, nuosavas sodybas ir savaitgalio pramogas – miško žygius bei ypač populiarias keliones baidarėmis. Norėtųsi, kad Valkininkai susikurtų savo „sūkurius“, kuriais įtrauktų pakeleivius, sugundytų užsukti ir pabūti čia.

O jeigu kam įdomu, kodėl Landzbergas ir koks jo ryšys su šiomis vietovėmis, tai Žilvinas yra Čižiūnų kaimo naujakurys. Čižiūnai – senas romantiškas kaimas, prigludęs prie Valkininkų miestelio, su ilga akmenimis grįsta gatvele, galu į ją išrikiuotais namukais ir siauriais rėžiniais sklypais. Žilvinas savo „rėžyje“ tikrai turi ką veikti – čia suvažiavę daugybė jo kūrinių, detalių, medžiagų, na ir šiaip vasarą kaime veiklos netrūksta. Tačiau šis menininkas ir pats yra šiek tiek kaip sūkurys – kupinas idėjų, sumanymų, nuolat keliaujantis, kuriantis, konstruojantis, bendraujantis, visada veiksme, procese. Čia, žiūrėk, jis rimtas ir ambicingas kūrėjas su įspūdinga biografija (instaliacija 2017 m. Venecijos bienalės Lietuvos paviljone, daugybė kitų tarptautinių ir vietos parodų, projektų) ir atitinkamai tvirta nuomone kas, kaip ir kur turi vykti, o čia jau paprastas kaimo bernas, į sutartą vietą atšvilpiantis dviračiu, iš tolo plačiai visiems besišypsantis. Ir visi vaidmenys artistiškai menininko prigimčiai yra „prie veido“.

Taigi, šeštadienį, birželio 29 d. įvykęs pirmasis festivalis „Sūkuriai“ ir prasidėjo nuo linksmo ir praktiško Landzbergo viešosios erdvės objekto pristatymo paplentėje, šalia įvažiavimo į miestelį ir degalinės „Viada“, kur privačiame sklype kuriama poilsio vieta su tvenkinuku, originaliais lauko baldais (autorinis Rapolo Kavaliausko projektas). Musmirės kepurę su jos ryškiu raudonumu ir baltais taškais atkartojantis skėtis-stogelis yra funkcionali lauko prekyvietės darbo vieta vietos gėrybėmis ar amatininkų produkcijai pardavinėti. Festivalio proga vietos turgelį čia trumpam pažaidė garsusis sūrių virtuozas, o dabar ir Varėnos rajono turizmo informacijos ir verslumo centro specialistas Valdas Kavaliauskas. Buvo dieviškai skanių ožkos pieno sūriukų, šviežios naminės duonos. Šias gėrybes festivalio publika kaipmat išgraibstė, tačiau performatyvios prekybos tikslas buvo parodyti, kad galima dirbti ir taip, o ne sėdint su uogomis ar grybukais ir kartonine dėžele pakelėje. Gal vietiniai „pagaus“ stilingo ir traukiančio sustoti turgaus idėją? Juk gretimo Naujųjų Valkininkų kaimo miško gėrybių turgelis jau seniai žinomas ir mėgstamas keliautojų.

Anaiptol ne klasikinio pobūdžio teatras „Playback“ su ukrainiete performansų menininke Lena Kalashnykova atvežė į festivalį kūno judesio kūrybines dirbtuves, kuriose išnyksta ribos tarp aktoriaus ir žiūrovo, nėra scenos ir iškilmingo teatrinio jaudulio. Užtat emocijos, gyvas bendravimas ir tarsi estafetėje iš rankų į rankas perduodamas improvizacijos „kamuoliukas“ sukuria nepakartojamą atmosferą, suartinančią iki tol nepažįstamus žmones, mintis, jausmus ir asmenines patirtis.

Belaukiant kitos festivalio dalyvės, Saulės Grybėnaitės ir jos „Innerdance“ sesijos, Valkininkų kultūros centro salės grindys buvo nuklotos kilimais būsimai garso kelionei, kurios metu geriausia atsipalaidavus gulėti ir leistis nešamam tos akimirkos nuotaikos. Panašu, kad Saulė, plėtojanti įdomią atsipalaidavimo techniką skambant meditatyvios muzikos garsams, jau turi nemažai šios praktikos gerbėjų – salėje neliko nei vieno laisvo kilimo, o valandą trukęs vyksmas kaip reikiant panardino publiką į malonų ir gilų transą.

Elektroninės muzikos dueto „Įkalčių slėpimo agentūra“ (Algimantas Rokas Černiauskas ir Evaldas Bubinas) ir Alytaus muzikos mokyklos orkestro „Svajonė“ koncertas Valkininkų bažnyčioje vėl publiką į įsuko galingą energijos sūkurį po ramių ir atpalaiduojančių veiklų. Kinematografiška ir performatyvi muzikinė sintezė jaudino nuo pirmo iki paskutinio garso. Pasaulinių kino šlagerių – „Titanikas“, „Forestas Gampas“, „Krikštatėvis“, „Misija neįmanoma“, „Karibų piratai“ ir k.t. – garso takeliai orkestro interpretacijoje skambėjo ypač iškilmingai, o kai juos pagaudavo ir perimdavo į savo rankas elektroninės muzikos „agentai“, didinga bažnyčios erdvė prisipildydavo stichiškų gamtos ir pasąmonės garsų, kuriuos vėl „sustyguodavo“ iniciatyvą atgavęs orkestras. Muzikiniai partneriai žaidė šį žaidimą elegantiškai ir intriguojančiai. Įdomus dueto pavadinimo ir muzikinės programos su detektyviniu-kriminaliniu atspalviu sutapimas – Valkininkų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia pastaraisiais metais sulaukė daug istorikų, dailėtyrininkų, paveldosaugininkų dėmesio. Tai bažnyčioje saugomų relikvijų – Šv. Bonifaco palaikų istorijos „detektyvas“, kurį išnarpliojo dr. Sigita Maslauskaitė ir dr. Ruth Sargent-Noyes. Šv. Bonifacas šiandien turi jam skirtą knygą, kartu garsinančią ir Valkininkus, o joje išsamiai aprašomi ne tik istoriniai, menotyriniai relikvijų istorijos aspektai, bet ir palaikų tyrimai šiuolaikiniais teismo medicinos metodais. 

Jau vakarėjant festivalio programą užbaigė Mykolo Piekuro projektas „Susitikimas prie archeologinio vaišių stalo“, vykęs Valkininkų Pranciškonų vienuolyno vietoje, ant išlikusių vienuolyno pamatų, kurie savo požemiuose dar slepia daug intriguojančių istorijų, nors pats XVII a. vienuolynas per karus, okupacijas buvo sugriautas. Festivalio svečiai ir dalyviai tiesiog vaišinosi ir bendravo, simboliškai pažymėdami vienuolyno vietą ir praeitį. Beje, viso festivalio metu nuolat sukosi ir specialiai šiai progai Piekuro sukurtas šiltas, jaukus žvilgsnis į miestelio istoriją – trumpo metro filmas „Apie Valkininkus ir Valkas – pasakoja dr. Žygimantas Buržinskas“. Merkinės krašto muziejaus direktorius, archeologas,  istorikas jau ne pirmą kartą vykdo Valkininkų garsinimo misiją – šiemet vyko ekskursija po įdomiausias miestelio ir apylinkių vietas. Filme Buržinskas pateikia ne vieną įdomią ir intriguojančią Valkininkų praeities hipotezę – kad tai buvęs miestas, apsuptas dirbtinai patvenktų upių vandens. Jis rodo vienuolyno, dvarvietės liekanas, pasakoja apie buvusius jų topografinius taškus, pastatų, patalpų išdėstymą. Filme prisimenama ir puošni, didinga Valkininkų sinagoga, sunaikinta per Antrąjį pasaulinį karą, ir visą gausią vietos žydų bendruomenę ištikusi tragedija, išlikęs senųjų žydų kapinių kompleksas.  

Galima sakyti, kad festivalyje „Sūkuriai“ tiesiogiai ir netiesiogiai susitiko ir bendradarbiavo bene visi svarbiausi Varėnos krašto kultūros ambasadoriai, menininkai – Algimantas Rokas Černiauskas iš Merkinės, Rūta ir Nerijus Kavaliauskai iš Naujųjų Valkininkų, kurie nors šiemet ir nebuvo festivalio dalyviai, tačiau kone visas renginio veiksmas sukosi ties jų skulptūromis – heraldiniu liūtu, žyminčiu įvažiavimą į miestelį nuo magistralinio kelio, medinių skulptūrų grupe prie kultūros centro, vienuolyno maketu prie buvusių jo pastatų. Tuo pačiu įvyko ir sėkminga naujo vietos kultūros žaidėjo Žilvino Landzbergo „inauguracija“, tikėkimės, žadanti miesteliui ir kitų originalių meninių transformacijų.

Žilvino Landzbergo viešosios erdvės objekto pristatymas. 2024 m. Valkininkų kultūros centro nuotr.
Žilvino Landzbergo viešosios erdvės objekto pristatymas. 2024 m. Valkininkų kultūros centro nuotr.
Sūrių virtuozas Varėnos rajono turizmo informacijos ir verslumo centro specialistas Valdas Kavaliauskas žaidžia turgelį. 2024 m. Valkininkų kultūros centro nuotr.
Sūrių virtuozas Varėnos rajono turizmo informacijos ir verslumo centro specialistas Valdas Kavaliauskas žaidžia turgelį. 2024 m. Valkininkų kultūros centro nuotr.
Valkininkų šiuolaikinio meno festivalio „Sūkuriai“ akimirka. 2024 m. Valkininkų kultūros centro nuotr.
Valkininkų šiuolaikinio meno festivalio „Sūkuriai“ akimirka. 2024 m. Valkininkų kultūros centro nuotr.
Šiuolaikinio meno festivalio „Sūkuriai“ žiūrovai renkasi į Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią klausytis koncerto. 2024 m. Valkininkų kultūros centro nuotr.
Šiuolaikinio meno festivalio „Sūkuriai“ žiūrovai renkasi į Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią klausytis koncerto. 2024 m. Valkininkų kultūros centro nuotr.
Elektroninės muzikos dueto „Įkalčių slėpimo agentūra“ ir Alytaus muzikos mokyklos orkestro „Svajonė“ koncertas Valkininkų bažnyčioje. 2024 m. Valkininkų kultūros centro nuotr.
Elektroninės muzikos dueto „Įkalčių slėpimo agentūra“ ir Alytaus muzikos mokyklos orkestro „Svajonė“ koncertas Valkininkų bažnyčioje. 2024 m. Valkininkų kultūros centro nuotr.
Elektroninės muzikos dueto „Įkalčių slėpimo agentūra“ ir Alytaus muzikos mokyklos orkestro „Svajonė“ koncertas Valkininkų bažnyčioje. 2024 m. Valkininkų kultūros centro nuotr.
Elektroninės muzikos dueto „Įkalčių slėpimo agentūra“ ir Alytaus muzikos mokyklos orkestro „Svajonė“ koncertas Valkininkų bažnyčioje. 2024 m. Valkininkų kultūros centro nuotr.
Mykolas Piekuras pristato savo projektą „Susitikimas prie archeologinio vaišių stalo“. 2024 m. Valkininkų kultūros centro nuotr.
Mykolas Piekuras pristato savo projektą „Susitikimas prie archeologinio vaišių stalo“. 2024 m. Valkininkų kultūros centro nuotr.
Mykolo Piekuro projektas „Susitikimas prie archeologinio vaišių stalo“. 2024 m. Valkininkų kultūros centro nuotr.
Mykolo Piekuro projektas „Susitikimas prie archeologinio vaišių stalo“. 2024 m. Valkininkų kultūros centro nuotr.
Žilvinas Landzbergas „Susitikime prie archeologinio vaišių stalo“. 2024 m. Valkininkų kultūros centro nuotr.
Žilvinas Landzbergas „Susitikime prie archeologinio vaišių stalo“. 2024 m. Valkininkų kultūros centro nuotr.