7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

Vidas Poškus

Botičelis kaip šiuolaikinis menininkas

Apie vieną eksponatą iš tarptautinės parodos „Italų Renesansas iš Vavelio: Botticelli, Tiziano“ Valdovų rūmuose

Kultūriškai, politiškai labai įdomiais ir šiek tiek gūdokais (sunkia ekonomine, informacijos trūkių prasmėmis) 1990-ųjų datą apimančiais laikais, neretai įvardijamais Atgimimu ar „lūžio epocha“, pagrindiniai dailės istorijos žinių ištroškusių asmenų žinių šaltiniai pas mus vis dar buvo lygiai trys (nekalbu apie įvairias ir vis gausėjančias alternatyvas). Naujienų apie modernizmą (ir postmodernizmo pradžią) bei jų grimasas vis dar buvo galima semtis iš Liongino Šepečio „Modernizmo matmenų“, lietuviškosios tapybos raidą, jos sroves ir tendencijas praeito amžiaus pusėje pristatė Jono Umbraso monografija, o klasikinio išsilavinimo pamatus tebeklojo į lietuvių kalbą prieš keliasdešimt metų išverstas rusų dailės istorikės Ninos Dmitrijevos apybraižų dvitomis.

Sandras Botičelis ir jo dirbtuvė, „Dievo Motina su Kūdikiu ir angelais“. 1475 m. „Italų Renesansas iš Vavelio: Botticelli, Tiziano“, parodos fragmentas. 2024 m. M. Kaminsko nuotr.
Sandras Botičelis ir jo dirbtuvė, „Dievo Motina su Kūdikiu ir angelais“. 1475 m. „Italų Renesansas iš Vavelio: Botticelli, Tiziano“, parodos fragmentas. 2024 m. M. Kaminsko nuotr.
„Italų Renesansas iš Vavelio: Botticelli, Tiziano“, parodos fragmentas. 2024 m. M. Kaminsko nuotr.
„Italų Renesansas iš Vavelio: Botticelli, Tiziano“, parodos fragmentas. 2024 m. M. Kaminsko nuotr.
„Italų Renesansas iš Vavelio: Botticelli, Tiziano“, parodos fragmentas. 2024 m. M. Kaminsko nuotr.
„Italų Renesansas iš Vavelio: Botticelli, Tiziano“, parodos fragmentas. 2024 m. M. Kaminsko nuotr.
Sandras Botičelis ir jo dirbtuvė, „Dievo Motina su Kūdikiu ir angelais“, fragmentas. 1475 m. „Italų Renesansas iš Vavelio: Botticelli, Tiziano“, parodos fragmentas. 2024 m. M. Kaminsko nuotr.
Sandras Botičelis ir jo dirbtuvė, „Dievo Motina su Kūdikiu ir angelais“, fragmentas. 1475 m. „Italų Renesansas iš Vavelio: Botticelli, Tiziano“, parodos fragmentas. 2024 m. M. Kaminsko nuotr.
Sandras Botičelis ir jo dirbtuvė, „Dievo Motina su Kūdikiu ir angelais“, fragmentas. 1475 m. „Italų Renesansas iš Vavelio: Botticelli, Tiziano“, parodos fragmentas. 2024 m. M. Kaminsko nuotr.
Sandras Botičelis ir jo dirbtuvė, „Dievo Motina su Kūdikiu ir angelais“, fragmentas. 1475 m. „Italų Renesansas iš Vavelio: Botticelli, Tiziano“, parodos fragmentas. 2024 m. M. Kaminsko nuotr.
Emilija Vanagaitė

Nusodintas

Akvilės Anglickaitės kuruota paroda „Gėlės, vaisiai ir dygliai“ Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje

Manau, neklystu teigdama, jog karantino laikotarpiu tarsi gimė alkis menui, pateiktam per iš pirmo žvilgsnio gana paprastą, neapsunkintą, nesintetiškai filosofuotą prizmę. Parodos, kuriose eksponatus jungia, regis, koks paprastas bendras vardiklis – spalva, veikla ar pan. (pvz., parodos „Žalia“ M.K. Čiurlionio dailės muziejuje ar „Patalai ir purslai“ Nacionalinėje dailės galerijoje), tapo visišku malonumu dėl savo neįpareigojančios natūros, iš kurios gimsta natūralus smalsumas, turintis labai plačius rėmus. Panaši šiuo atveju ir Akvilės Anglickaitės kuruota paroda „Gėlės, vaisiai ir dygliai“ Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje.

„Gėlės, vaisiai ir dygliai“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
„Gėlės, vaisiai ir dygliai“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Donata Minderytė, „Kojų tatuiruotės“. 2020 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Donata Minderytė, „Kojų tatuiruotės“. 2020 m. G. Grigėnaitės nuotr.
„Gėlės, vaisiai ir dygliai“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
„Gėlės, vaisiai ir dygliai“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
„Gėlės, vaisiai ir dygliai“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
„Gėlės, vaisiai ir dygliai“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
„Gėlės, vaisiai ir dygliai“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
„Gėlės, vaisiai ir dygliai“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
„Gėlės, vaisiai ir dygliai“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
„Gėlės, vaisiai ir dygliai“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Marija Šnipaitė, „Diena iš dienos“. 2018–2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Marija Šnipaitė, „Diena iš dienos“. 2018–2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
„Gėlės, vaisiai ir dygliai“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
„Gėlės, vaisiai ir dygliai“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Marija Martinaitytė, Monika Pakerytė

Nepriėjus sodų

Apie miestą lagūnoje, 60-ąją Venecijos bienalę ir „Monte di Pietà“

Šių metų bienalės tema „Stranieri Ovunque / Foreigners Everywhere“ („Svetimšaliai visur“) bandė, bet ne visada sėkmingai, ištrinti ar pakeisti hierarchinius santykius. Tačiau vienokia ar kitokia galios pozicija neišvengiamai išliko ir netikėtai iškildavo net kasdieniuose pokalbiuose.

Christoph Büchel, „Monte di Pietà“, parodos fragmentas. 2024 m. M. Martinaitytės nuotr.
Christoph Büchel, „Monte di Pietà“, parodos fragmentas. 2024 m. M. Martinaitytės nuotr.
Vlatka Horvat, „By the Means at Hand“ („Po ranka turimomis priemonėmis“), Kroatijos paviljono fragmentas. 2024 m. M. Martinaitytės nuotr.
Vlatka Horvat, „By the Means at Hand“ („Po ranka turimomis priemonėmis“), Kroatijos paviljono fragmentas. 2024 m. M. Martinaitytės nuotr.
Vlatka Horvat, „By the Means at Hand“ („Po ranka turimomis priemonėmis“), Kroatijos paviljono fragmentas. 2024 m. M. Martinaitytės nuotr.
Vlatka Horvat, „By the Means at Hand“ („Po ranka turimomis priemonėmis“), Kroatijos paviljono fragmentas. 2024 m. M. Martinaitytės nuotr.
Vlatka Horvat, „By the Means at Hand“ („Po ranka turimomis priemonėmis“), Kroatijos paviljono fragmentas. 2024 m. M. Martinaitytės nuotr.
Vlatka Horvat, „By the Means at Hand“ („Po ranka turimomis priemonėmis“), Kroatijos paviljono fragmentas. 2024 m. M. Martinaitytės nuotr.
„On a wildflower-lined gravel track off a quiet thoroughfare...“ („Laukinėmis gėlėmis apsodintame žvyrkelio ruože prie ramios magistralės...“), Kipro paviljono fragmentas. 2024 m. M. Martinaitytės nuotr.
„On a wildflower-lined gravel track off a quiet thoroughfare...“ („Laukinėmis gėlėmis apsodintame žvyrkelio ruože prie ramios magistralės...“), Kipro paviljono fragmentas. 2024 m. M. Martinaitytės nuotr.
„On a wildflower-lined gravel track off a quiet thoroughfare...“ („Laukinėmis gėlėmis apsodintame žvyrkelio ruože prie ramios magistralės...“), Kipro paviljono fragmentas. 2024 m. M. Martinaitytės nuotr.
„On a wildflower-lined gravel track off a quiet thoroughfare...“ („Laukinėmis gėlėmis apsodintame žvyrkelio ruože prie ramios magistralės...“), Kipro paviljono fragmentas. 2024 m. M. Martinaitytės nuotr.
„On a wildflower-lined gravel track off a quiet thoroughfare...“ („Laukinėmis gėlėmis apsodintame žvyrkelio ruože prie ramios magistralės...“), Kipro paviljono fragmentas. 2024 m. M. Martinaitytės nuotr.
„On a wildflower-lined gravel track off a quiet thoroughfare...“ („Laukinėmis gėlėmis apsodintame žvyrkelio ruože prie ramios magistralės...“), Kipro paviljono fragmentas. 2024 m. M. Martinaitytės nuotr.
Rafailia Tsiridou, Emiddio Vasquezo, „Organ“ („Vargonai“), „On a wildflower-lined gravel track off a quiet thoroughfare...“ („Laukinėmis gėlėmis apsodintame žvyrkelio ruože prie ramios magistralės...“), Kipro paviljono fragmentas. 2024 m. M. Martinaitytės nuotr.
Rafailia Tsiridou, Emiddio Vasquezo, „Organ“ („Vargonai“), „On a wildflower-lined gravel track off a quiet thoroughfare...“ („Laukinėmis gėlėmis apsodintame žvyrkelio ruože prie ramios magistralės...“), Kipro paviljono fragmentas. 2024 m. M. Martinaitytės nuotr.
Rengėjų inf.

Jusionių dinastijos dailininkų paroda „6J“

Gruodžio 19 d. (ketvirtadienį) 17.30 buvusi Naujoji Klaipėdos galerija mados ir verslo centre „Herkaus galerija“, Herkaus Manto g. 22, tampa meno galerija JUSIONIS ir kviečia į parodą „6J“, kurioje pirmą kartą kartu bus pristatyti šešių garsios Lietuvoje Jusionių dinastijos dailininkų: Stasio Jusionio, Aldonos Ličkutės-Jusionienės, Algimanto Jusionio, Vidmanto Jusionio, Rūtos Jusionytės ir Lino Jusionio kūrybos darbai. Keisdama pavadinimą galerija nekeičia veiklos krypties – joje ir toliau bus pristatoma Lietuvos bei užsienio dailininkų kūryba.

Algimantas Jusionis, „Burės raudoname mieste“. 1999 m.
Algimantas Jusionis, „Burės raudoname mieste“. 1999 m.
Rita Mikučionytė

Tarpinės sąsajos

8-oji Vilniaus keramikos meno bienalė ir ją lydinčios parodos galerijoje „Arka“

Akronimas TARP, kurį pasirinko šių metų keramikos meno bienalės organizatoriai, yra apdairus išankstinis sprendimas numatant tiek daugialypį renginio pobūdį, tiek neišvengiamą 44 dalyvių kūrybos įvairovę. Suprantama, visų dvylikos kertinių sąvokų, kurias aiškindami pavadinime slypinčią santrumpą ir kviesdami dalyvauti parodoje pateikė galerija „Arka“ ir Lietuvos dailininkų sąjungos Vilniaus keramikų sekcija (pastarųjų renginių nepamainoma vadovė – keramikė Agnė Šemberaitė, architektūrinių sprendimų autorė Milena Pirštelienė), neaprėpsiu. Tad išsirinkau keturis orientyrus – tradiciją, amatą, ryšį ir patirtis, – kuriuos bandysiu susieti su 8-osios Vilniaus keramikos meno bienalės laureatų darbais.

TARP, parodos fragmentas. 2024 m. V. Antanavičiūtės nuotr.
TARP, parodos fragmentas. 2024 m. V. Antanavičiūtės nuotr.
Dalia Laučkaitė-Jakimavičienė, „Sudužę, subyrėję“, parodos fragmentas. 2024 m. V. Antanavičiūtės nuotr.
Dalia Laučkaitė-Jakimavičienė, „Sudužę, subyrėję“, parodos fragmentas. 2024 m. V. Antanavičiūtės nuotr.
Dalia Laučkaitė-Jakimavičienė, „Sudužę, subyrėję“, parodos fragmentas. 2024 m. V. Antanavičiūtės nuotr.
Dalia Laučkaitė-Jakimavičienė, „Sudužę, subyrėję“, parodos fragmentas. 2024 m. V. Antanavičiūtės nuotr.
Dalia Laučkaitė-Jakimavičienė, „Sudužę, subyrėję“, parodos fragmentas. 2024 m. V. Antanavičiūtės nuotr.
Dalia Laučkaitė-Jakimavičienė, „Sudužę, subyrėję“, parodos fragmentas. 2024 m. V. Antanavičiūtės nuotr.
Audrius Janušonis, „Secesija“. 2024 m. V. Antanavičiūtės nuotr.
Audrius Janušonis, „Secesija“. 2024 m. V. Antanavičiūtės nuotr.
TARP, parodos fragmentas. 2024 m. V. Antanavičiūtės nuotr.
TARP, parodos fragmentas. 2024 m. V. Antanavičiūtės nuotr.
Remigijus Sederevičius, „Puodo evoliucijos teorija“. 2024 m. V. Antanavičiūtės nuotr.
Remigijus Sederevičius, „Puodo evoliucijos teorija“. 2024 m. V. Antanavičiūtės nuotr.
TARP, parodos fragmentas. 2024 m. V. Antanavičiūtės nuotr.
TARP, parodos fragmentas. 2024 m. V. Antanavičiūtės nuotr.
Pamėnkalnio galerijos inf.

Benjamino Ančerio tapybos paroda Pamėnkalnio galerijoje

Gruodžio 20 d., penktadienį, 18 val. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) atidaroma jaunosios kartos tapytojo Benjamino Ančerio kūrybos paroda „Tarp srautų“ (ang. Inter Currents).

Rengėjų inf.

Menininkės Agnės Jokšės sudarytoje knygoje – menininkų ir kuratorių laiškai

Šiuolaikinio meno naujienų portalas „Artnews.lt“ drauge su organizacijos mikro leidykla „Artbooks.lt“ pristato menininkės Agnės Jokšės sudarytą leidinį „Meninink ir kurator laiškai“. Knygą pasitiks pristatymo renginiai Kaune ir Vilniuje – gruodžio 18 d. 18.30 val. Kauno menininkų namuose ir gruodžio 19 d. 18.30 val. ŠMC skaitykloje.

Agnė Jokšė ir Anastasia Sosunova, „Dance As You Wrestle. Laiškai nuo x, kuriuose ji mini Sodomą ir Gomorą.  2022 m., kūrinio fragmentas. „Cell Project Space“. Londonas. J. Balsevičiaus nuotr.
Agnė Jokšė ir Anastasia Sosunova, „Dance As You Wrestle. Laiškai nuo x, kuriuose ji mini Sodomą ir Gomorą. 2022 m., kūrinio fragmentas. „Cell Project Space“. Londonas. J. Balsevičiaus nuotr.
Baroti inf.

Baroti galerijoje ciklo „Meno tiltai III“ paroda

Gruodžio 13 d. (pentadienį ) 18 val. KADS Baroti galerijoje (Didžioji vandens g. 2, Klaipėda) atsidarys paskutinė šių metų paroda iš ciklo „Meno tiltai III“. Ekspozicijoje „Jaunatis“ pristatysime jaunųjų Klaipėdos menininkų kūrybą.

Pijaus Čeikausko darbas. Organizatorių nuotr.
Pijaus Čeikausko darbas. Organizatorių nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Ir taip toliau, ir taip toliau

Laimos Oržekauskienės-Ore paroda „Tekstilės esė“ VDA „Titanike“

Šios menininkės kūryboje žodžiai tarsi nereikalingi, bet pradėjus įvardinti, ką matai, vaizdas atsirakina pats. Uždanga, mamos užklotas, tėvo paklodė, Šventraštis – aišku, kad neatsitiktiniai, veikiau lydintys prie gelmės: prie pasakytų ir nujaučiamų sąsajų, prie laiko veidrodiškumo, gyvybės ir mirties audinio. Nors paviršutiniškai mestelėjus akį, pirmame „Titaniko“ aukšte matyti tik ne itin gausi monochromiškų kūrinių grupė, kurios įgyvendinimui panaudota ir fotografija. Juk fotografija visur skverbiasi ir viską palengvina, argi ne puiku tiems dabarties menininkams? Galbūt, tačiau fotografijos dėmuo kūriniuose atstovauja tik akimirkai, o svaigios gelmės, laiko tėkmė įsikūrusi audime ir įžvalgoje. Visi darbai austi rankomis, net ne staklėmis.

Laima Oržekauskienė-Ore, „Senatvė. Pasiruošimas giedoti“ 2020–2021 m.
Laima Oržekauskienė-Ore, „Senatvė. Pasiruošimas giedoti“ 2020–2021 m.
Laima Oržekauskienė-Ore, „Dedikacija tėvui. Vilniaus m. ligoninė, palata Nr. 1“. 2012–2013 m.
Laima Oržekauskienė-Ore, „Dedikacija tėvui. Vilniaus m. ligoninė, palata Nr. 1“. 2012–2013 m.
Laima Oržekauskienė-Ore, ciklas „Būti kartu. Pagarba“. 2018–2019 m.
Laima Oržekauskienė-Ore, ciklas „Būti kartu. Pagarba“. 2018–2019 m.
Laima Oržekauskienė-Ore, „Fine“. 2023–2024 m.
Laima Oržekauskienė-Ore, „Fine“. 2023–2024 m.
„Titaniko“ inf.

Algio Griškevičiaus paroda „Tik sankirtų aidas...“

Kviečiame į Algio Griškevičiaus personalinę parodą „Tik sankirtų aidas...“, kurios atidarymas vyks 2024 gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. VDA parodų salėse TITANIKAS, II a., Maironio g. 3, Vilnius.

  < PUSLAPIS IŠ 581  >>> Archyvas