Autorius: Baroti inf.

Baroti inf.

Kovo 15 d., penktadienį, 18 val. KADS Baroti galerijoje (Didžioji vandens g. 2/ Aukštoji g. 1, Klaipėda) atidaroma tapytojo Broniaus Gražio ir skulptoriaus Arvydo Ališankos paroda „(Po)miškis 3“.

Baroti inf.

KADS Baroti galerija maloniai kviečia gruodžio 15 d. (penktadienį) 18.30 į paskutinį 2023 m. renginį, kuriame galėsite susipažinti su Tomo Kiaukos tapybos darbų paroda „Rytprūsių dangus“ bei Rimos Leipuvienės keramikos darbų paroda „Slinktys“, išgirsti Mindaugo Bačkaus muzikinį sveikinimą, pamatyti Beno Šarkos videolinkėjimus, dalyvauti meno kūrinių loterijoje bei visaip kitaip pasilinksminti.

Baroti inf.

Nuo 2022 m. vasario 18 d.  KADS Baroti galerijoje  (Didžioji vandens g. 2, Klaipėda) veikia Vaidoto Janulio (Šiauliai) kūrybos paroda „Juodai tyli grafika“

Baroti inf.

2021 m. gruodžio 10 d. (penktadienį) 18 val. Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos Baroti galerijoje (Didžioji vandens g. 2/Aukštoji g. 1, Klaipėa) atsidarys paskutinė 2021 -ų metų paroda – Rodiono Petrovo „Grupinė paroda“.

Baroti inf.

2020 m. spalio 23 d. 18 val.  Baroti galerijoje (Didžioji vandens g.2/Aukštoji g.1, Klaipėda) atidaroma Petro Lincevičiaus tapybos darbų paroda „Nuojautų trajektorijos ir savų istorijų struktūros“.

„Parodoje eksponuojamuose kūriniuose susipina kasdienybė, mane supanti aplinka, virtualaus informacijos srauto nuotrupos, konkrečių geografinių vietų – Šilavoto ir Rūdiškių apylinkių – patirtys. Pastarąjį aspektą būtų galima apibūdinti filosofo Arvydo Šliogerio filotopijos sąvoka, kuri apibrėždama mąstymą, įsišaknijusį konkrečioje vietoje – gimtojoje žemėje, – suteikia galimybę pozicionuotu ir įvietintu mąstymu įsitraukti į universalių ir globalių kontekstų apsvarstymą.

Baroti inf.

“Taigi, viskas prasideda vėl nuo pradžių”

Klaipėdos Baroti galerijoje liepos 27 d. atidaryta Dainiaus Liškevičiaus paroda KOLEKCIJA: Exit/ Resurrection ir įvyko menininko knygos Labyrinthus (leidykla “Lapas”, 2018) pristatymas. Knygoje publikuojamos ir skirtingos įvairių Labirinto stebėtojų interpretacijos – rašytojų Paulinos Pukytės ir Rolando Rastausko, dailės kritikės Agnės Narušytės, meno istorikės Tojanos Račiūnaitės, rašytojos ir menininkės Ievos Gudmonaitės, filosofo Tado Zaronskio ir menotyrininkės Karolinos Rybačiaukaitės ir publikuojama visa estų rašytojo Reino Raudo pjesė "Minotauras".

Knygos pristatyme dalyvavo knygos sudarytoja menotyrininkė Agnė Narušytė, rašytojas Rolandas Rastauskas ir menininkas Dainius Liškevičius.

“Pirmasis fotografinis vaizdas, kuris iki šių dienų išliko mano atminty ir kurį iki dabar išsaugojau – tai   DDR leidžiamo žurnalo Fotografie (apie 1985) puslapis su publikuota Koen Weissing fotografijos reprodukcija “Chile 1973”, kurioje užfiksuotas gatve einantis žmogus, o kairėje pusėje klajojantį žvilgsnį staiga patraukia prie sienos prigludę trys kareiviai... “ – sako šiuolaikinės dailės menininkas Dainius Liškevičius.

Paroda yra tęsinys, išeinantis iš projekto Labyrinthus, sukurto 2014 m. ir pristatyto Šiuolaikinio meno centre (Vilnius). EXIT – yra paskutinio 16-ojo kambario pavadinimas Labyrinthus diagramoje su padalinto Kristaus atvaizdu. Parodoje išeities tašku “didžiajam naratyvui” papasakoti tampa fotografinių objektų rinkinys-kolekcija bei keletas skulptūrinių objektų, kurie vizualiai sukuria muziejinę atmosferą. Ekspozicijoje pristatomi įvairių geografinės vietos ir skirtingo laikmečio, pasąmonės ir atsitiktinumo aplinkybėms veikiant surinkti vaizdai, kuriuos papildo ir viena Foksal galerijos Varšuvoje archyvinė nuotrauka. Tai Jarosławo Kozłowskio kūrinio “Metafizika” (1972) fotografija, kaip sąlytis su visos Foksal galerijos erdvės atminties diskursu. Pirmą kartą šis projektas buvo eksponuotas Varšuvos Foksal galerijoje 2015 m.

Surinkti vaizdai, spaudžiami laiko ir erdvės rėmų, vaizduoja mūsų būtį bei kolektyvinę sąmonę su tam tikrais socialiniais / laikiškumo ženklais, (autobiografiniais) fragmentais ir savais, plokštumoje sustingusiais pasakojimais. Per susidūrimą su žiūrovu, vaizdai reprezentuoja ne tik patį subjektą/objektą, bet sukuria ir mūsų žiūrėjimo akimirkos laiko erdvę, virstančią vyksmu mūsų sąmonės belaikėje erdvėje. Fotografijose vaizdai reprezentuojami per juose atpažįstamus tris skaičius: 1, 2, 3. Šie besikartojantys matematiniai skaičiai paverčia vaizdus simboliais, ir tampa nuorodomis į sakralumą krikščioniškoje kultūroje, mitologines ir filosofines interpretacijas, pasakojimus kaip religinius potyrius. Naratyvo veiksmas vyksta atpažįstamame socialiniame lauke, kuriame šie skaičių simboliai veikia kaip tradicija ar neišvengiamas dėsnis, kaip naturali visuomenės molekulinė egzistencijos jungtis, persmelkta ironijos.

Intuityviai pagal priskirtą jiems (vaizdams) eiliškumą, dėliojasi ornamentas, kurio ritmą kuria atpažįstami jau minėti skaičiai. Jungtis, atsirandančias tarp atskirų vaizdinių segmentų, vėliau galbūt konstruoja ar montuoja pati sąmonė. Net ir iš pažiūros visai nesusijusias dalis, sąmonė randa būdų kaip jas apjungti į linijinį pasakojimą, tam padeda vaizduose slypintys skaičiai. Pradžia gali atsirasti bet kuriame taške ir judėti bet kuria kryptimi. Taip besikuriantys pasakojimai peršoka laiko ir geografines (vietos) bei logines erdves ir tampa pažinūs sau. Tuo būdu kolekcija konstruoja nujaučiamą naratyvą, besijungiantį sunkiai matomomis loginėmis gijomis. Ekspoziciją papildantis lydintis tekstas sukonstruotas ta pačia ready-made strategija, kaip ir fotografinė dalis. Tekstas netampa vaizdinės ir literatūrinės dalies apjungiantis elementas, tai tiesiog vaizdą užklojantis dar vienas tinklelis, kurio dėka gaunamas trečiasis sluoksnis, vizualinis rebusas – asmeninė kelionė... testamentas, viena iš menininko pasaulio versijų.

(„sėkminga pabaiga – tai viskas puiku”).

Paroda veiks iki rugpjūčio 16 d.

Baroti inf.

2018 m. balandžio 27 d. (penktadienį) 18 val. Baroti galerijoje (Didžioji vandens g. 2/Aukštoji g. 1,Klaipėda ) atidaroma  Audriaus Janušonio darbų paroda „Kažkur per vidurį“.

Kažkur per vidurį
 
- studijų metais, su bendrakursiais leidžiant laiką dirbtuvėje, per radijo pusvalandį rusų kalba išgirdome kalbant savo dėstytoją. Pasakojo apie parodas, keliones, paklaustas apie savo tuometinę kūrybą, atsakė esąs „kak by na perechodnom periode“ (pereinamajame laikotarpyje). Tąkart pralinksmino ir ilgainiui tapo dažnai mūsų kartojamu priežodžiu. Ir po daug metų susitikę, į tradicinį „kaip sekasi“ vis atsakome esą „na perechodnom“. Na ir dabar, paklaustas, ką darau, ką rodau, ar į banalų „kaip jums gimė idėja surengti šią parodą?“, pradėčiau nuo to, kad esu „na perechodnom“ – pereinamajame – kažkur per vidurį.
- praeitą vasarą Baroti galerija pakvietė dalyvauti simpoziume, pasiūliau keletą idėjų, pasirinko vieną, nulipdžiau didelį paukštį, pavadinau „Baroku“. Ne viskas pavyko taip, kaip tikėjausi, tad grįžęs, savo studijoje toliau lipdžiau panašius paukščius, ieškojau, kaip iš tiesų turėjo būti. Gavosi tarsi eskizai jau padarytam darbui. Taigi, parodoje rodau „eskizus post factum“, taip pat kitas minėtam simpoziumui siūlytas idėjas, keletą jau rodytų darbų. Neseku viena temine linija, ko gero, bendras vardiklis būtų balansavimas „ant banalybės ribos“.
- „na perechodnom“ – kažkur per vidurį – ant banalybės ribos
- kažkoks absurdas
 
Audrius Janušonis
 

Paroda veiks iki gegužės 17 d.

Baroti inf.

2017 spalio 13 d. 18 val. Baroti galerijoje (Aukštoji g. 1/ Didžioji vandens g. 2,Klaipėda) atidaroma jubiliejinė Isroildžon Baroti  paroda „(INTE)GRACIJA“,
 
 2017 metų spalio mėn.  klaipėdietis dailininkas-keramikas Isroildžon Baroti švęs savo 60-metį. Ši  proga ir įdomus bei  sudėtingas autoriaus gyvenimo ir  kūrybos kelias padiktavo  dailininkui kūrybinę temą, kuria jis norėtų padiskutuoti su visuomene. Juolab kad ši tema  tampa labai svarbia šių dienų aktualija ne tik mūsų šalyje , bet ir visame pasaulyje.
 
„(Inte)gracija“ . Toks Isroildžon Baroti kūrybinio projekto pavadinimas, kuriame autorius bandys ir pasidalinti  asmeninėmis patirtimis bei įžvalgomis , ir  pafilosofuoti sudėtinga  nūdienos konfliktų, priešpriešų ir , tuo pačiu, nuostabaus kitimo , prisitaikymo ar net atsinaujinimo tema.
 
Keramikas I.Baroti į Klaipėdą atvyko iš tolimos Tadžikijos prieš 35 metus. Nuo pirmų gyvenimo Lietuvoje  dienų suprato, kad , norint čia pritapti ir kurti, reikės pilnumoje integruotis į šios šalies gyvenimą,pažinti jos kultūrą, gyvenseną, papročius . Bet, tuo pačiu, žmogui visada labai svarbu išsaugoti sąvąjį identitetą, savas kultūrines šaknis. Naujoje aplinkoje bet kokia gyvybė turi ne tik prisitaikyti prie „esamų sąlygų“, pamilti „naujuosius namus“, bet ir išsaugoti savo išskirtinumą, savo genetines vertybes. Toks kelių kultūrų susiliejimas viename neretai duoda labai įdomų rezultatą. Neveltui pats žodis  integracija (lot. Integratio) reiškia  atnaujinimą, atstatymą, dalių, elementų jungimą(si) į visumą.

Analizuojant integraciją, susiduriama su šio termino apibrėžimo problema.
Integracija gali būti suvokiama kaip statiškas arba kaip dinamiškas reiškinys, kaip išdava arba
kaip vyksmas.
Taigi, integraciją galimą apibrėžti skirtingai: kaip procesą ar rezultatą.
 
Įdomu ir tai, kad kūrybos medžiaga - molis yra labai tinkamas kitokių medžiagų integravimui į save. Tai leis dailininkui eksperimentuoti išraiškos priemonėm : jungti įvairias medžiagas ir detales į visumą , derinti įvairius molio degimo metodus ir technologijas. Visa tai suteiks galimybę parodos autoriui  prabilti į visuomenę ne tik siužetine parodos koncepsija, bet ir nemažiau iškalbia formos bei plastikos išraiška (gracija).
 
Integracija – nepaprastai plati sąvoka. Analizuodamas ją dailininkas  gali paliesti įvairiausias egzistencines  temas. Todėl keramikos skulptūrų paroda, nagrinėjanti šiuolaikinės integracijos aspektus, gali tapti  įdomiu akcentu „Lietuvos kultūros sostinė Klaipėda –neužšąlantis  kultūros uostas  2017“ renginių cikle .

Baroti inf.

2017 m.  kovo 3 d. 17 val.  Baroti galerijoje (Didžioji vandens g. 2, Klaipėda)  atidaroma Vaidoto Janulio paroda „Dvinsko tvirtovės dienoraštis“, skirta autoriaus 60-ie metų jubiliejui.

Vaidotas Janulis gimė  1957 m. Šiauliuose. 1982 m. baigė Šiaulių Universiteto Menų fekultetą.
Nuo 1982 m. dirba Šiaulių Universitete, šiuo metu -  Menų katedros profesorius. Dėsto grafiką, kaligrafiją, piešimą. Nuo 1982 m. dalyvauja tarptautinėse, respublikinėse,užsienio parodose Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Vengrijoje, Olandijoje, Belgijoje, USA, Australijoje, Meksikoje, Lenkijoje, Anglijoje,Ukrainoje, Danijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Rumunijoje, Japonijoje. Dirba lakštinės grafikos, ekslibriso, knygų iliustracijos, kaligrafijos, akvarelės, objektų, tapybos ir instaliacijos srityse.

Apie pristatomą parodą autorius  kalba taip :
„Šios kolekcijos pagrindas, kaip aš vadinu Dvinsko /Daugpilio/ tvirtovės dienoraštis. Tai daugiasluoksnis, istorinis - kultūrinis, kaligrafijos, grafiti ir faktūrų subkultūrinis sluoksnis. Prof. Albertas Gurskas yra teigęs, kad kaligrafija – tai individualybės emocinės raiškos priemonė. Japonų poetė ir kaligrafė Chanda Siuko yra sakiusi ,,Išreikšdama save, gėlė skleidžia nepakartojamą kvapą. Kaligrafija – tai žmogaus sielos gėlė“.Rytų kultūroje kaligrafija tradiciškai siejama ne tik su šrifto estetiškumu, bet ir su moralinių vertybių teigimu. Šis kultūrinis, faktūrinis sluoksnis sudaro man prielaidą priimti raides kaip ženklus, hieroglifus, faktūras, kaip grafines figūras ir toliau artikuliuoti šią plastinę kalba. Tvirtovės sienų, durų, langų, šikšnosparnių sparnų plazdenimas pagaliau grindinio istorinis pelėsis sukuria tą nuotaiką, kur susireikšminęs pilietis nusprendė save įamžinti negrabiu bet jo supratimu svariu epistoliarinio žanro elementu, paimtu iš jo elementoriaus vadinamo -  mentalitetu. Šis prisilietimas prie tvirtovės sienų ir leido rastis šiam štrichui, įvilkti jį į estetinį rūbą.“/ V.Janulis/

Baroti inf.

Baroti galerijoje, Aukštoji g. 1, Klaipeda

Jūratė Mykolaitytė gimė 1954 m. sausio 16 d. Vilniuje. 1961–1972 m. mokėsi Vilniaus S. Nėries vidurinėje mokykloje. 1972–1978 m. studijavo Vilniaus dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija) tapybą pas J. Švažą, V. Gečą. Diplominio darbo vadovas – prof. A. Gudaitis. Nuo 1988 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė.