Roko Dovydėno keramika Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje
Čia Jums norėčiau pasiūlyti dar vieną tranzitą – pakėlus galvą nuo Liudo Truikio japoniško Imari porceliano, nuo „Madam Baterflai“, visai nesunku nusileisti muziejaus laiptais žemyn, kur eksponuojama Roko Dovydėno paroda „Roboto transformuotas porcelianas“. Grįžusi iš Kauno, naktį sapnavau, kad stoviu prie ilgų parodinių vitrinų, ištiesusių savo stiklus nedidelės ekspozicinės erdvės centre, o truputį man už nugaros stovi Truikys. Maloniai pasišnekame apie XVII–XVIII a. kiniško ir japoniško porceliano dekoro asimetrišką kompoziciją, raudoną ir kobalto glazūras, tada abu palinkstame, norėdami apžiūrėti lėkštes iš arčiau. Toks šiltas lengvas pokalbis apie chinoiserie – tai, kas iš tiesų sieja abi parodas.








2020–2024 m. Paviljono rūsyje Vilniuje ir virtualiose erdvėse veikusi galerija „MOrka“, „sociokultūrinis Evaldo Janso performansas“, garsėjo „alternatyvių, ausaideriškų menininkų kūrybos pristatymais“ (iš įmonės prisistatymo FB). Sumanyta kaip alternatyva ir akibrokštas netoliese įsikūrusiam MO, „MOrka“ kartą sėkmingai įsiveržė į šio muziejaus salę, netiesiogiai pristatyta Oskaro Koršunovo kuruotoje parodoje Vilniaus pokeris (2023).
Gruodžio 11 d. (trečiadienį), 19 val., Vilniaus meno erdvė „GODÒ galerija“ pristato grupinę koliažų parodą „Re: forma“, kurioje autoriai eksponuoja savo dialogus su vaizdais ir iš jų gimstančias istorijas, neretai paradoksalias ir netikėtas, pripildytas asmeninių ir kolektyvinių reikšmių, kasdienybės ir pasąmonės refleksijų.
Apie parodą Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje
Aš neįsivaizduoju, kaip į vieną nedidelį tekstą sutalpinti visa, ką reikėtų pasakyti apie legendinį menininką ir jį pristatančią parodą „Liudas Truikys. Menas yra auka Kosmoso lygsvarai“ Kaune, M.K. Čiurlionio muziejuje. Ir vis dėlto pokalbį pradėčiau nuo Vilniaus, nuo Operos ir baleto teatro. Nors šio menininko gyvybinės arterijos buvo suaugusios su Kauno miestu, mano pirma sąmoninga pažintis su Truikio kūryba prasideda nuo operos „Don Karlas“ premjeros 1981 m. Vilniuje, į kurią ėjome su tėčiu Vincu Kisarausku. Žinoma, mes ėjome ne klausytis gerų ar blogų operos solistų (tuo metu būta bėdų ir dėl teatro akustikos), ne pasipuikuoti teatro fojė tarp to meto bomondo, ne. Mes ėjome žiūrėti legendinio menininko scenografijos.








LNDM Prano Domšaičio galerija kviečia klaipėdiečius ir miesto svečius gruodžio 13 d., penktadienį, 18 val. į parodos „Priartintas peizažas. XVI–XIX a. Vakarų Europos meistrų grafika iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių“ atidarymą. Lankytojai parodoje artimiau pažins kultūrinį peizažo fenomeną ir skirtingas grafikos technikas. Dr. Jolitos Liškevičienės ir Ilonos Mažeikienės kuruota paroda 2023 m. pavasarį buvo eksponuojama LNDM Radvilų rūmų dailės muziejuje, kur sulaukė itin didelio susidomėjimo. LNDM Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje paroda veiks iki balandžio 13 d.
Gruodžio 13 d., 17.30 val., VDA Telšių galerijoje, atidaroma Jurgos Barilaitės personalinė paroda „Dugnas“. Ši paroda yra didesnio (AV17) galerijos vykdomo projekto dalis, kurio metu žymių tarpdisciplininių menininkų kūryba yra pristatoma nuo sostinės nutolusiuose Lietuvos miestuose. Be Jurgos Barilaitės solinio pristatymo, rugpjūčio mėnesį buvo surengta Dano Aleksos paroda „Pakeista paskirtis“ Alytaus Audiovizualiųjų menų centre, o rugsėjo mėn. įvairiose Jonavos miesto viešosiose įstaigose buvo pristatyta Deniso Kolomyckio skulptūrinių objektų serija „Femina“.
Gruodžio 6 dieną „Galerijoje RA“ Vilniuje yra atidaroma tradicinė tryliktoji kalėdinė miniatiūrų paroda, kurios kuratorė yra tapytoja Rūta Eidukaitytė. Parodoje savo darbus pristatys 84 Lietuvos bei užsienio dailininkai. Ilgiau nei dešimtmetį organizuojamoje parodoje dailininkai gali tikėtis savo darbus pamatyti margame skirtingų temų, siužetų ir pasaulėvaizdžių kaleidoskope, todėl jiems natūraliai kyla iššūkis bandyti išsiskirti tiek originalia darbo mintimi, tiek atlikimo technika. Kitiems kūrėjams, savo ruožtu, aktualu yra išlaikyti savo pačių identitetą atliekant jiems nebūdingo formato darbus. Dėl šios priežasties tarsi Šv. Kalėdų eglė margai dekoruotos galerijos sienos priglaudžia pačių įvairiausių tapybos stilių ir krypčių pavyzdžius, kuriančius pakankamai išsamų įspūdį apie šių dienų lietuviškos tapybos, grafikos, skulptūros ir juvelyrikos alternatyvas.
Apie Claudeʼo Monet parodą Courtauld galerijoje ir Janos Winderen garso instaliaciją Gamtos istorijos muziejuje
Temzė slėpininga upė. Drumzlini žemutinės upės vandenys savose įsčiose gramzdina paslaptingą miesto istoriją. Ši užliūliuoja, bangų simfonijoje bene užhipnotizuoja praeivius, gyventojus, miesto svečius. Temzė – gūdi upė. Galinga ir negailestinga potvyniui artėjant, kai keičiasi upės tėkmė, kai įnešamos naujos jūros druska dvelkiančios srovės, ji užriaumoja it į visas puses besitaršantis laukinis žvėris. Bangos mušasi viena į kitą nesusitardamos, kurion pusėn tekėti. Toks šėlsmo šokis, gausmas trunka vos keletą valandų ir, sutekėjus Šiaurės jūros sūrymams, Temzė nurimsta.







Gruodžio 6 d. 16 val. Panevėžio miesto dailės galerijos Keramikos paviljone atidaroma tarptautinių Kauno kaulinio porceliano simpoziumų kolekcijos paroda „Tik porcelianas“.
Gruodžio 10 – 2025 m. sausio 11 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veiks Ievos Babilaitės kūrybos paroda „Perlų sriuba – perkramtyta atmintis“. Atidarymas 2024 m. gruodžio 10 d., 18 val.