7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

NMKČDM inf.

Gallery weekend metu vyks parodos „Atminties popierius“ atidarymas

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, gegužės 11 d., šeštadienį, 14 val. Gallery weekend metu vyks parodos „Atminties popierius“ atidarymas.
Šventė prasidės atviromis popieriaus gamybos dirbtuvėmis Paveikslų galerijos paviljone. Bus perdirbamas rašomasis J. Janonio fabriko popierius: iš jo masės suformuosim naujus, asmeninius popieriaus lakštus.
Parodoje – J. Janonio popieriaus fabrikas ir jo bendruomenė. Autentiški janoniečių pasakojimai materializuojasi popieriuje, o mirusio fabriko mechanizmai perkonstruojami prisiminimams gaminti. Sudėtingą istorinę atmintį žadina parodos eksponatai – Kauno gamybos popieriaus produkcija.
Politiniai ir ekonominiai lūžiai veriasi mokyklinių sąsiuvinių viršeliuose ir paraštėse. Prieškario Petrašiūnų popierius saugo Salomėjos Nėries raštą ir įrodinėja lietuvišką tapatybę paso pavidalu. Galiausiai Kauno popierius šlama kišenėje virtęs laikinaisiais pinigais – „vagnorkėmis“.
Šiuos popierinius istorijos liudininkus jautriai ir šmaikščiai papildo janoniečių pasakojimai ir menininkų specialiai parodai sukurti kūriniai.


„Atminties popierius“ tęsia „Didžiosios pramonės“ parodų ciklą, kuriantį dėmesio lauką istorinių fabrikų bendruomenių atminčiai.


Parodos menininkai: Marta Stirbytė-Valaikienė, Julija Tolvaišytė-Leonavičienė, Greta Grendaitė-Vosylienė, Gerda Žemaitytė, Auksė Petrulienė, Justas Tolvaišis, Mindaugas Česnavičius, Esteven Trevas Chuang, Gintaras Jaronis, Romualdas Požerskis, Vladas Oržekauskas.


Už bendradarbiavimą dėkojame Vytauto Didžiojo karo muziejui, Lietuvos švietimo istorijos muziejui, Maironio lietuvių literatūros muziejui, Žemaičių dailės muziejui.
Dėkojame Kastyčiui Kvietkauskui ir įmonei „Nuotykių turizmas“.
Kuratorė Auksė Petrulienė, bendruomenių erdvė „Mažosios istorijos“.
Edukacinė programa ir registracija į renginius jau greitai: www.besienu.com
Paroda veiks: 2019 05 11 – 2019 12 31

Papildomą informaciją teikia: Auksė Petrulienė tel. 8 612 442 72

 

Mo inf.

Žmonės, gyvūnai ir technologijos – kaip šiuolaikiniame pasaulyje visiems sugyventi?

Savaitgalį MO muziejuje atidaryta paroda „Bendrabūvis“ kviečia lankytojus pasinerti į kitų gyvų organizmų pasaulius. Parodos kūrėjai stengiasi nutolti nuo supriešinimo žmogiška vs. nežmogiška ir analizuoja, kaip mes formuojame aplinką, kaip aplinka formuoja mus bei kokią reikšmę tam turi menas. Parodoje pristatomi kūriniai, kurių kūrėjai yra ne tik menininkai, bet ir kartu su jais gyvenantys organizmai. Kodėl menininkai pasirinko tokią kūrybą ir kokius kūrinius siūlo?

 

Gyvi organizmai lygūs žmogui?

„Mus supa gyvi organizmai, su kuriais mums sunku susitapatinti. Mane stulbina tai, kiek mažai galime suprasti mus supančią aplinką ir kiek mažai sąryšio taškų su aplinkiniu pasauliu mes turime. O tai reiškia, kad mes nesuvokiame pasaulio tokio, koks jis yra. Mes pastebime tik tai, ką esame išmokę pastebėti ir ką gebame suprasti“, – teigė parodos konferencijoje kalbėjęs, kibernetikos mokslų ekspertas Andrew Pickeringas.

Savo pranešime A. Pickeringas taip pat pridūrė, jog požiūris, kad žmogus viską valdo yra ne tik klaidingas, bet netgi  žalingas. „Pasaulyje mes esame kartu ir žmogus juo dalinasi su kitais organizmais ar mašinomis. Jame nei vienas nėra aukščiau kito“, – svarstė jis.

Šį požiūrį atliepia ir parodoje „Bendrabūvis“ pristatomi Veimaro Bauhaus universiteto menininkų kūriniai. Juos kurdami menininkai kvestionuoja tradicinį žmogaus viršenybės požiūrį ir gyvus organizmus traktuoja kaip sau lygiaverčius kūrėjais.

 

Menininku tampa ir grybas

Veimaro Bauhaus universiteto menininkai sujungia tradicinius menininko studijos įrankius su biotechnologijos laboratorijos praktika. Menininkai kelia klausimus, kaip bendrauja skirtingų rūšių būtybės, kaip tai patiria žmonės bei kaip tai perteikti mene. Todėl eksperimentavimo metu gimę meno kūriniai lankytoją gali nustebinti.

Čia kūrėjais tampa gyvi organizmai. „Theresos Schubert kūrinyje „Auganti geometrija – grybų tatuiravimas“ augdamas ištatuiruotas grybas pats tampa kūrėju ir keičia piešinį. Ursula Damm ir Birgit Brügemeier instaliacijoje  „Karaokė baras: dainuojame musių kalba“ lankytojas gali dainuoti karaokė ar kalbėti vaisinėms muselėms bei sulaukti jų atsako ir reakcijos į šią dainą“, – pasakoja Ugnė Paberžytė, parodos „Bendrabūvis“ kuratorė.

Bauhaus universiteto menininkai, kurių darbai eksponuojami MO muziejuje, taip pat praplėtė laboratorinę sferą – jų darbuose ji apima ir menininkų gyvenamą aplinką. Nesistengdami konkuruoti su biotechnologijomis, jie siekia sukurti struktūrą, jungiančią žmones su kitais gyvais organizmais ar materijomis.

 

Parodoje lankytojai taps aktyviais dalyviais

Parodos organizatorių teigimu, aktyvus lankytojos įsitraukimas yra labai sveikintinas.

„Tik įsitraukęs, bandydamas ir patirdamas žiūrovas pamatys parodą tokią, kokia ji yra ir, tikimės, iš muziejaus išeis pilnas įspūdžių ir naujų minčių. Lankytojai galės padainuoti karaokė vaisinėms muselėms, žaisti virtualios realybės žaidimą, kuriame įsikūnys į kiaulę ir bandys išvengti skerdyklos. Taip pat bus galima eksperimentuoti savadarbėje laboratorijoje“, – teigia U. Paberžytė.

Ji taip pat priduria, kad parodos veikimo laikotarpiu lankytojas galės stebėti besikeičiančius meno kūrinius. „Bioreaktoriuje auginamas grybas kas dieną vis keisis ir didės. Tatuiruoto grybo piešinys taip pat keis formą, o muselės skirtingomis dienomis gali skirtingai reaguoti į joms dainuojamas dainas. Taigi paroda yra gyva ir kaskart gali būti vis kitokia“, – sako U. Paberžytė.

 

Eksperimentai muziejuje

Parodos metu muziejuje įkurta nedidelė laboratorija, kurioje vyks keturios kūrybinės dirbtuvės. Jų metų dirbtuvių dalyviai kels skirtingus klausimus ir atliks mokslinius eksperimentus, o dirbtuvių pabaigoje pristatys savo rezultatus.

„Dirbtuvėse menininkai kartu su dalyviais tris dienas atlieka eksperimentus ir vėliau šiuos eksperimentus pristato kultūriniame kontekste. Pavyzdžiui, viena iš būsimų dirbtuvių temų yra laktozės netoleravimas. Jos dalyviai analizuos bei kels ir bendrinį klausimą – kaip keičiasi kasdienybė dėl to, kad žmogus netoleruoja laktozės“, – pasakoja parodos kuratorė Ugnė.

Pirmosios dirbtuvės įvyko jau parodos atidarymo savaitgalį ir jose buvo nagrinėjama simbiozė – arba vienų organizmų sugyvenimas su kitais. Kitos dirbtuvės numatomos gegužės 25-27 d., birželio 15-17 d. ir liepos 20-22 d.

Parodos „Bendrabūvis“ kuratorės Ursula Damm ir Ugnė Paberžytė, koordinatoriai – Mindaugas Gapševičius, Iveta Jaugaitė, mokslo konsultantas – Julian Collet. Paroda „Bendrabūvis” MO muziejuje veiks iki liepos 22 d.

 

Apie MO

MO muziejus, kurio pastatą suprojektavo pasaulyje garsus architektas Daniel Libeskind, duris atvėrė 2018 m. spalio 18 d. Iki atidarymo MO muziejus, įkurtas asmenine mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva, beveik dešimtmetį veikė kaip muziejus be sienų. Jame sukauptą daugiau nei 5000 modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių kolekciją sudaro Lietuvos dailės aukso fondas nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų. Vos per pirmus tris mėnesius MO muziejų aplankė beveik 100 000 lankytojų.

MO muziejus – gero laisvalaikio vieta, pasakojanti istorijas apie mus. Čia užsukti kviečia parodos, kinas, edukaciniai užsiėmimai, koncertai ir kiti renginiai, skirti įvairioms amžiaus grupėms. Vienas iš MO tikslų yra burti aktyvią bendruomenę – MOdernistus – kurie palaiko MO idėją ir padeda kurti naująjį muziejų drauge.

 

MO muziejus
Pylimo g. 17, LT-01144, Vilnius
mo.lt

 

R. Šeškaičio nuotr.
R. Šeškaičio nuotr.
R. Šeškaičio nuotr.
R. Šeškaičio nuotr.
R. Šeškaičio nuotr.
R. Šeškaičio nuotr.

Atminties išsišakojimai

Pokalbis su menotyrininke ir kuratore Rita Mikučionyte

Keturiose Vilniaus LDS galerijose (Dailininkų sąjungos, „Arkos“, Pamėnkalnio ir Šv. Jonų) atidarytos 4-osios šiuolaikinės dailės kvadrienalės „Q19: Memorabilia. Įrašyti į atmintį“ parodos. Atidaryta paroda ir Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (iki gegužės 12 d.), balandžio 24 d. – gegužės 18 d. veiks LDS galerijoje „Meno parkas“ Kaune, balandžio 29 d. – gegužės 16 d. LDS „Galerijoje XX“ Panevėžyje ir balandžio 30 d. – gegužės 25 d. LDS Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė–dešinė“.

Kvadrienalės „Memorabilia“ parodos „Spalva – šviesa“ ekspozicija. V. Nomado nuotr.
Kvadrienalės „Memorabilia“ parodos „Spalva – šviesa“ ekspozicija. V. Nomado nuotr.
Kvadrienalės „Memorabilia“ parodos „Spalva – šviesa“ ekspozicija. V. Nomado nuotr.
Kvadrienalės „Memorabilia“ parodos „Spalva – šviesa“ ekspozicija. V. Nomado nuotr.
Kvadrienalės „Memorabilia“ parodos „Spalva – šviesa“ ekspozicija. V. Nomado nuotr.
Kvadrienalės „Memorabilia“ parodos „Spalva – šviesa“ ekspozicija. V. Nomado nuotr.
Kvadrienalės „Memorabilia“ parodos „Spalva – šviesa“ ekspozicija. V. Nomado nuotr.
Kvadrienalės „Memorabilia“ parodos „Spalva – šviesa“ ekspozicija. V. Nomado nuotr.
Kvadrienalės „Memorabilia“ parodos „Spalva – šviesa“ ekspozicija. V. Nomado nuotr.
Kvadrienalės „Memorabilia“ parodos „Spalva – šviesa“ ekspozicija. V. Nomado nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Dailė rojaus prieškambaryje

Knyga, skirta Vilniaus piešimo mokyklai

Rojaus prieškambariu Vilnių pavadino visame pasaulyje garsaus tapytojo Chaïmo Soutine’o kūrybos tyrinėtojas Michelis LeBrun-Franzaroli knygoje „Soutine. L’homme et le peintre...“, išleistoje 2015 metais. Dailės istorikės dr. Jolantos Širkaitės monografija „Vilniaus piešimo mokykla 1866–1915“, kurią baigiantis jubiliejiniams Lietuvos valstybės metams išleido Lietuvos kultūros tyrimų institutas, paaiškina šią poetišką frazę ir suteikia progą atidžiai pažvelgti į XIX a. paskutinio trečdalio ir XX a. pirmųjų keliolikos metų Vilniaus meninį gyvenimą, kurio centre buvo Vilniaus piešimo mokykla. Knyga – didelė dovana Vilniaus ir visos Lietuvos dailės ir kultūros istorijos profesionaliems tyrėjams ir mėgėjams entuziastams. Tai iki šiol išsamiausias leidinys, pristatantis svarbiausią visam regionui dailės ugdymo įstaigą, kurios atšakos siekė ne tik gretimas, bet ir gerokai atokesnes šalis.

Ivanas Trutnevas, „Vandens šventinimo procesija“
Ivanas Trutnevas, „Vandens šventinimo procesija“
Įėjimas į Vilniaus piešimo mokyklą iš Pilies gatvės
Įėjimas į Vilniaus piešimo mokyklą iš Pilies gatvės
Ivanas Trutnevas, „Vežikas“
Ivanas Trutnevas, „Vežikas“
Vežikas. I. Trutnevo nuotr.
Vežikas. I. Trutnevo nuotr.
Vilniaus piešimo mokyklos mokiniai 1912 m. Pirmas iš kairės – M. Kikoinas, dešinėje stovi F. S. Zarfinas
Vilniaus piešimo mokyklos mokiniai 1912 m. Pirmas iš kairės – M. Kikoinas, dešinėje stovi F. S. Zarfinas
Monografijos „Vilniaus piešimo mokykla 1866–1915“ viršelis
Monografijos „Vilniaus piešimo mokykla 1866–1915“ viršelis
Ivanas Trutnevas, akvarelė. Valstybinės Tretjakovo galerijos nuos.
Ivanas Trutnevas, akvarelė. Valstybinės Tretjakovo galerijos nuos.
Ivanas Trutnevas, „Autoportretas“
Ivanas Trutnevas, „Autoportretas“
LDS inf.

Eglės Ulčickaitės personalinė paroda „Fragmentai“

Atidarymas gegužės 8 d., trečiadienį, 18 val.

Eglė Ulčickaitė. Fragmentai
LDS galerija „Arka“, Aušros vartų g. 7 / 2019 05 08 – 28

„<...> Mintyse apžvelgdama savo kūrybą ir bandydama atsekti, kaip atsirasdavo paveikslai ir žodžiai apie juos, pastebiu du besikartojančius veiksmus – rinkimą ir konstravimą. Konstruoju paveikslus iš to, ką matau prieš akis, iš sąmonėj, atminty įstrigusių vaizdinių, eskizų, iš fotografijose užfiksuotų vaizdų, iš kultūrinio maisto. Šį tekstą irgi konstruoju – iš užrašuose padrikai išsibarsčiusių žodžių, jau sukonstruotų tekstų, savų ir svetimų minčių, iš pokalbių nuotrupų. Tiesa, kiekvienas menininkas, mokslininkas ar detektyvas vienaip ar kitaip atlieka šiuos rinkti-konstruoti veiksmus. Juos atlieka netgi nieko bendra su pastarosiomis sritimis neturintis žmogus: žmonės kaupia radinius – komodų stalčiuose ar atminties lentynose – iš praeities pėdsakų eiliuoja kas sau kokią odę laikui. Eiliuoja save. Žodžiais, vaizdais, daiktais, kūriniais. Ieško tinkamiausios vietos blankstančių jausenų nuotrupoms patalpinti.


Atmintis išsaugo tik mažą dalį nugyvento laiko.
<...> Fragmentas [lot. fragmentum – nuolauža, skeveldra] – nedidelė visumos dalis, nuotrupa. Žodį „fragmentas“ šios parodos kontekste galima traktuoti daugiaprasmiškai. Parodoje pristatau keletą savo 2012 – 2019 m. kūrybos fragmentų iš tapybos, piešinių, akvarelių, koliažų bei radinių kolekcijų.
<...> Siekiau, kad paskiros parodos dalys, nors ir būtų galima atsekti jas veikiant tarsi etapus, persidenginėtų ir sluoksniuotųsi, o kartais – pasikartotų. Būtent netapataus kartojimosi įspūdžių fragmentai yra tai, ką kūryboje bandau artikuliuoti kaip laik(inum)o patirtį.


Tapybinėje plotmėje mane domina medžiaginė aplinka: daiktai, interjerai – vietos, kurias aplink save tveria, perdirba ir palieka žmogus. Didžiausią dėmesį skiriu kintančiai, utilitarinę reikšmę prarandančiai tos aplinkos daliai. Laiką tapyba bandau užčiuopti per tebeesantį, bet kitaip funkcionuojantį daiktą, jo reikšmės skirtumą. <...>


Tapybos mediją šiuose ieškojimuose tapatinu su faktų – sąmonės dirbinių kūrimu. Tapydama tarsi skolinuosi praėjusio laiko fragmentus, laiko nuotrupas – kad sukurčiau beformei dabarties erdvei struktūrą, kad praeities laiko virsmas dabartimi įgautų stuburą. Įsivaizduoju, jog taip įmanu užpildyti aiškesnio dabarties suvokimo stoką.“
Eglė Ulčickaitė, 2019


Eglės Ulčickaitės paroda „Fragmentai“ galerijoje „Arka“ veiks iki gegužės 28 d.
Galerija atvira: II-V 12-19 val., VI 12-16 val.
Galerijos kūrybinę programą iš dalies remia: Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos kultūros taryba, LR Kultūros ministerija.

Rengėjų inf.

Paroda „Būti visame“

Galerija ARgenTum, Latako g. 2, Vilnius

Paroda „Būti visame“ - dviejų skirtingų disciplinų menininkių asmeninio ir kūrybinio bendradarbiavimo rezultatas:

Vilma Šileikienė
Nejučia esu išsitarus, jog gera būti visame. Mano kūrinys yra bandymas sučiupti tuos buvimo visame momentus. Videoprojekcijoje - mano pajautų, būsenų, nuotaikų talpykla - skaitmeninė knyga. Ji - mūsų bendros parodos su Lina priežastis. Mes visi esame tarpusavyje susiję žymiai labiau, nei drįstame sau pripažinti. Man įdomios tų sąsajų pinklės. Aš tikiu komunikacija per kūrinius. Lina mano skaitmeninę knygą įmedžiagino - pavertė vėjo (per-)pučiama, persidengiančia, besisluoksniuojančia įvairaus tankio ir skaidrumo puslapiais, neįrišta knyga-meno kūriniu. Tokią knygą-parodą nesudėtinga eksponuot ir lengva perkelt į kitą parodinę erdvę.

Lina Pukštaitė
Vilma patikėjo man apžaisti, painterpretuot ir suteikt jos nuotraukoms ir tekstams sąlyginį daugiasluoksnį knygos-ekspozicijos pavidalą. Vilmos darbai – nevienareikšmiai, sluoksnis po sluoksnio atsiveria gylis, jautrumas, jumoras, kančia, viltis, ramybė. Prisilietus man, atsirado dar vienas – mano interpretacijų sluoksnis. Žiūrovo buvimas, šviesos ir judesio fizika, žvilgsnių skersvėjis išjudins lengvučius prasminius sluoksnius, atskleis ir vėl paslėps gilesnes prasmes. Esminė mano “misija” šiame darbe - nepakenk. Dekoratyviomis interpretacijomis ant švelnaus vortainklinio popieriaus stengiausi pabrėžti Vilmos darbo kūrybinį-prasminį intymumą, gylį, daugiaprasmiškumą.

 

Mo inf.

MO muziejuje: nuo mokslinės laboratorijos iki karaokė muselėms

MO muziejus, bendradarbiaudamas su Veimaro Bauhaus universitetu, atidaro naują parodą – „Bendrabūvis“. Parodoje siekiama parodyti, kaip mokslo pažanga keičia mūsų kultūrą ir atvirkščiai – kokį poveikį kultūriniai pokyčiai turi mokslui.  

Parodoje eksponuojami meno kūriniai, kuriems sukurti buvo būtina atlikti mokslinius eksperimentus. Lankytojams siūloma eksperimentuoti savadarbėje laboratorijoje, dainuoti karaokė muselėms, stebėti, kaip auga ir keičiasi ant grybo ištatuiruotas piešinys ar žaidžiant virtualios realybės (VR) žaidimą bandyti išvengti skerdyklos.

Kviečia pasinerti į mokslinius eksperimentus
„Klausimus apie mūsų santykį su kitomis gyvybės formomis ir mus supančia aplinka keliame nuo balandžio pradžios, kai atidarėme didžiąją parodą „Gyvūnas – žmogus – robotas“. Tačiau ši tema tokia įvairialypė, kad giliname ją ir naujoje parodoje. Kviečiame lankytojus patirti, atrasti ir patiems įvertinti, kaip mes sugyvename kartu su kitais gyvais padarais ir kokią įtaką šiam mūsų santykiui turi technologijos“, – pasakoja Milda Ivanauskienė, MO muziejaus direktorė.

Parodoje visi lankytojai kviečiami pasinerti į mokslinius eksperimentus. Žiūrovai, analizuodami eksponuojamus kūrinius, galės ir patys aktyviai juose dalyvauti, pavyzdžiui, žaisti VR žaidimą siekdami pabėgti nuo kiaulių skerdyklos, dainuoti karaokė muselėms ir stebėti, kaip jos reaguoja į šį garsą. Negana to, MO muziejuje įsikurs savadarbė laboratorija, kurioje visi norintys galės savarankiškai atlikti mokslinius eksperimentus. Aktyviai įsitraukdami į eksperimentus arba tyrinėdami eksperimentų metu sukurtus meno kūrinius, žiūrovai patys analizuoti, kaip mes formuojame aplinką, kaip aplinka formuoja mus ir kokią reikšmę tam turi menas.

Kaip mokslo pažanga keičia mūsų kultūrą?
Bauhaus universiteto menininkai, kurių darbai eksponuojami parodoje, pagrindinį dėmesį skiria organizmų santykiui su jų pačių aplinka. Menininkai tyrinėja žmonių, kitų organizmų ir mašinų tarpusavio ryšius.  Kaip bendrauja skirtingų rūšių būtybės? Kaip tai patiria žmonės? Kaip šią patirtį pateikti mene – šiuos ir kitus klausimus kelia parodoje dalyvaujantys menininkai, jie gali kilti ir parodos lankytojams.

„Bioįvairovės ir kompiuterinių technologijų sąveika šioje parodoje itin svarbi. Mokslinės žinios perkeliamos į kultūrinį kontekstą, o pasitelkus meno praktiką siekiama išplėtoti tai, kaip suvokiamos gyvybės ribos. To rezultatas – įdomūs, eksperimentų metu gimę meno kūriniai, kurių dalimi ir aktyviu dalyviu gali tapti ir parodos lankytojas“, – parodą pristato Ugnė Paberžytė, viena iš parodos kuratorių.

Mokslo ir meno sintezės tema bus tęsiama ir gegužės 5 dieną (sekmadienį) MO muziejuje organizuojamoje tarptautinėje konferencijoje „Minds and Milieus“. Jos metu dalyviai analizuos mokslu paremtos kūrybos klausimą. Taip pat bus ieškoma atsakymų, koks menas šiais technologijų ir ekologinių nelaimių laikais yra reikšmingas. Konferencijoje dalyvaus kibernetikos ekspertas Andrew Pickering, parodos „Bendrabūvis“ kuratorė Ursula Damm, Audronė Žukauskaitė, Yvonne Volkart ir kiti. Konferenciją moderuos filosofas Kristupas Sabolius.
Parodos „Bendrabūvis“ kuratorės Ursula Damm ir Ugnė Paberžytė, koordinatoriai – Mindaugas Gapševičius, Iveta Jaugaitė, mokslo konsultantas – Julian Collet.

Parodos „Bendrabūvis“ atidarymas MO muziejuje gegužės 4 d. 18 val., konferencija „Minds and Milieus“ – gegužės 5 d. 14 val. Paroda „Bendrabūvis” MO muziejuje veiks iki liepos 22 d.

Apie MO
MO muziejus, kurio pastatą suprojektavo pasaulyje garsus architektas Daniel Libeskind, duris atvėrė 2018 m. spalio 18 d. Iki atidarymo MO muziejus, įkurtas asmenine mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva, beveik dešimtmetį veikė kaip muziejus be sienų. Jame sukauptą daugiau nei 5000 modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių kolekciją sudaro Lietuvos dailės aukso fondas nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų. Vos per pirmus tris mėnesius MO muziejų aplankė beveik 100 000 lankytojų.

MO muziejus – gero laisvalaikio vieta, pasakojanti istorijas apie mus. Čia užsukti kviečia parodos, kinas, edukaciniai užsiėmimai, koncertai ir kiti renginiai, skirti įvairioms amžiaus grupėms. Vienas iš MO tikslų yra burti aktyvią bendruomenę – MOdernistus – kurie palaiko MO idėją ir padeda kurti naująjį muziejų drauge.

 

LFS inf.

Berlyne gyvenančio menininko Joachimo Schmido paroda „Vaizdų knyga / Bilderbuch“

Gegužės 8 d. 17:30 val. „Prospekto“ galerijoje (Gedimino pr. 43) atidaroma Berlyne gyvenančio menininko Joachimo Schmido paroda „Vaizdų knyga / Bilderbuch“.

„Ką Elizabeth Taylor, dviračio sėdynė, teroristas Carlos the Jackal, aštuonkojis, Silvio Berlusconi ir tualeto šepetys turi bendro? Nieko, išskyrus tai, kad jų nuotraukos atsidūrė mano keturis dešimtmečius kauptame archyve. Atskirti nuo jų pirminio konteksto ir pristatomi be jokių komentarų, darbai tampa tarsi atsitiktine ir tarpusavyje nesusijusia fotografijų serija, reflektuojančia šiandien populiarias manijas, baimes ir fantazijas“, – sako autorius.

Dar 1989 m. Joachimas Schmidas pareiškė, kad „nebereikia naujų fotografijų, kol nenaudojame visų iki šiol nufotografuotų“. Tai sutapo su fotografijos atradimo 150-mečiu. Toks požiūris iš dalies nusako menininko kūrybinį braižą ir nuostatą, kad jis „negamina“ naujų fotografijų, o labiau ieško, atrenka ir jas komponuoja. J. Schmidas labiau kaip kuratorius naudoja jau egzistuojančias fotografijas ir jas dėlioja į naujus kontekstus, keisdamas pirmines nuotraukų prasmes. Kitos erdvės atveria netikėtus prasminius rakursus, atskirtus nuo to, kas jau egsistavo, buvo apibendrinta ir žinoma. Jo ankstyvieji darbai dažniausiai būdavo rastos fotografijos, sugadinti vaizdai, iškarpytos, nereikalingos žmonėms nuotraukos. Kai jis 1990 m. spaudoje paskelbė, kad kuria „pirmąją apibendrintą naudotų fotografijų kolekciją“, žmonės jam siuntė tūkstančius nuotraukų, kurių jiems nebereikėjo, bet buvo gaila ir išmesti. Šiandien autorius naudoja nuotraukų skaitmenines ekrano kopijas, kurias randa internete. Jo pagrindinė tema yra kritinis požiūris į tradicinį fotografijos vaidmenį ir tai, kaip fotografija yra naudojama saugant individualią ir kolektyvinę atmintį. Menininkas vizualiuoju aspektu analizuoja skaitmeninių vaizdų archyvų situaciją, taip pat – fotografijos įtaką socialiniams tinklams ir vaizdų gausumą.

Berlyne gyvenantis J. Schmidas studijavo vizualiąją komunikaciją Švabijos Gmiundo dizaino kolegijoje ir Aukštojoje menų mokykloje Berlyne. Jo darbai buvo rodomi Australijos fotografijos centre Sidnėjuje, Tokijo Metropolitan fotografijos muziejuje, San Francisko modernaus meno centre, Londono fotografijos galerijoje, Nacionaliniame fotografijos centre Paryžiuje, Čikagos šiuolaikinės fotografijos muziejuje, FOAM muziejuje Amsterdame, „Gropius-Bau“ parodų salėje ir „Berlinische“ galerijoje Berlyne, Miesto (Stedelijk) muziejuje Amsterdame ir kt.


Paroda veiks iki birželio 1 d.

Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Goethe‘s institutas Lietuvoje.

VDA inf.

Manto Kniubo Akademijos modelių portretai

Vilniaus dailės akademijos ekspozicinė erdvė „Krematoriumas / meno krosnys/

IV 30 – V 18

Atidarymas: IV 30 17 val.


VDA ekspozicinėje erdvėje „Krematoriumas / meno krosnys“ pristatoma Mano Kniubo studijų laikų (ir ne tik) tapyba. Tai portretai, kuriuose tapytojas užfiksavęs savo meto pozuotojų, vadinamųjų „modelių“, portretus. Menininkui svarbios yra pamatinės tapybinės vertybės – koloritas, potėpis, daugiasluoksniškumas. M. Kniubas studijavo tapybą 1994–2000 metais, 2006–2008 m. – menų aspirantas. Gyvena ir dirba Vilniuje.

„Paso nuotraukos. Paso nuotraukos anapusybei – kai veidas lieka be išraiškos, akys žiūri už manęs į grindų ir sienos susikirtimo liniją. Beveik niekada į žiūrovą. Toks buvo mano reikalavimas pozuotojams. Kūnas be jokios dirbtinės pozos, tik veidas keliaujantis po centimetrą į vieną ar kitą drobės pusę, kol randa jam skirtą vietą.  Veidas kuo įprastesnis, bet turintis ano pasaulio šešėlį, pažymėtą ligos, senatvės ar netekties. Išraiškos nelikdavo po ilgų pozavimo seansų. Negalėjau pakęsti tapyti savaime išraiškingų veidų, visų tų ilgų nosių, išsprogusių akių ir taip toliau, jie iš karto nurodydavo į kažkokį personažą ar dar blogiau -  norą literatūriškai skaityti kūrinį. Mano paso nuotraukos turėjo būti depoetizuotas, desimbolizuotas, deestetizuotas žmogaus, kuris štai atsiranda ant drobės, liudijimas. Turėjo įvykti tas vadinamas spragtelėjimas – TAI. Tapyba  tada buvo kaip religinis veiksmas, gylio ir materijos atsiradimas plokštumoje. <...>

Formos požiūriu buvo sprendžiama daug tapybinių problemų – komponavimas, šiltų-šaltų spalvų santykiai, tonai, stumiančios ir traukiančios spalvos, lokali spalva, spalvos intensyvumas, gylis, tokių pačių spalvinių santykių nenaudojimas skirtinguose kūriniuose ir t.t.. Tai yra tai ką vadiname amatu.

Portretai nutapyti nuo 1999 pavasario iki 2000 pavasario, taigi per vienerius metus. Neskaitant etiudų, kolekcijoje yra plius-minus dvidešimt portretų. Tuo metu akademijos tapybos katedroje vyravo „tapybos mirties“ šmėkla. Savo ruožtu vyresni dėstytojai propagavo ekspresionistinius abstrahuotos, antropomorfizuotos, poetizuotos gamtos ir gyvenimo vaizdus. Taigi lietuviškos tapybos kontekstas buvo toks  su aiškiu polinkiu literatūriniam intelektui. Portretinio ar kito klasikinio daiktų ir kūnų  žanro kaip ir nebuvo. Jis buvo reikalingas tik studijoms.  Portretams buvo pasirinkti 5-6 pozuotojai“.

Mantas Kniubas

 

 
 
 
 

Monika Krikštopaitytė

Ar menas turi būti šaunus?

Nauja MO paroda ir kiti reikalai

Kas čia per klausimas? Atrodo, viskas labai paprasta – paimi geriausius pasaulio kūrinius (na gerai – geriausius populiariausius) ir žiūri. Mona Liza šauni? Beethoveno Penktoji simfonija? Van Gogho autoportretas su nupjauta ausimi? Marina Abramovič Venecijos bienalėje, ant kaulų kalno gramdanti nuo jų pūvančią mėsą? Kęstučio Grigaliūno „Mirties dienoraščiai“? Šarūno Saukos pragarai? Šaunūs? Siaurokas kriterijus, į jį menininkai ir menas netelpa. Niekaip. Nė dešimčia procentų. Tačiau parodų komunikacijai, muziejaus parduotuvei, bendravimo kultūrai tokios liniuotės visiškai pakanka. Svarbiausia, kad skirtingų dalykų matavimai nebūtų painiojami.

Rūta Jusionytė, „Pabaisa", fragmentas. 2015 m. „Lewben Art Foundation" nuos. G. Matulaičio nuotr.
Rūta Jusionytė, „Pabaisa", fragmentas. 2015 m. „Lewben Art Foundation" nuos. G. Matulaičio nuotr.
Parodos fragmentas.  G. Matulaičio nuotr.
Parodos fragmentas. G. Matulaičio nuotr.
Donatas Jankauskas-Duonis, „Karaliai". 2013 m. Autoriaus nuos. G. Matulaičio nuotr.
Donatas Jankauskas-Duonis, „Karaliai". 2013 m. Autoriaus nuos. G. Matulaičio nuotr.
Viltė Bražiūnaitė, Tomas Sinkevičius, „Paint Job". 2018 m. Autorių nuos.  G. Matulaičio nuotr.
Viltė Bražiūnaitė, Tomas Sinkevičius, „Paint Job". 2018 m. Autorių nuos. G. Matulaičio nuotr.
Hito Steyerl, filmo „Takumo korporacija“ (2014) peržiūra. G. Matulaičio nuotr.
Hito Steyerl, filmo „Takumo korporacija“ (2014) peržiūra. G. Matulaičio nuotr.
 Katja Novitskova, „Aktyvinimo modelis (ambriogenezė)“. 2017 m. G. Matulaičio nuotr.
Katja Novitskova, „Aktyvinimo modelis (ambriogenezė)“. 2017 m. G. Matulaičio nuotr.
Giedrius Jonaitis, „Žvaigždžių barsukas“. 2008 m. G. Matulaičio nuotr.
Giedrius Jonaitis, „Žvaigždžių barsukas“. 2008 m. G. Matulaičio nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas