Gegužės 3 d., 18 val. Antakalnio galerijoje atidaroma Jurgos Šarapovos paroda „MU MU".
Šuns iš Turgenevo apysakos vardu pavadinta instaliacija yra dedikuota visiems Antakalnio Gerasimovams atminti. Šioje miesto dalyje šen bei ten vis dar gyvuojanti priemiesčio dvarelių atmosfera inspiravo tokį temos pasirinkimą.
Marginalizacijos ir atstumties metaforą savo kūryboje autorė įkūnija per antrinių tekstilės žaliavų panaudojimą ir nuožmaus rankų darbo praktiką. Gyvo padaro sudaiktinimo, nuvertinimo motyvais sukurti “punduliai” ir piešiniai susidėliojo į nedidelę laikiną ekosistemą vardu Mumu.
Paroda vyks iki gegužės 29 d.
2019 04 30 – 2019 05 25
LDS galerija „Kairė-dešinė“, Latako g. 3, Vilnius
Balandžio 30 dieną, 18 val., LDS galerijoje „Kairė-dešnė“ (Latako g. 3, Vilnius) atidaroma aštuntoji šiuolaikinės dailės kvadrienalės „Q19: Memorabilia. Įrašyti į atmintį“ paroda. Ją sudaro menotyrininkės Ritos Mikučionytės atrinktų kūrinių kolekcija „Spalva-Šviesa“.
Terminas memorabilia apibrėžia tai, kas pateikia įrodymų ar informacijos apie praeities įvykius. Tai gali būti suvokiama ir kaip tam tikrų objektų kolekcionavimas, siekiant kažką prisiminti. Q19 koncepcijoje atmintis funkcionuoja kaip skirtingus praeities fenomenus atskleidžiantys ir saugantys požiūriai: šiuolaikinis menas kryptingai skleidžiasi per įvairias atminties formas, kurios gali būti sisteminamos ir per asmenines atminties reikšmes, ir per kolektyvinės atminties ženklus.
Kolekcijos „Spalva-šviesa“ kuratorė Rita Mikučionytė:
„Mano akiratyje – prisiminimai ir šviesa. Šviesa yra spalva.
Pildydama savuosius spalvų „portalus“ ir šviesos kapsulę mąsčiau apie realią ir anapusinę šviesą, apie liūdesio ir ilgesio ūkuose paskendusius kūrinius, kartais ironiškus, kartais istoriškus, kartais retoriškus...
Dėliojau savąjį parodos vaizdų žemėlapį, siekdama išsaugoti nostalgiškų praeities įvykių ir melancholiškų įspūdžių spindesį bei švytėjimą.
Išgryninus šviesą kaip kūrinio formavimo estetinį vienetą, grįžau prie fizikinių ir anapusinių „šviesoraščio“ savybių. Viena vertus, šviesa eksponuojamuose dailės kūriniuose yra neišvengiamai atviras emocinių būsenų atspindys. Kita vertus, įprastus kasdienybės vaizdinius betarpiškai keičia abstraktūs, dažnai intensyvūs spalvų deriniai tarsi ekranų atšvaitai.
Šviesa yra spalva. Ji sklinda stingdančiais, lyg seniai mirusio šviesulio spinduliais. Todėl stengiausi šią efemerišką, kartu esamą ir nesamą šviesą gaudyti ir talpinti į uždarą, šįkart – parodos, „konteinerį“.“
Kolekcijoje „Spalva-šviesa“: Dovydas Alčauskis, Arvydas Baltrūnas, Linas Blažiūnas, Eglė Einikytė-Narkevičienė, Milda Gailiūtė, Eglė Gelažiūtė-Petrauskienė, Vytautas Kaunas, Mantas Kniubas, Inga Likšaitė, Simona Merijauskaitė, Saulė Želnytė.
Kolekciją galite apžiūrėti iki gegužės 25 dienos.
***
Q19 parodose 8-ose galerijose dalyvauja 128-ų menininkų kūriniai. Kiekvienai ekspozicinei erdvei sudaromos atskiros kolekcijos pagal kuratorių suformuotas potemes.
Kitos Q19 parodos:
2019 m. balandžio 12 d. – gegužės 6 d. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius); 2019 m. balandžio 12 d. – gegužės 6 d. LDS Arkos dailės galerijoje (Aušros Vartų g. 7, Vilnius); 2019 m. balandžio 12 d. – gegužės 6 d. LDS Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius); 2019 m. balandžio 12 d. – gegužės 6 d. LDS Šv. Jono gatvės galerijoje (Šv. Jono g. 11, Vilnius); 2019 m. balandžio 19 – gegužės 12 d. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (Didžioji vandens g. 2, Klaipėda); 2019 m. balandžio 24 d. – gegužės 18 d. LDS Meno parko galerijoje (Rotušės a. 27, Kaunas); 2019 m. balandžio 29 d. - gegužės 16 d. LDS „GalerijaXX“ (Laisvės a. 7, Panevėžys);
2019 m. balandžio 30 d. – gegužės 25 d. LDS Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ (Latako g. 3, Vilnius).
Q19 organizatorius: Lietuvos dailininkų sąjunga.
Partneriai: Dailininkų sąjungos galerija, Vilniaus grafikos meno centras, Šv. Jono gatvės galerija, Arkos dailės galerija, Klaipėdos galerija, Meno parkas, GalerijaXX, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras.
Kuratorės: Rita Mikučionytė, Nijolė Nevčesauskienė, Evelina Januškaitė.
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, LR Kultūros ministerija, 7 meno dienos, M-puslapiai, bernardinai.lt.
www.ldsajunga.lt
www.kvadrienale.lt
Brud. Beždžionių gudrumas
Kuratorė Virginija Januškevičiūtė
2019.04.26-05.26
Parodos pavadinimas – „Beždžionių gudrumas“ – yra susijęs su netikėtai anglų kalboje prigijusia labai sena tradicija įvairių gyvūnų būrius vadinti skirtingais, tik vienai ar kitai rūšiai taikomais žodžiais. Ši dar iš 15-ojo amžiaus kildinama tradicija siejama su Anglijos rašytoja, vienuolyno priore Juliana Berners. Manoma, kad tai ji kranklių būrius pavadino „nemalonumais“, liūtų – „puikybėmis“, o auksinių žuvelių – „bėdelėmis“. Dar iki šiol daugelyje anglų kalba kalbančių šalių beždžionių grupės vadinamos „gudrumais“ (angl. „shrewdness“).
„Brud“ – tai atmosfesa, supanti kamerą. „Brud“ projektai – tai vienas kitą veikiančių skirtinguose laiko ir erdvės masteliuose besiskleidžiančių sudėtingų automatų visuma. Tai eruditiška praktika, kuri remiasi įvairių laikotarpių ir sričių žinių sistemomis. Jai svarbu scenos ir ekranai, ir Šiuolaikinio meno centro „baltasis kubas“ šiai parodai virsta „tamsiuoju kambariu“ (camera obscura tikrąja šių žodžių prasme), pasiskolintu iš sekso klubų, fotolaboratorijų ir „black box“ tipo teatro. Panašiai kaip Desmondas Morris savo knygoje „Nuoga beždžionė“ apibūdino žmones, „Brud“ laiko kamerą nauja protaujančios gyvybės forma.
„Brud“ atstovauja Geraširdis Diktatorius Aditya Mandayam ir Pilkoji Eminencija Emilia Zalewska. „Brud“ tikslas – nuolat keisti „Brud“ geresniu „Brud“.
Marija Olšauskaitė. Mūsų vardu
Kuratorė Asta Vaičiulytė
2019.04.26-05.26
Marija Olšauskaitė savo praktikoje taiko įvairius bendradarbiavimo būdus ir tyrinėja santykių, atvirumo, intymumo bei bendrumo temas. Į parodą „Mūsų vardu“ menininkė pakvietė draugus, menininkus ir kitus kūrėjus, siekdama sukurti erdvę, kurioje intymumas, bendrumas ir privatumas išviešinami, o praeiviai tampa svečiais. Kuruotus ir suvaldytus įvykius-renginius čia keičia tąsios ir nebesuvaldomos situacijos. Asmeniniai pokalbiai, gandai ir apkalbos tampa trapiomis vertybėmis, o dalinimasis, nuoširdumas ir tiesa – atsakomybe. Skirtingiems parodos dalyviams besikeičiant mintimis autorystė nebėra tokia svarbi. Menininkės žodžiais tariant, „tai lyg bučinys tarp kelių žmonių, kai nebežinai, kieno tai lūpos, bet jauti, kad tai tikrai yra bučinys". Parodoje dalyvauja Ms. Carrie Stacks, James Massiah, Eglė Budvytytė, Simonas Nekrošius, Carolyn Lazard, Elena Narbutaitė, Tomislav Feller, Steve & Samantha, Dodomundo, Antanas Lučiūnas, Maria Tsoy, Ieva Kabašinskaitė, Rasa Juškevičiūtė, Raimundas Malašauskas, Jonas Žakaitis ir kiti.
04.26 01:00
Larry B
04.27 19:00
James Massiah
04.28 15:00
Simonas Nekrošius
05.01
Eglė Budvytytė
Tomislav Feller
05.03
Dodomundo
Antanas Lučiūnas
05.07-12
Carolyn Lazard
05.18
Drakono diena
05.22-26
Dažnai sutinkamos gėlės
05.25
Steve & Samantha
ir kiti pasirodymai
Grafinis dizainas: Monika Janulevičiūtė
Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Medžiagomis parėmė čiužinių ir lovų gamintojas „UAB Lonas", apšvietimo techniką leidinio fotosesijai paskolino „UAB Arclights".
Ypatingai dėkojame Elvitai Brazdylytei, Giedrei Kabašinskienei, Martynui Kazimierėnui, Jurgiui Paškevičiui, Jonui Žukauskui, Jurgai Daubaraitei, Aleksandrai Krivulinai, Viktorui Spartakui Jugaj, Mykolui Olšauskui, Donatui Jankauskui, Nick Bastis, Antanui Gerlikui, Audriui Antanavičiui, Almantui Lukoševičiui, Ilonai Virzinkevič, Ivanui Vilkoicui, Viktorui Musteikiui, Antanui Dombrovskij, Visvaldui Morkevičiui, Aurelijai Juškevičienei, Martai Lekavičiūtei, Akvilei Zakarauskaitei, Raimondui Zigmundui Šibakovskiui, William Kim, Beatričei Brėdikytei, Julijai Steponaitytei, Miglei Vyčinaitei, Dorotai Gawędai.
ŠMC Skulptūrų kiemas
Kuratorius: Kęstutis Kuizinas
Atsinaujinusiame ŠMC skulptūrų kieme pristatoma menininkų Antano Gerliko, Donato Jankausko, Žilvino Landzbergo, Mindaugo Navako bei Pakui Hardware skulptūrų paroda. ŠMC skulptūrų kiemas sumanytas kaip menininkų erdvinėms iniciatyvoms atvira, kintanti kūrybos erdvė po atviru dangumi. Įkurdamas skulptūrų kiemą ŠMC grįžta prie Vytauto Čekanausko, 1968 m. atsidariusių Dailės parodų rūmų architekto, sumanymo šią teritoriją skirti būtent skulptūros ekspozicijoms. Tokiu būdu išryškinamas ir šio architektūrinio ansamblio – vertingo paveldo objekto – vientisumas ir išbaigtumas. Nauja ŠMC ekspozicijų zona atveriama ir kaip nauja vieša miesto erdvė – dienomis lankytojams atviras meno skveras Vilniaus senamiestyje.
Skulptūrų kiemo darbo laikas: kiekvieną dieną nuo 12 val. iki 20 val.
Antanas Gerlikas
Statiniai, 2016
Betonas
Pirmą kartą Antano Gerliko solo parodoje „Kopos“ pristatyti skulptūriniai objektai yra menininko sapne regėtų struktūrų rekonstrukcijos. Jos iškyla kaip monumentas balsui, sapne kvietusiam kartu pakilti, ir kaip keliarodis komunikacijai su tuo, kas toli, aukštai ir visaip kitaip – ne čia.
Donatas Jankauskas
Sportbatis, 2016
Polistireno putplastis, poliurėja
Donato Jankausko kūriniams būdingi antropomorfiniai personažai – beždžionžmogiai, sukurti perfrazuojant M.K.Čiurlionio kūrybą ir filmo „Beždžionių planeta“ veikėjus, bei kitos masyvios, zoomorfinės menininko skulptūros yra trumpam pakeitę ne vieną gatvę ar pastatą. ŠMC kieme nugulusi skulptūra – pamestas King Kongo sportbatis – kiek anksčiau publikai jau buvo pristatytas MMC organizuotoje atsisveikinimo su „Lietuvos“ kino teatru parodoje bei kūrybinių industrijų centre „Pakrantė“.
Žilvinas Landzbergas
Iškaba, 2016
Plieno tinklas, skarda
Plieno tinklo ir skardos skulptūra, įkūnijanti abstraktų įrankį, panašų į trimitą ar vinį, atsuktą į užrašą „ŠMC“, primena modernistinės architektūros gamyklų pastatams būdingas iškabas – ne tik skelbiančias įstaigos pavadinimą, bet drauge ir iliustruojančias joje atliekamų darbų ar gaminamų produktų pobūdį. Ši skulptūra buvo sukurta ŠMC parodai „Random Rapid Heartbeats“, 2016 m. vykusiai Talino kunsthalėje, savo veikla ŠMC giminingoje meno institucijoje. Kelioms valandoms iškelta ant modernistinės tarpukariu pastatytos kunsthalės stogo Taline, ji buvo lyg pokštas apie ŠMC „užvaldytą“ Talino kunsthalę, o taip pat – priminimas apie dviejų meno institucijų ir dviejų šalių istorijų bendrumus.
Mindaugas Navakas
Praleisk mažesnį, 2017
Granitas
Centrinėje kiemo dalyje esančios skulptūros įgyvendinimui buvo pasirinktas įvairių rūšių granitas ir kontrastinga akmens paviršiaus apdirbimo technika: stambių akmens luitų pjaustymo ir deginimo žymės gretinamos su poliruotais riedulių paviršiais. Šešių dalių ir daugiau nei 50 tonų sverianti skulptūrinė kompozicija ŠMC kieme sustingsta į architektūriškai darnią visumą. Žiūrovo vaizduotę provokuojanti kūrinio masė byloja apie menininkui svarbią dydžio kategoriją, o skulptūros dalių tarpusavio santykis ir atšiaurus medžiagiškumas žaismingai kontrastuoja su paradoksaliu ir akivaizdžiai ironišku kūrinio pavadinimu.
Pakui Hardware
Įkvėpimai, 2017
Graviruotas piešinys ant Plexiglas, LED sistema, Austrotherm XPS ekstruzinis polistirolas, aliuminio profilis, PVC spauda, transportiniai diržai, Valstybinė oro kontrolės tyrimo stotis Nr. 0001
Specialiai oro kokybės matavimo stočiai ŠMC kieme sukurta menininkų dueto instaliacija žongliruoja miesto reklaminės estetikos įrankiais, kuriais piešiamas iš tiesų dviprasmiškas ir kiek ironiškas kvietimas susipažinti su naujaisiais ateities aksesuarais – įvairiais kvėpavimo filtrais, apsaugančiais miestiečius nuo nuolatinės oro taršos. Kūrinyje panaudoti keli skirtingų filtrų įrenginių patentų piešiniai, pateikiant kelis ateities aksesuarų pavyzdžius.
Projekto architektai: Ona Lozuraitytė ir Petras Išora
Felipe Braga
Funkcionalus kūrinys #4 (diena nakčiai) 2015-2017
Betonas, medis, stiklas, langų plėvelė
Tęstinis brazilų skulptoriaus kūrinys, originaliai eksponuotas grupinėje parodoje „Vienbalsė naktis“ 2017 m. vasarą, yra Linos Bo Bardi autorinio ekspozicinių stendų dizaino, sukurto San Paulo muziejui 1968 m., kopija, padengta perforuota termoizoliacine plėvele. Kūrinys reflektuoja ne tik architektės projektą, bet ir Claude’o Lévi-Strausso 1920 m. įžvalgą apie spartų Lotynų Amerikos miestų kismą, kurioje sparčiai kylantys nauji urbanistiniai elementai įvardinami kaip išsišokantys savo fasadiniu džiaugsmingumu. Šiandien komercinių pastatų langams dengti naudojama plėvele padengtas skulptūros paviršius, vienu metu ir atspindintis, ir filtruojantis savo aplinką, perkelia abiejų autorių idėjas į šiuolaikybės problematiką: gentrifikacijos, paviršutiniško planavimo, bendruomeniškumo nykimo temų lauką.
Fernando Sánchez Castillo
Gernikos sindromas - Azor, 2012-1028
aliuminis, plienas, bronza
Fernando Sánchez Castillo kūrinyje susipina menininką dominančios istorinės, politinės ir kultūrinės paralelės. Kūrinio medžiaga – ne atsitiktinės metalo žaliavos, o 1939 - 1975 m. valdžiusio Ispanijos diktatoriaus Francisco Franco jachtos Azor dalys, metalo atliekų perdirbimo įmonėje supresuotos į netaisyklingus panašaus tūrio kubus. Jachta Azor buvo naudojama ne tik reprezentacinėms reikmėms ir tarptautinėms deryboms, bet ir vėlesnių Ispanijos valdančiųjų bandyta pritaikyti turizmui, taip sukeliant prieštaringas visuomenės reakcijas.
Dirbdamas su sudėtingomis istorinėmis ir politinėmis temomis, menininkas ieško būdų ne tik įprasminti skaudžius, trauminius istorijos epizodus, bet ir suteikti jiems naują kultūrinę kalbą, suvokti konkrečių įvykių, figūrų ir artefaktų pozicijas šiandienoje. Savo pavadinime į žymų Pablo Picasso kūrinį referuojantis darbas naudoja tapytojui priešingą metodą – užuot atskleidęs skausmingo įvykio mastą geometrinėje kalboje, Sánchez Castillo ją pasitelkia neutralizuodamas istoriją, kurdamas lanksčios kompozicijos instaliaciją su absurdo potekste. Nors kūriniui būdinga modernaus ir šiuolaikinio meno lauke prigijusi minimalistinė raiška, jo forma nėra neutrali.
Sudėtinga politinė ir istorinė medžiagos kilmė sukuria kompleksišką darinį – probleminį monumentą ir jo parodiją tuo pačiu metu. Vilniuje – viename iš Franco „Mėlynosios divizijos“, Antrojo pasaulinio karo metu suburto Ispanijos kariuomenės dalinio, tranzito taškų – eksponuojamas Gernikos sindromas yra aktualus ir iškalbingas kūrinys, leidžiantis nepastoviame šiandienos politiniame klimate plėtoti diskusiją apie totalitarinių jėgų veikimą, galimybes jas atpažinti ir nukenksminti.
Parodą remia: Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Ē N W A D S *
Balandžio 25 dieną, ketvirtadienį, 19 val. – Manto Maziliausko kūrybos veiksmas naujai kuriamame Septynete (Prūsų Kultūros Namai ir Meno Mokykla (S. Moniuškos g. 32 kiemas Vilnius)). Tai – kintanti judančių objektų paroda.
Veiksmas – laikinas amžinybės akimirksnio stebuklas. Kelionės sąlyga ir užtikrinimas.
Kūrybos veiksmas, besirandantis iš energijos pertekliaus... turbūt tam, kad pasaulis galėtų veikti, suktis, gyvuoti... išsigelbėti.
Nors panašu, kad jis – bereikšmis veiksmas, bet tikrai prasmingas, kaip ir Saulės žėrėjimas Marių bangose.
Ir tam šįkart įžanga.
ēnwads * prūsiškai Įvadas
***
Terminas memorabilia apibrėžia tai, kas pateikia įrodymų ar informacijos apie praeities įvykius. Tai gali būti suvokiama ir kaip tam tikrų objektų kolekcionavimas, siekiant kažką prisiminti.
Šiuolaikinės dailės kvadrienalės tikslas – pristatyti pastarųjų ketverių metų šiuolaikinę Lietuvos menininkų kūrybą, didinti jos žinomumą, prieinamumą, telkti ir skatinti profesionalius dailininkus ir dailėtyrininkus Lietuvos kultūros plėtrai, raidos tendencijų analizei ir visuomenės sampratos apie profesionalųjį meną ugdymui.
Q19 parodose 8-ose galerijose dalyvauja 128-ų menininkų kūriniai. Kiekvienai ekspozicinei erdvei sudaromos atskiros kolekcijos pagal kuratorių suformuotas potemes.
Q19 parodos: 2019 m. balandžio 12 d. – gegužės 6 d. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius); 2019 m. balandžio 12 d. – gegužės 6 d. LDS Arkos dailės galerijoje (Aušros Vartų g. 7, Vilnius); 2019 m. balandžio 12 d. – gegužės 6 d. LDS Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius); 2019 m. balandžio 12 d. – gegužės 6 d. LDS Šv. Jono gatvės galerijoje (Šv. Jono g. 11, Vilnius); 2019 m. balandžio 19 – gegužės 12 d. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (Didžioji vandens g. 2, Klaipėda); 2019 m. balandžio 24 d. – gegužės 18 d. LDS Meno parko galerijoje (Rotušės a. 27, Kaunas); 2019 m. balandžio 29 d. – gegužės 16 d. LDS „GalerijaXX“ (Laisvės a. 7, Panevėžys); 2019 m. balandžio 30 d. – gegužės 25 d. LDS Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ (Latako g. 3, Vilnius).
Q19 organizatorius: Lietuvos dailininkų sąjunga.
Partneriai: Dailininkų sąjungos galerija, Vilniaus grafikos meno centras, Šv. Jono gatvės galerija, Arkos dailės galerija, Klaipėdos galerija, Meno parkas, GalerijaXX, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras.
Kuratorės: Rita Mikučionytė, Nijolė Nevčesauskienė, Evelina Januškaitė.
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, LR Kultūros ministerija, 7 meno dienos, M-puslapiai, bernardinai.lt.
www.ldsajunga.lt www.kvadrienale.lt
Paroda „Nebaigti reikalai. Apie menininę komunikaciją paštu“ Nacionalinėje dailės galerijoje
Paštas dar visai neseniai buvo vienintelis būdas pasikalbėti su toli gyvenančiais žmonėmis ar tartis dėl susitikimo. Gerokai per lėtas. Ir telefonai ne visada buvo po ranka. Todėl tekdavo iš anksto griežtai sutarti vietą ir laiką. 1993 m. pirmą kartą važiuodama į Paryžių susitariau su drauge po savaitės sekmadienį susitikti prie Notrdamo – Dievo Motinos katedros – šeštą valandą vakaro. Nes ją geriausiai įsivaizdavome – ne tik iš architektūros istorijos studijų, bet ir iš Victoro Hugo romano, kuris katedrą ir išgelbėjo XIX amžiuje. Revoliucijai atskyrus valstybę nuo Bažnyčios, katedra dūlėjo apleista, bet rašytojas taip gyvai pavaizdavo kiekvieną jos užkaborį, – o jų tiek daug! – kad prancūzai ėmėsi ją restauruoti. Dar važiuodama įkaitusiu autobusu, ką tik prasmukusiu pro vokiečių muitininkus, svajojau apie jos amžiną vėsą, apie chimeras, rymančias virš naktinio miesto Brassaï fotografijose, apie šviesą, susmulkintą spalvotais vitražų stikliukais, apie filigraniškai iš įvairiausių formų plytelių sumūrytą fasadą, banguojančias arkas, šventumu šnabždančią tamsą.
Balandžio 24 d., trečiadienį, 18 val. „The Room“ galerijoje (Polocko g. 17, Vilnius) atidaroma Inos Budrytės tapybos paroda „Saulės!“.
Paroda vyks iki 2019 m. birželio 8 d.
Parodoje rodomi Inos Budrytės darbai nutapyti praeitą rudenį ir žiemą. Menininkės žodžiais, „vyravo apniukę orai. Stori debesys, pilkuma, labai retos saulės prošvaistės. (...) Pavasarį ji sužibo. (...) Mano darbuose saulės nėra daug, panorau ją prisivilioti. Paroda pavadinta „Saulės!“. Tai pavadinimas-užkalbėjimas-palinkėjimas, noras užkaitinti tapymo vyksmą, šviesa užpilti buvimą ir sapnus.“
Dailėtyrininkė Aistė Paulina Virbickaitė: „Galvodama apie Inos Budrytės paveikslus prisiminiau Antuano de Sent-Egziuperi knygos „Mažasis princas“ pasakotoją ir jo pieštą dramblį, prarijusį smauglį, kurį suaugę paprastai laikė prastai nupiešta skrybėle. Taip pat – jo mažajam princui nupieštą avį, tiksliau – dėžutę, kurioje yra tokia avis, kokios jam norisi. Mažasis princas būtų geras Inos Budrytės paveikslų žiūrovas.
Visiems kitiems tenka truputį pasistengti tam, kad nuramintume konkrečių atsakymų nerandantį protą ir pradėtume žaisti. Priimtume kiekvieną Inos paveikslą kaip atskirą planetą, kartais visai mažytę, su vienu, kartais – keliais gyventojais: žmonėmis, gyvūnais, augalais.
Inos paveikslų atspirties taškas – įspūdžiai iš asmeninio gyvenimo, aplinkos ar naujienų srauto (dėmesio aktualijoms šių metų parodoje išties nemažai). Tačiau juos menininkė apibendrina taip, kad jie tampa ženklais. „Tai nėra iliustracija,“ – sako šaržuotos figūros, aiškiai matomi potėpiai, ignoruojami perspektyvos dėsniai. Realaus gyvenimo inspiracijos nesvarbios. Svarbu – kur tai nuves žiūrovą.
Paveikslai-planetos greičiausiai primins vienatvės jausmą. Nutapytos figūros taip pat vienišos, net jei paveikslo plokštumoje jų yra ir daugiau. Esi vienas ir, jei nori, gali įeiti į tą vienišą pasaulį ant drobės – čia visada paliekama tuščios erdvės svečiui. Visur žiūrovui kaip siūlas į rankas duodami atpažįstamo objekto kontūrai, o toliau jau paliekama laisvė – nerimui, ironijai ar šypsenai. Galima net įsivaizduoti, kad nuo mūsų reakcijos priklausys tų pasaulių likimas – išsigąsime vėliavnešio paveiksle „Žingsniai“, ar pasijuoksime iš jo, kilsime į švyturį, ar leisimės į sodą paveiksle „Švyturys“, bijosime, kad dinozauro nasrai tuoj praris paukštelį, ar leisimės kartu su juo ir paukščiu linksmai gaudyti vėjo.“
Ina Budrytė – tapytoja, Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Surengė apie 15 personalinių parodų, virš 30 grupinių parodų. 2018 m. personalinė akvarelės darbų paroda „Dviejų juodų periodas“ THE ROOM galerijoje Vilniuje.
Svarbiausios grupinės parodos:
Tarptautinė akvarelės bienalė „Baltijos tiltai“ – 2008, 2010, 2012.
14-toji Vilniaus tapybos trienalė „Klaidingas atpažinimas” – 2010.
Tarptautinė meno mugė „Art Vilnius“ – 2012, 2014, 2015, 2018.
Tarptautinė paroda „Oranžerija“ – 2014, Užutrakis, Lietuva.
Paroda „LDS 100-MEČIO KOLEKCIJA“ – 2018, Briuselis, Belgija.
Projektas „Užupis, atsakomybė už laisvę“, Kyiv Art week – 2018, Kijevas, Ukraina.
Pirmoji MO muziejaus paroda „Visas menas – apie mus“ – 2018-2019, Vilnius.
4-oji šiuolaikinės dailės kvadrienalė „Q19: Memorabilia. Įrašyti į atmintį“ – 2019, Kaunas.
2010 metais laimėjo grand prix trečioje tarptautinėje akvarelės bienalėje „Baltijos tiltai“.
Darbų turi MO muziejus Vilniuje, privatūs kolekcininkai.
Kūryba pristatyta leidiniuose:
„Lietuvos tapyba 1960–2013“, sud. Raminta Jurėnaitė, mmc, 2014.
Parodos katalogas „Iš mano kambarių“, mmc, 2010.
Parodos laikas: 2019 04 24 – 2019 06 08
Galerijos darbo laikas: I-V 11-19, VI 11-15
Lankymas – nemokamas.
Daugiau informacijos: www.facebook.com/TheRoomArtBooksWine
Šie tekstilės meno ir gamtos įkvėpti kūriniai – tai namams skirti interaktyvūs artefaktai (t. y. ant sienos kabinami rinkiniai), kuriais galima skleisti žinią apie sveiką namų aplinką, drauge prisidedant prie dalyvių gerovės.
„Biologinių procesų įkvėpimas“ arba „bioįkvėpimas“ (angl. bio-inspiration) – tai tam tikras procesas, kuris leidžia semtis žinių iš gamtoje sutinkamų modelių ir jas taikyti. Sukurti artefaktai yra įkvėpti mėlynosios zylės (Cyanistes Caerulelus) elgsenos sukant lizdą: patelės į lizdą krauna aromatines žoleles, pasižyminčias antimikrobinėmis savybėmis, kad apsaugotų jauniklius nuo patogeniškų bakterijų ir parazitų. Siekiant tai pamėgdžioti, artefaktai sukurti taip, kad jie galėtų sąveikauti su dalyviais. Kiekvieną iš jų sudaro plokštė ir pavieniai fragmentai, kurie yra įmirkyti eteriniais aliejais (levandų, pipirmėčių). Šiuos fragmentus išėmus iš vokų, kuriuose jie yra supakuoti, juos galima sukrauti ant plokštės, kur pasklinda eterinių aliejų kvapas. Fragmentų išpakavimas, tinkamos vietos jiems suradimas ir jų dėjimas ant plokštės reikalauja susikaupimo ir skatina sulėtinti tempą. Dėl to dalyviai patiria interaktyvų, sąmoningą susitelkimą skatinantį procesą, kuris suteikia ramybės jausmą. Kadangi šie artefaktai yra interaktyvūs ir greta jų pateikiamas aprašymas, kuriame paaiškinama, kas įkvėpė šią interaktyvią patirtį, dalyviams suteikiamas aktyvus vaidmuo ir supratimas apie aplinkos, kurioje vyksta šis sąveikavimo procesas, sveikumą.
Šie kūriniai pabrėžia amato, rankų darbo ir paprastų gamybos technikų svarbą kuriant kasdienius tvarius objektus, kurie ne tik tausoja aplinką, bet taip pat yra patvarūs dėl jų pagaminimo būdo.
Šiais kūriniais siekiama įžiebti diskusijas apie šių artefaktų įkvėpimo šaltinį, interaktyvios patirties svarbą ir kasdienių objektų estetiką. Minėti kūriniai yra tęstinio doktorantūros studijų projekto, vykdomo Londono menų universiteto „Central Saint Martins“ koledže (Jungtinė Karalystė), dalis.
Elena Brebenel (1983) yra tekstilės menininkė ir dizainerė, tyrinėjantį menų, amatų ir dizaino tarpusavio santykį taikydama itin eksperimentinę ir tyrimais paremtą praktiką. Elena yra baigusi meno srities magistro studijas Kanzaso universitete (JAV) ir tekstilės bakalauro studijas Rumunijos Nacionaliniame George Enescu menų universitete. Elenos kūriniai eksponuoti tokiose šalyse kaip Kanada, Prancūzija, Italija, Portugalija, Rumunija, Jungtinė Karalystė, Urugvajus ir JAV. Menininkė yra laimėjusi daugybę meno srities stipendijų ir rezidavusi tokiuose meno centruose kaip Šiuolaikinių menininkų centras Vudsaide (Troja, Niujorko valstija, JAV), Kala meno institutas (Berklis, Kalifornijos valstija, JAV), Audinių dirbtuvės ir muziejus (Filadelfija, Pensilvanijos valstija, JAV), Can Serrat Centro de Actividades Artisticas (Barselona, Ispanija), Gamtos, meno ir arealo rezidencija (Bergamas, Italija), Contextile 2016 (Gimarainsas, Portugalija) ir Pocoapoco (Oachaka, Meksika). Šiuo metu Elena užima docento pareigas Halifakso NSCAD universitete (Naujosios Škotijos provincija, Kanada) ir taip pat atlieka doktorantūros praktiką Londono menų universiteto „Central Saint Martins“ koledže (Jungtinė Karalystė).
Adomo Danusevičiaus paroda „Purvas ir gėlės“ galerijoje „Vartai“
Jau trečią savaitę vienam draugui negrąžinu pasiskolinto Witoldo Gombrowicziaus „Kosmoso“, mat niekaip neįstengiu perskaityti. Taip yra tikrai ne dėl to, kad man kaip nors neįtinka šis lenkų rašytojas ar stinga laiko. Priešingai, laiko skaityti atrandu ir, viena važiuodama troleibusu, vis iš naujo perskaitau keletą pirmųjų puslapių, kur aprašomos romano veikėjos Lenos lūpos: slidžios kaip šliužas, įkaitinančios slidų ir glitų kūnišką geidulį. Kaskart perskaitau ir paskęstu mintyse apie šį patrauklumo ir bjaurumo žaismą, kuris puikiai perteikia aistringą potraukį kūnui – trokštame jo gaivališkai, su visais jo syvais, kurie be geismo greičiausiai veiktų atstumiančiai, kaip slidus šliužas. Šie rašytojo žodžiai kuriam laikui apsigyveno mano sąmonėje ir nukeliavo į „Vartų“ galeriją, kur susitiko su taip pat geidulingai gličia Adomo Danusevičiaus kūryba tryliktoje personalinėje jo parodoje „Purvas ir gėlės“.






KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2019 m. balandžio 19 d., penktadienį, 18 val. atidaroma Lietuvos dailininkų sąjungos organizuojamos 4-osios šiuolaikinės dailės kvadrienalės „Q19: Memorabilia. Įrašyti į atmintį“ paroda „Įkūnyta atmintis“.
Atmintis yra ir regėtų vaizdų archyvas, ir jų prisiminimo veiksmas. Memorabilia gali būti suvokiama kaip tam tikrų objektų kolekcionavimas, siekiant kažką prisiminti. Q19 koncepcijoje atmintis funkcionuoja kaip skirtingus praeities fenomenus atskleidžiantys ir saugantys požiūriai: šiuolaikinis menas kryptingai skleidžiasi per įvairias atminties formas, kurios gali būti sisteminamos ir per asmenines atminties reikšmes, ir per kolektyvinės atminties ženklus.
Atmintyje sąveikauja ir nuolat kinta įvairūs asmeniniai suvokimai, prisiminimai ir patirtys, todėl atmintis vyksta. Ji yra kaskart perkuriama ir atsinaujinanti laikmena, o meno praktikoje kūrėjas ir suvokėjas yra šios laikmenos nešiotojai, arba kitaip tariant, laikmenos kūnai. Kūniškumas mene yra susijęs ir su tam tikra praeities akumuliacija materijoje – kai žmogaus sąmonės ir atminties elementai įtikrovinami apčiuopiamuose daiktuose ir erdvėse. Šie objektai gali katalizuoti atmintį, sukelti nostalgijos pojūtį, atverti kolektyvinės atminties daugiasluoksniškumą – jie tampa tranzitiniais atminties objektais.
Šiandieninėje ekraninėje kultūroje bet kuris kūnas gali būti skaitmenizuotas, perkeltas į virtualybę, kur iš esmės paverčiamas žvilgsnio ir sąmonės sukuriama fikcija. Kūnas gali būti pozicionuojamas ir kaip tam tikra ribota biologinė erdvė ar net spąstai. Kūne atsirandanti ir efemeriškai išnykstanti alergija gali būti suvokiama kaip kūno atminties išdava (kūnas atmena ir reaguoja į praeities dirgiklį). Šiuolaikybėje kūnas virsta diskursu, jis yra kartu ir suvokimo aplinka, ir patyrimas. Kūnas gali būti išorinis (regimas) ir vidinis (patiriamas, juslinis), per kuriuos pažįstamas pasaulis. Kūniškumas siejamas su objektų faktūriškumu, medžiagiškumu, tūriais, santykiu su aplinka. Kūnas yra performatyvi, per(si)kurianti atminties laikmena, fiksuojanti nuolat kintančią patirtį.
Šioje parodoje pristatomi tranzitiniais atminties objektais tampantys kūriniai, su vieta tampriai sąveikaujančios instaliacijos, kūną determinuojantys ar atmintį akumuliuojantys ir įkūnijantys darbai. Per asmeninės ir kolektyvinės sąmonės prasmes atmintis čia reflektuojama kaip persikūnijimas į objektus ir jų ryšį su supančia aplinka, o materialumas priešinamas efemeriškiems atminties nykimo ženklams.
Q19 parodose aštuoniose Lietuvos galerijose dalyvauja 128 menininkų kūriniai. Kiekvienai ekspozicinei erdvei sudaromos atskiros kolekcijos pagal kuratorių suformuotas potemes.
KKKC Parodų rūmuose eksponuojamoje parodoje „Įkūnyta atmintis“ pristatomi 23 menininkai: Eglė Ganda Bogdanienė, Nerijus Erminas, Jurgita Gerlikaitė, Greta Grendaitė, Tomas Vosylius, Daiva Gudelytė, Andrius Erminas, Zita Inčirauskienė, Aistė Jančiūtė, Danutė Jazgevičiūtė, Oksana Judakova, Dalia Juodakytė, Agnė Kondrataitė, Remigijus Kriukas, Andrius Kviliūnas, Petras Lincevičius, Rimantas Milkintas, Auksė Petrulienė, Paulius Rainys, Rūta Šipalytė, Indrė Stulgaitė, Dalia Truskaitė, Eglė Ulčickaitė.
Kolekcijos kuratorė: Evelina Januškaitė-Krupavičė.
Koordinatorė: Monika Valatkaitė.
Paroda veiks iki 2019 m. gegužės 12 d.
***
Šiuolaikinės dailės kvadrienalės tikslas – pristatyti pastarųjų ketverių metų šiuolaikinę Lietuvos menininkų kūrybą, didinti jos žinomumą, prieinamumą, telkti ir skatinti profesionalius dailininkus ir dailėtyrininkus Lietuvos kultūros plėtrai, raidos tendencijų analizei ir visuomenės sampratos apie profesionalųjį meną ugdymui.
Q19 organizatorius: Lietuvos dailininkų sąjunga.
Partneriai: Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras, Dailininkų sąjungos galerija, Vilniaus grafikos meno centras, Šv. Jono gatvės galerija, „Arkos“ dailės galerija, Klaipėdos galerija, „Meno parkas“, Galerija XX.
Kuratorės: Rita Mikučionytė, Nijolė Nevčesauskienė, Evelina Januškaitė-Krupavičė.
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, LR Kultūros ministerija, Bernardinai.lt, „7 meno dienos“, „M-puslapiai“, Klaipėdos miesto savivaldybė, Kulturpolis.lt.
www.ldsajunga.lt, www.kvadrienale.lt
Apie kažką, bet ne apie Jakubo Chomos parodą „Resilience“ projektų erdvėje „Editorial“
Prieš išlįsdamas į saulės šviesą žaidžiau „World of Warcraft“ ir tikrinau savo veikėjo DPS (padaroma žala per sekundę) ant Training Dummie’so (treniravimosi manekenas), tokio mechaninio NPC’o (nežaidėjo veikėjas, arba botas). Ar nebus taip, kad koks nors per daug savimi pasitikintis kritikas nelaiko menininkų savo Training Dummie’ais? Panašu, kad tokių rašytojų yra.







