Paroda atidaroma gegužės 31 d., penktadienį, 18 val., LDS galerijoje „Arka".
Paroda - mugės „ArtVilnius’19" programos „Naktis galerijoje“ dalis. Atidarymo dieną galerija atvira iki 23 val. Daugiau informacijos:
„Kelionių trokštantys nomadai - tai 20 menininkų, kurie aktualizuoja kelionę kaip procesą ir tikslą. Tirdami vidaus ir išorės santykį, jie siekia fiksuoti į tarpusavio susitikimą vedančius žingsnius. Tiesioginės, dvasinės, vaizduotiškos, patyrimų ir vidinio pasaulio kelionės - šią idėjinę įvairovę atliepia skirtingos meno formos parodoje - tapyba, skulptūra, fotografija, iliustracijos, instaliacijos. Kūriniai - tarsi dialogas, kviečiantis patirti keliavimo būseną“.
Ši paroda - LDS galerijos „Arka“ ir Paryžiaus menininkų asociacijos „Le 4 Paris Art“ bendradarbiavimo vaisius. Asociacija menininkų mainų programas jau surengė Murbergeto meno muziejuje, Švedijoje, „Civic Ateneo Fort Pienc“ centre Barselonoje, taip pat Kelne, Berlyne ir Vienoje.
2020 m. mainų programos „Paris-Vilnius“ dalis persikels į Paryžių, kur galerijos „Arka“ sudaryta kolekcija bus pristatyta "Blanc Manteaux" Europos meno bienalėje.
Parodos „Voyage“ dalyviai:
Déliana Alexieva - peinture/ tapyba
Véronique André - peinture/ tapyba
Rémy Aron - peinture/ tapyba
Pascale Blaizot - peinture/ tapyba
Hélène Delanoë - peinture / tapyba
Laurence Dubaut - sculpture / skulptūra
Marie-Lyne Ersine - photographie/ fotografija
Dominique Fillières - gravure, peinture/ grafika, tapyba
Bénédicte Gerin - peinture, photographie / tapyba, fotografija
Céline Gontier - illustration / iliustracija
Yona Grandjean - calliagraphy / kaligrafija
Natalie Miel - peinture/ tapyba
Nadée - peinture/ tapyba
Éric Perrin - peinture/ tapyba
Nina Urlichs - painting/ installation / tapyba, instaliacija
Jean Charles Yaïch - papersculpture, Kirigami / popieriaus menas, kirigami.
Paroda LDS galerijoje „Arka“ veiks iki birželio 15 d.
Paroda yra galerijos „Arka" kūrybinės programos dalis. Programą iš dalies remia: Lietuvos dailininkų sąjunga, LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba.
Galerija atvira II-V 12-19, VI 12-16
www.arkagalerija.lt
LDS galerija "Arka", Aušros Vartų g. 7, Vilnius
2019 05 31 - 2019 06 15
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, gegužės 30 d., ketvirtadienį, 17 val. įvyks Eimučio Markūno parodos „Miesto spalvinis kodas. Juoda“ atidarymas.
Pastaraisiais metais E. Markūnas kūryboje koncentruojasi į miestą, analizuoja jo psichogeografinį žemėlapį bei jame tvyrančias įtampas. Ankstesnėse šios temos parodose menininkas rėmėsi į spalvas, jų materiją ir metafiziką. Ryškiaspalvėse didelio formato abstrakcijose vėrėsi užkoduotos Kauno miesto rajonų atmosferos ir nuotaikos. Projekto tęsinyje „Juoda“ E. Markūnas visai kitoks. Kaip diena ir naktis. Čia menininkas pristato nedidelio formato piešinius, kur nuo apoteozės spalvoms pereina prie mistiško ir subtilaus monochromo. Kūriniai primena fotografijų negatyvus, kuriuose užfiksuoti įvairūs pavidalai: nuo atpažįstamų žmogaus įvaizdžių iki sunkiai įvardijamų mistinių būtybių.
Šioje parodoje menininkas atsigręžia į tą tamsiąją pusę, egzistenciškai nagrinėja savo nakties būsenas, emocijas, sutiktus personažus, juos (pra)kalbina. Tuose kameriniuose dialoguose dailininkas siekia pažinti save, tapatintis su miestu, išjausti save kaip mažą didesnio tinklo, kuriančią ir papildančią dalelę.
E. Markūnas baigė monumentaliosios dailės studijas ir aktyviai dirbo šioje srityje daugiau nei dvidešimt metų, tačiau niekuomet savęs vien tik su ja netapatino. Kūrybiniuose ieškojimuose jis išbandė fotografiją, instaliaciją, objekto bei vaizdo meno priemones. Menininkas yra pristatęs kelias dešimtis personalinių parodų bei projektų Lietuvoje ir užsienyje. Nuolat dalyvauja grupinėse parodose ir įvairiose aktualaus meno iniciatyvose. Nuo 1990 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1991 m. yra tapytojų grupės „Angis“ narys. Daugiau nei trisdešimt metų E. Markūnas dirba pedagoginį darbą.
Menotyrininkė Dovilė Stirbytė
Parodos rėmėjai: Galerija „Meno parkas“, Lietuvos kultūros taryba, kavinė „Kultūra“
Parodos architektas: Linas Tuleikis
Daugiau apie menininką: www.eimutismarkunas.eu
Paroda veiks: 2019 05 30 – 2019 07 07
Papildomą informaciją teikia: Eimutis Markūnas tel. 8 685 76707
Šių metų spalio mėnesį lankytojus pakviesime į dar dviejų tos pačios kartos menininkų Česlovo Lukensko ir Prano Griušio parodas. Č. Lukenskas plačiai žinomas kaip instaliacijų, performansų, akcijų kūrėjas, o P. Griušys savo fotorealizmo darbais yra užkariavęs ne vieno meno mylėtojo širdį. Kviečiame sekti artimiausias muziejaus naujienas www.ciurlionis.lt ir facebook paskyroje https://www.facebook.com/CiurlionioDailesMuziejus/
Paroda „Pho-tex Vol. 3“ galerijoje „Artifex“
Šiais metais dešimtmetį švenčianti „Artifex“ galerija jubiliejų pažymi išskirtinėmis parodomis. Lina Jonikė, Laima Oržekauskienė-Ore, Monika Žaltauskaitė-Grašienė – trys žavios moterys, trys individualūs pasauliai. Ne taip dažnai vienoje parodoje išvysi šių garsių tekstilininkių kūrinius. Kiekvienos jų viešas pasirodymas – jau įvykis meno pasaulyje. Šio susibūrimo priežastis – dalyvavimas Kioto (Japonija) fotografijos festivalyje „Kyotography“, į kurį šias menininkes pakvietė prestižinės Kioto galerijos „GalleryGallery“ savininkė ir kuratorė Keiko Kawashima. Tad turime retą progą Lietuvoje pamatyti japonų žiūrovams skirtą kolekciją, eksponuotą Kiote šių metų balandžio 20 – gegužės 4 dieną.
2019 05 21 – 2019 05 31
Gegužės 21 d. galerijoje „Vartai“ atidaroma Vilniaus dailės akademijos tapybos katedros studentų Ryčio Ratkevičiaus, Gyčio Arošiaus bei Monikos Radžiūnaitės bakalauro baigiamųjų darbų ekspozicija, kuri galerijoje veiks iki gegužės 31 dienos.
Rytis Ratkevičius ekspozicijoje „Dėmesio centre“ pristato Lietuvos pop kultūros žvaigždžių bei politikų portretų seriją. Portretuose vaizduojami personažai nėra perteikiami realistiškai, autorių labiau domina bendri vaizduojamoms asmenybėms būdingi bruožai ir mimikos, kurie dominuoja tarp dažnai socialinėje erdvėje bei žiniasklaidoje matomų žmonių, siekiančių dėmesio ir atpažinimo. Abstrahuodamas portretuose vaizduojamus asmenis, autorius analizuoja tiek pavienius personažus, tiek visą sistemą, kurioje jie egzistuoja. Vaizduodamas žinomus žmones autorius panaudoja retai šiam tikslui naudojamą mediją – tapybą, kuri padeda išryškinti šio reiškinio prigimtį, priešingai nei fotografija ar video reportažas, tapybos darbas suteikia galimybę kontempliuoti vieną vaizdą, atveria galimybes kurti naujus kontekstus.
Gytis Arošius ekspozicijoje pavadinimu „Enigma“ pristato tapybos darbus, kuriuose tyrinėja XX a. architektūrą, karines inovacijas bei jų istorijas. Kūriniuose vaizduojami industrinės paskirties pastatai bei praeito amžiaus išradimai, turintys monumentalumo, didybės, groteskiškumo, dominuoja brutalizmas. Vaizduodamas šiuos objektus autorius neatsižvelgia į tai, kokia buvo jų paskirtis, jis gilinasi į patį vaizdinį ir interpretuoja juos kaip grėsmę keliančius objektus, pranašaujančius blogas pasekmes. Autorius vaizdą konstruoja koliažo principu apjungdamas užfiksuotus vaizdus, personažus bei įterpdamas svetimkūnius. Toks principas sukuria apokalipsės nuojautą, kūriniuose pranyksta laiko suvokimas, susimaišo praeitis, dabartis ir ateitis, dėl to darbuose slypi įtampa, baimė, nežinomybė.
Monikos Radžiūnaitės ekspozicija „Stultus pictorem“ kalba apie kvailybę, kurią autorė vaizduoja pasitelkdama vidurmažių ikonografiją, simboliką bei įvairius dailės pavyzdžius. Anot autorės, didelis siekis užpildyti nedokumentuotus bei pamirštus istorijos etapus lemia paklaidas, kurios įtakoja visuomenės tikrovės suvokimą, įsitikinimus. Susidaro terpė, kurioje žmonės gali manipuliuoti, remtis kito nežinojimu ar neišmanymu, dėl to autorė sąmoningai pasirenka kvailybę kaip kūrybinę strategiją, kuri išvaduoja nuo poreikio žinoti ar suvokti tikrąsias vaizdų reikšmes. Tyčia klysdama ji maišo simbolius, reikšmes, netikslius vertimus, pasinaudodama pseudointelektualo kauke, leidžia sau kurti naujus kontekstus ir sąsajas. Taip atsiranda ir „Stultus pictorem“ – klaidingai Google vertėjo pagalba išversta frazė, reiškianti kvailą tapytoją, trumpai iliustruojanti visą M. Radžiūnaitės kūrybos principą.
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune, paroda „Nakties vizijos: XVII–XX a. dailininkų kūriniai iš Mykolo Žilinsko kolekcijos“.
Parodoje eksponuojami įvairių Europos šalių dailininkų darbai, sukurti XVII–XX a. Tai – retai į galerijos sales atkeliaujantys nakties grožio ir paslapties inspiruoti vaizdai, kuriuos Lietuvai padovanojo žymusis kolekcininkas Mykolas Žilinskas (1904–1992). Dalis jų eksponuojami pirmą kartą.
Naktis kaip fonas Vakarų Europos dailės kūriniuose sutinkama nuo XIV a., tačiau kaip atskiras ir savarankiškas žanras noktiurnai išpopuliarėja XVII a. olandų mene. Parodą kaip tik ir pradeda vieno žinomiausių ir subtiliausių to meto nakties vaizdų tapytojo Aerto van der Neero pasekėjo peizažas. Kiek vėliau, XIX a., naktis tampa svarbiu įkvėpimo šaltiniu romantikams. Eksponuojamuose jų kūriniuose ji paprastai įgauna sutaurintos, svajingos, mistiškos ar net iki sakralinio lygmens pakylėtos gamtos pavidalą. Dar vieni didieji noktiurnų garbintojai buvo XIX–XX a. sandūroje kūrę simbolistai. Jiems naktis dažniausiai asocijuojasi su paslaptimi, tamsa, baime, blogiu ar skausmu. Be to, tiek į transcendenciją linkusiems romantikams, tiek nuo tikrovės besistengusiems pabėgti simbolistams naktis gali tapti puikia priedanga kelionei į fantastinį sapnų, nuojautų ar pasakų pasaulį. O XIX a. II p. – XX a. pr. kūrę realistinės pakraipos dailininkai tiesiog stengėsi perteikti savaiminį nakties grožį.
Eksponuojami noktiurnai ne tik atskleidžia daugiaveidį nakties pasaulį, bet ir atspindi asmeninį M. Žilinsko skonį. Jam svarbi ir vertinga galėjo pasirodyti tiek žymaus dailininko nutapyta įspūdinga drobė, tiek nežinomo ar mažai žinomo autoriaus sukurtas ir kolekcininko sielos stygas palietęs nedidelis darbelis.
Paroda veiks: 2019 05 18 – 2019 06 30
Papildomą informaciją teikia: parodos kuratorė Irmantė Šarakauskienė, tel.: +370 37 32 27 88, +370 620 23 811.
Jurgos Šarapovos paroda „Mu mu“ Antakalnio galerijoje
Kai Marinos Abramovič knygoje „Eiti kiaurai sienas“ perskaičiau, esą jai Brazilijos šamanai sakė, kad jos genai ne iš šios planetos, pagalvojau, kad pastangos padaryti iš savęs legendą, kuri jau šiek tiek primena komunistinių lyderių stebuklingumą, įgauna radikalių ir komiškų formų. Tačiau susidūrusi su Jurgos Šarapovos kūryba pati vis pagalvoju, kad šita menininkė iš kitos planetos. Man iki šiol nesuvokiama, kaip ji sudvigubina, sutrigubina laiką: smulkiausi sutvėrimai nuausti, nupinti iš dar smulkesnių gijų, o jų tūkstančiai. Viskas atlikta rankomis. Kiek reinkarnacijų reikia, kad visa tai padarytum?








Punktyrai tarp ten ir čia
Kelionės beveik niekada nebūna vientisos, kaip ir visa kasdienybė, nebent sėdėtum kiauras dienas įkalintas į tekstų rašymą, lipdymą, metalo virinimą ar tapymą, bet ir tuomet praskrieja artimo žmogaus šypsena, iš toli aidi pavasarinių tuopų kvapas po lietaus, visada yra kokių nors vidinių sluoksnių, kur eismas vyksta net tada, kai galvoje nėra kitos minties, nes viską užima sakiniai ir žodžiai. Kelionių įspūdžiai taip pat nevienalyčiai, gula sluoksniais persišviesdami ir uždengdami.
Kuratoriai: Elisabeth Del Prete, Daniel Milnes, Lýdia Pribišová, Neringa Stoškutė, Alessandra Troncone
Konsultuojantis kuratorius: Lewis Biggs
Šių metų birželio 7-ąją atidaroma paroda apjungs viešąsias ir parodines erdves nusidriekdama Kauno geležinkelio stotyje ir jos prieigose, viešosiose miesto erdvėse, Kauno paveikslų galerijoje. Parodą PO IŠVYKIMO | PRIEŠ ATVYKSTANT sudarys 26 menininkų iš viso pasaulio darbai, iš kurių net 11– sukurti specialiai Kaunui.
12-oji Kauno bienalė tyrinėja kelionę, kaip miesto, turinčio sudėtingą praeitį ir klestintį kultūrinį identitetą, metaforą. Pažvelgę į ne tokią tolimą praeitį pamatysime, kad Kaunui teko išgyventi nemažai politinių pokyčių; buvo pereita iš vieno režimo į kitą. Net ir dvidešimt metų trukusį klestėjimo etapą, kai Lenkijai užėmus Vilnių tarp 1919 m. ir 1940 m. Kaunas buvo tapęs laikinąja sostine, miestas praleido laukdamas – pasiruošęs vėl susigrąžinti antro pagal dydį miesto titulą po pirmosios sostinės išvadavimo. Deja, po to ėjo sovietų okupacija, po jos – nacistinės Vokietijos, tada vėl sovietų, kol galiausiai Lietuva atgavo nepriklausomybę 1990 m. Šalis tapo Europos Sąjungos nare 2004 m. Ši įvykių grandinė ne tik atkūrė Lietuvos suverenitetą, bet ir sugrąžino Kaunui antrojo pagal dydį miesto statusą su nepajudinama laikinosios sostinės pravarde. Šie nesibaigiantys pokyčiai panardino miestą į kolektyvinę amneziją, kurią paskatino prieštaringos skirtingų kartų patirtys. Laukdamas savo Europos kultūros sostinės kadencijos 2022-aisiais, Kaunas siekia susikurti kelią į ateitį, grįstą savo paties sąlygomis, mitologizuodamas sudėtingą praeitį, kad užrašytų naujų, dabarties pasakojimų.
PO IŠVYKIMO | PRIEŠ ATVYKSTANT pasitelkia Kauno istoriją, kaip išeities tašką, kad galėtų išnagrinėti platesnę perėjimo sąvoką asmeninių patirčių ir tarpgeneracinių struktūrų kontekste. Parodoje matyti kaip dezorientacijos jausmas, lydintis šiuolaikinę mūsų egzistenciją pasauliniu mastu, susipina su konkrečiomis tautos kūrimo sociopolitinėmis realijomis Naujuosiuose Rytuose, kur alternatyvūs europiniai susivienijimai po truputį atsiskiria nuo praeities režimų. Be šių istorinių ir geopolitinių naratyvų, parodoje ieškoma poetiškesnių strategijų, kurios padėtų pavaizduoti, o galbūt ir įveikti nesaugumo būklę. Norint susiorientuoti neaiškioje teritorijoje, naudojamos absurdo, mistikos ir humoro išraiškos priemonės. Parodoje PO IŠVYKIMO | PRIEŠ ATVYKSTANT šie pereinamieji momentai traktuojami ne tik kaip kontempliacijos, laukimo ar abejonės galimybė, bet taip pat, kaip raginimas veikti – tiek individualiai, tiek kolektyviai – ieškant savo vietos pasaulyje.
Birželio 7 d. 18 val. - didysis Kauno bienalės atidarymas sujungs Kauno geležinkelio stotį ir Kauno paveikslų galeriją.
Birželio 8-9 d. - įvairūs Lietuvos ir užsienio menininkų performasai Kauno menininkų namuose, Kauno geležinkelio stotyje, Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Kauno paveikslų galerijoje, specialios ekskursijos Kauno bienalės maršrutu.
„MagiC Carpets" (Stebuklingi kilimai) projekto rezidenčių Ana Kovačic ir Sonja Jo projektų pristatymas.
2019 06 07 - 09 29 - parodos PO IŠVYKIMO | PRIEŠ ATVYKSTANT lankymas, renginiai, ekskursijos, edukacijos.
58-oji Venecijos bienalė atidaryta
Pradėkime nuo dramblio kambaryje, t.y. „Auksinio liūto“. Maniau, kad ieškodamos Lietuvos paviljono mudvi su Skaidra Trilupaityte paklaidžiosime Venecijos gatvelėmis. Bet ta kryptimi jau skubėjo žmonės – nepažįstami. Galiausiai atsitrenkėme į pačią ilgiausią eilę, kuri vos judėjo. Pasinaudojome šeimininko teise, kitaip nebūtume spėjusios pamatyti, ką sukūrė kompozitorė Lina Lapelytė, scenarijaus autorė Vaiva Grainytė ir režisierė Rugilė Barzdžiukaitė (kuratorė Lucia Pietroiusti, komisarė Rasa Antanavičiūtė). Taip būna itin retai – „Saulė ir jūra (Marina)“ pranoko lūkesčius.




KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2019 m. gegužės 18 d., šeštadienį, 18 val. pristatomas Lietuvos tapybos projektas „Rekomendacija“. Parodos organizatorius – Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras, kuratorius – Ignas Kazakevičius, ekspozicijos architektas – Vilnis Putrāms (Latvija).
Projekto pavadinimas „Rekomendacija“ tapo ir parodos temos bei koncepcijos raktažodžiu. Pasiūlytas projekto dalyvių atrankos modelis aktualizuoja rekomendacijos fenomeną, „įteisindamas“ de facto jau egzistuojančią praktiką, ir paverčia ją konceptualiu viso projekto parengimo principu. Parodos kolekcija buvo sudaryta pagal Lietuvos menotyrininkų, meno rinkos ekspertų, galerijų vadovų, kuratorių ir pačių menininkų rekomendacijas. Atrankos kriterijus buvo vadinamasis „geras“, „gražus“ ir „teisingas“ menas. Atspirties tašku tapo trys meno ekspertai, turėję rekomenduoti po tris, jų nuomone, „gerus, gražius ir teisingus“ autorius. Kad būtų išsaugotas objektyvumas, šiuos ekspertus, dalyvaujant specialiai sudarytai komisijai, buvo patikėta iš sąrašo išrinkti KKKC edukacinių programų asistentei – anglų kokerspanielei Kleopatrai.
Burtų traukimo videoįrašas – čia: https://www.youtube.com/watch?v=2vanef2E6aQ
Burtai lėmė, kad teisę siūlyti parodai pirmuosius menininkus įgijo menotyrininkė Vaidilutė Brazauskaitė-Lupeikienė, Vilniaus aukciono vadovė Simona Skaisgirytė-Makselienė ir parodų kuratorė Aistė Kisarauskaitė. Jų rekomenduoti menininkai tęsė estafetę – siūlė po tris savo kolegas pagal tą patį kriterijų. Jie patys, be kuratoriaus įsikišimo, sprendė, su kuo nori būti parodoje. Visą kolekciją sudaro 32 Lietuvos menininkų darbai.
„Rekomendacijos“ idėja yra sezaniškai tiksliai perteikti patį parodos organizavimo mechanizmą, save reguliuojančios sistemos darną. Kiekvienas menininkas šiame procese tapo jos dalimi.
„Šį kartą KKKC siekė meno kūriniu paversti patį projektą – tiek dalyvių atranką, tiek dalyvių entuziazmą, aktyvų publikos dalyvavimą, tiek ir parodos architektūrą. Tokį požiūrį vadinčiau tikrąja bendradarbiavimo kultūra“, – sakė projekto organizatorius, KKKC direktorius Ignas Kazakevičius.
Pirmą kartą KKKC istorijoje visi parodos kūriniai bus parduodami. Kadangi juos rekomendavo meno rinkos ekspertai, tai puiki proga investuoti į išliekamąją vertę turintį meną. Dar vienas pasiūlymas parodos lankytojams – galimybė balsuoti už labiausiai patikusį „gerą, gražų ar teisingą“ meno kūrinį. Jų sprendimai turės įtakos galutinei parodos pateikimo išraiškai: jos eksponavimo metu salėse bus gyvai tapomas kūrinys, sujungsiantis „geriausius, gražiausius ir teisingiausius“ visos kolekcijos fragmentus.
Parodoje „Rekomendacija“ dalyvauja Lietuvos tapytojai: Adomas Danusevičius, Agnė Jonkutė, Aistė Bugailiškytė, Algimantas Jonas Kuras, Andrius Zakarauskas, Eglė Gineitytė, Eglė Ridikaitė, Eglė Ulčickaitė, Gabrielė Gervickaitė, Gintaras Palemonas Janonis, Henrikas Čerapas, Jonas Gasiūnas, Jonas Jurcikas, Juozas Algirdas Pilipavičius, Justinas Vaitiekūnas, Konstantinas Gaitanži, Leo Ray, Linas Jusionis, Linas Katinas, Martinas Jankus, Mykolė Ganusauskaitė, Mindaugas Skudutis, Raminta Blaževičiūtė, Ričardas Bartkevičius, Ričardas Nemeikšis, Saliamonas Teitelbaumas, Sigita Maslauskaitė, Sigitas Lukauskas, Vygantas Paukštė, Viktoras Paukštelis, Vincentas Gečas, Žygimantas Augustinas. Parodos organizatorius – KKKC, kuratorius – Ignas Kazakevičius, ekspozicijos architektas – Vilnis Putrāms (Latvija).
Paroda veiks iki 2019 m. birželio 23 d.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).
Renginyje bus fotografuojama bei filmuojama, todėl informuojame, kad lankytojai gali būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti skelbiami viešai socialiniuose tinkluose ar žiniasklaidoje.