7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

Agnė Narušytė

Parodos laidotuvės

Pusiau slapti dailės įvykiai

Rugsėjo 25 d. meno kūrinių kapinėse buvo laidojama paroda „Saldus ateities prakaitas“. Ji išgyveno vidutinį parodos amžių – beveik du vasaros mėnesius. Rugsėjo 2-ąją jos architektūrinis skeletas buvo išardytas ruošiant tuščią erdvę kitai parodai.

J. Laivio nuotr.
J. Laivio nuotr.
J. Laivio nuotr.
J. Laivio nuotr.
LDM inf.

Nacionalinėje dailės galerijoje – nauji Žilvino Kempino ir Justės Janulytės bei Vaclovo Nevčesausko ir Vytauto V. Jurgučio audiovizualiniai kūriniai

Spalio 6–19 d. Nacionalinėje dailės galerijoje veiks bendras festivalio „Gaida 2019“ ir NDG projektas – audiovizualinių kūrinių programa, pristatanti tarptautinį pripažinimą pelniusių Niujorke gyvenančio vizualiųjų menų kūrėjo Žilvino Kempino ir Milane gyvenančios kompozitorės Justės Janulytės kūrinių SKYCITY ir WAVES bei Vaclovo Nevčesausko ir Vytauto V. Jurgučio projekto QUANTONOM pasaulines premjeras. Šiems kūriniams įgyvendinti Nacionalinėje dailės galerijoje įrengtos specialios erdvės. Autoriams bendradarbiaujant su architektais bei vaizdo ir garso inžinieriais, kuriama muzikos ir vaizdo sintezė, skatinanti stiprų suvokėjo įsitraukimą bei žadinanti išplėstus garsinius ir vaizdinius potyrius.


Menininko Žilvino Kempino ir kompozitorės Justės Janulytės bendras darbas Skycity – tai kontempliatyvi kelionė skaitmeninėje šviesos ir garsų tėkmėje, kelianti platų diapazoną emocijų – nuo įtampos ir nerimo iki vidinės rimties ir užsisvajojimo. Kūrinyje Waves autoriai siekia sugrįžti prie pamatinių šviesos ir garso efektų bei siūlo pažvelgti į save ir kitus kaip į skirtingo dažnio šviesos ir garso bangas – susiliejančias ar išsisklaidančias.


Menininko Vaclovo Nevčesausko ir kompozitoriaus Vytauto V. Jurgučio bendros kūrybos audiovizualinį projektą Quantonom inspiravo ankstyvoji kvantinės mechanikos teorija ir jos stebinantis gebėjimas sužadinti vaizduotę. Tai šviesos, robotizuotų objektų choreografijos ir garso sintezė, kuri veikia stebėtoją kaip juslinis galvosūkis, skatinantis pasitelkti sąmonę ir intuiciją.

Kūriniai bus rodomi seansais, jų laikas skelbiamas tinklalapiuose www.gaida.lt ir www.ndg.lt. Audiovizualinius projektus vienu metu galės stebėti tik apie 20 žmonių, tad norintys pamatyti šiuos išskirtinius kūrinius kviečiami įsigyti bilietus iš anksto www.bilietai.lt sistemoje. Prieš seansą, likus laisvų vietų, bilietus bus galima nusipirkti ir NDG kasoje.

Projekto įgyvendinimą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, remia: Exterus, Fundermax.

Daugiau informacijos: 85 2122997, www.ndg.lt
Nacionalinė dailės galerija, Konstitucijos pr. 22, LT-08105 Vilnius

 

Rita Mikučionytė

Rugsėjo kilpa

Penkių parodų apžvalga

Viskas kaskart prasideda nuo jaudulio belaukiant parodos įvykio, kuris žadina norą išjausti nors mažytę rodomo meno dalelę. Rugsėjį išties laukiau poros parodų. O visa kita tarsi „aplipo“ einant pakeliui nuo VDA parodų salių „Titanikas“ link dailės galerijos „Arka“.

Irma Stanaitytė-Bazienė, „Guggingo sodas“. Ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Irma Stanaitytė-Bazienė, „Guggingo sodas“. Ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Irma Stanaitytė-Bazienė, „Guggingo sodas“. Ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Irma Stanaitytė-Bazienė, „Guggingo sodas“. Ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Linas Blažiūnas, „Spygliaraštis“. Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Linas Blažiūnas, „Spygliaraštis“. Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Linas Blažiūnas, „Spygliaraštis“. Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Linas Blažiūnas, „Spygliaraštis“. Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Linas Blažiūnas, „Deltuvos evangelikų reformatų bažnyčia“. 2017 m. Autoriaus nuotr.
Linas Blažiūnas, „Deltuvos evangelikų reformatų bažnyčia“. 2017 m. Autoriaus nuotr.
Kęstutis Lupeikis, „Fragmentai: skylės, plokštumos ir ratilai“. Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Kęstutis Lupeikis, „Fragmentai: skylės, plokštumos ir ratilai“. Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Justina (Pinkis) Gražytė, „To Be Continued...“. Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Justina (Pinkis) Gražytė, „To Be Continued...“. Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Raimondas Gailiūnas, „Neramus“. Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Raimondas Gailiūnas, „Neramus“. Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
VDA inf.

Kūrėjų dueto „Paris Essex“ kūrinių ciklas „Crazy Blanket“

2019 10 01 - 10 12
„Paris Essex“(Carolyn Clewer, Tiphaine de Lussy) (Didžioji Britanija) „Jamboree“ (Pasilinksminimas)
(www.parisessex.com )


Kūrėjų dueto „Paris Essex“ kūrinių ciklas „Crazy Blanket“ įkūnija vizualų dialogą tarp kūrybos partnerių Clewer ir de Lussy. Menininkės žaismingai derina nėrimo vąšeliu ir mezgimo techniką, į savo kūrinius įkomponuodamos prabanga dvelkiantį moherį, vilną ir sintetiką.


Kūrėjų pristatoma paroda „Jamboree“ (Pasilinksminimas) – tai mezgimo ir nėrimo technika sukurtų kūrinių ciklas. Darbuose vaizduojama virtinė įvairių personažų gimė iš žaismingos vaizduotės ir keistos realybės priešpriešos. Kūrėjos įkvėpimo semiasi iš įvairių kultūros formų ir atributų. Jų darbuose juntama nostalgija animaciniams personažams, įžvelgiama pop muzikos, dailės, grafikos ir karnavalų estetikos įtaka. Kūrinių pavadinimai atspindi įsivaizduojamą, spalvingą pasaulį, kuriame gyvena iš populiariosios kultūros nužengę personažai. Jų darbai ir darbų pavadinimai yra įkvėpti įvairių dainų, animacinių filmukų bei meno kūrinių.


Kiekvienas menininkių dueto sukurtas darbas yra unikalus, atspindintis organišką kūrybos procesą. Kūrėjos savo darbuose subtiliai griauna tai, kas pažįstama, o jų kūrybos technika labiau primena koliažą ar skiautinį, o ne kruopščiai suplanuotą dizainą. Siūlai naudojami tarsi dažai: darbuose dominuoja ryškios, drąsios pirminės spalvos, neoniniai ir akį traukiantys pasteliniai atspalviai.
Kūrėjos iš Esekso Carolyn Clewer ir paryžietės Tiphaine de Lussy kūrybos duetas „Paris Essex“ – dviejų tekstilės menininkių ilgamečio bendradarbiavimo rezultatas. Kūrėjų bendras kelias prasidėjo prieš 30 metų Karališkajame Londono menų koledže. Menininkių duetas „Paris Essex“ savo kūriniuose nauju žvilgsniu pažvelgia į tradicines mezgimo ir nėrimo vąšeliu klišes, žaismingai derindamos mezgimo mašina ir rankinio mezgimo technikas. Duetas ilgą laiką buvo atsigręžęs į mados pasaulį: menininkės yra pristačiusios savo kūrybos mezginių bei aksesuarų kolekcijų, taip pat joms yra tekę dalyvauti bendruose projektuose su kitais kūrėjais. Menininkės puoselėja savitą vizualiąją kalbą, domisi įvairiomis medžiagomis, technikomis, mados tendencijomis, naujomis idėjomis ir jų priešprieša. Naujausias jų bendro kūrybinio darbo vaisius – eilė naratyvų, regimų erdvėje, kur išnyksta ribos tarp amatų, dizaino, aukštojo meno ir žemosios kultūros. Kūrėjų dueto „Paris Essex“ darbai buvo eksponuoti Londone, Paryžiuje, Hangdžou, Kolčesteryje, Barselonoje ir Los Andžele.


Parodos atidarymas 2019 spalio 1 d. 18 val.

 

VDA inf.

Paroda „Suvoktas laikas“

Atidarymas 2019 spalio 3 d. /ketvirtadienį/ 18 val.
VDA parodų erdvė „Krematoriumas / Meno krosnys“
Maironio g. 6 (VDA senųjų rūmų II kiemas), VilniusLabirintas ir yra procesas.

Dalyviai:
Živilė Spūdytė – Žvėrūna
Artūras Rožkovas – RA RA RA
Gabija Barzdaitė

Paroda veiks iki spalio 16 d.

 

Labirintas ir yra procesas

Parodoje keliaujame per menininkų suvokimo ir ieškojimų laukus. Šioje parodoje pristatomi grafikos ir tapybos pavidalo meno darbai. Realybė čia atskleidžiama kaip daugiamatė psichologinė struktūra. Žmogaus sistema - protas yra galingas aparatas, kuris sukuria šį realybės labirintą. Perkonstruotoje ir įvaldytoje vaizduotėje kūrybininkas piešia realybės vaizdus kaip dailininkas.


Vis pertvarkoma judrių buvinių atmintyje esama vaizdinė patirtis. Vaizduotė, kaip techninis pagrindas, kaip priemonė, kuria ir yra išlaikomos realybės, atveriami takai, valdomi psichologiniai procesai, dariniai: vaizdiniai, garsai, jausmai, kt. Susivokęs menininkas savo žinias derina su realybės menu, išreikšdamas save pasaulyje įvairių pavidalų - egzistencinės prasmės idėjomis.


Vienas iš šioje parodoje dalyvaujančių menininkų yra RA RA RA slapyvardžiu pasivadinęs Artūras Rožkovas. Šis menininkas yra įkvėptas actekų ir majų meno, šiaurės indėnų piešinių bei ,,transformerių“ įvaizdžių. Menininkas nekuria pirminių ir antrinių piešinių ar šių taisymų, sukuria piešinius savaip tobulus iš karto, keliauja per savo sąmonės ir pasąmonės kelius įkvėptas neįsakomos jėgos. Kūrėjo darbai labai iliustratyvūs, gan komiksiški, įvaizdinantys įvairių kultūrų personažus. Darbuose naudojamos ypač ryškios spalvos, kurios yra visų jo kūrinių ašis.


Menininkė Živilė Spūdytė - Žvėrūna yra šiuolaikinio meno atstovė, profesonali grafikė ir iliustruotoja. Kurdama menininkė grafikos darbus naudojasi naujausiomis technologijomis. Žvėrūna laisvai laviruoja įvairiuose dimensiniuose laukuose. Save išreiškia piešiant keistas, nerealias, mistines būtybes, kurios sinchronizuoja su siurrealistiniu pasauliu. Darbai itin ryškūs ir išraiškingi, menininkė naudoja sintetines, gaivias spalvas susikertančias su neoninėmis šviesomis. Ironijos elementai padeda sukurti kontrastą tarp realybės ir absurdo, kuriame gyvename. Sarkazmo darbuose netrūksta, ji kviečia kartu pasijuokti iš savęs, menininkė kviečia iš šono pažiūrėti į savo gyvenimą. Keičiamės mes ir keičiasi ir visuomenė.


Kitas, laisvai laviruojantis per įvairius multidimensinius laukus, menininkas yra Gabija Barzdaitė. Parodoje pristatomi šio menininko grafikos darbai. Juose apstu kosminės temos, gamtos temos, iliustratyvių daugiakompleksinių būtybių, kurios lyg neša žinią apie pasaulio tvarką ir chaosą. Kūriniuose persipina įvairių elementų harmonija, juose apstu antropoteosofinių, filosofinių, cheminių elementų motyvų, bei vienio ir dualizmo temų. Darbuose pasitelkiamos ryškios bei kontrastuojančios spalvos, kurios pagyvina visą kūrybą.


Gabija Barzdaitė

 

LDS inf.

Jolantos Mikulskytės kūrybos paroda „Vis drumstas vanduo“

Rugsėjo 27 d., penktadienį, 18 val. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) atidaroma menininkės, grafikės Jolantos Mikulskytės kūrybos paroda „Vis drumstas vanduo“.
Parodoje autorė eksponuoja estampinės grafikos kūrinius: akmens litografijas, fotopolimerus, ofsetines litografijas. Dalis parodoje eksponuojamų kūrinių buvo sukurti Salzburge (Austrija), kiti – Vilniuje.
Kelis pastaruosius metus J. Mikulskytė kūrybą ir meninį tyrimą glaudžiai sieja su povandenine būsena: nardymu, slėginiais pakitimais, gyvūnija, biologija, artefaktais. Menininkė domisi, kaip kinta žmogaus savivoka, pasaulėjauta ir visa būtis, veikiant vandens stichijai. Parodos pavadinimas „Vis drumstas vanduo“ – tarsi replika į globalius pakitimus, pavojingas būsenas, bet labiau akcentuojant „vandenį“ – kaip žmogaus po vandeniu tyrinėjimo atvejį, pakitimus, tiek fizinius, tiek psichologinius išbandymus ir atradimus.

J. Mikulskytė dedikuoja savo projektą stambiesiems vandens gyvūnams ir medžiams kaip povandeniniams objektams, natūralioms skulptūromis, tyrinėjimo įrankiams bei orientyrams. Tai savitas povandeninis grafinis žemėlapiavimas (o ir orientavimasis), pagrįstas po vandeniu randamais objektais.

„Vizualizuoju ir fizinius pokyčius (klausa, nematomumo zona, sulėtėjimas, temperatūros kaita, slėgio pokyčiai, vertigo). Šias būsenas įvaizdinu, bet nesilaikau iliustratyvumo ar dokumentacijos idėjos, noriu pasidalinti skirtingomis povandeninėmis jausenomis, susieti savo povandeninius potyrius su kūryba. Dalis pamąstymų, potyrių pavirsta į piešinius, tiksliau litografijas, yra šiek tiek dokumento, bet daugiau – būsenos ir atsiminimo. Litografija kaip piešinio metodas tam tinka: porėtas kalkakmenis – organiška gamtos medija, priimanti riebalinį piešinį. Ir vandenį.

17 kašalotų (2016 m. litografijų serija), 29 kašalotai (2019 m. projekto pradžia): visi pilni plastiko, automobilio detalių. Vandenyje nuskęsta ne tik miškai, bet ir 80% žmonijos sugeneruotų plastiko šiukšlių. Tad tarp mano verdenių, kanjonų, kelmų bei medžių įsitaiso ir miniatiūriniai (savam dydžiui) kašalotai. Kodėl? Nes tik tiek galiu.

Povandeniniai medžiai – orientyrai po vandeniu (pvz., „medis guli po dešine, 24 metrai“), o dažnai ir lankomi kaip objektai. Didžioji dalis – užsikonservavę gėlame šaltame vandenyje, šiuo metu galintys tapti ir degančių neaprėpiamų plotų, besaikių kirtimų ir „rekonstrukcijų“ simboliu. Medžiai, kurie audrų ir nuošliaužų metu tapo povandeniniais miškais, kelmais, nuolaužomis, objektais ir orientyrais. Paminklais. Vienas parodos dalyvių – medis (tiksliau, gal medžio citata) atkeliavo iš Asvejos ežero. Juodalksnis, greičiausiai lūžęs ir skendęs per audrą prieš daug metų. Nebylus tamsus simbolis, kuris po parodos, gali būti, iškeliaus į kitą ežerą.

Mano kaip menininkės tikslas – povandeninio pasaulio tyrinėjimas meniniu-vizualiuoju aspektu, pajautimas ir būsenų įvaizdinimas, žmonijos poveikis ir įtaka gyvūnams, globalinės planetos problemos“, pasakoja autorė.

Jolanta Mikulskytė yra menininkė, grafikė, VDA Grafikos katedros dėstytoja (nuo 2007 m.), Lietuvos dailininkų sąjungos narė (nuo 2009 m.). Daugiausia kuria estampo srityje.

 

Jolantos Mikulskytės paroda „Vis drumstas vanduo“ Pamėnkalnio galerijoje vyks iki spalio 19 d. Parodos lankymas – nemokamas.
Rėmėjai: LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga.

 

J. Mikulskytė, Vėgėlė ir sienelės. 2019 m.
J. Mikulskytė, Vėgėlė ir sienelės. 2019 m.
Kristina Stančienė

Eksperimentai ir sentimentai

Apie Augustino Savicko tapybos parodą „Amžinasis keleivis“ „Pamėnkalnio“ galerijoje

Rugsėjį veikusią Augustino Savicko (1919–2012) tapybos parodą „Amžinasis keleivis“, pristatytą „Pamėnkalnio“ galerijoje, atsižvelgiant į gausų tapytojo kūrybinį palikimą tikriausiai dera vadinti kamerine. Tačiau parodos kuratorė Danutė Zovienė, rengusi parodą kartu su dailininko sūnumi Raimondu Savicku, surinko įtaigią ir kartu svarbiausius A. Savicko kūrybos bruožus įkūnijančią paveikslų kolekciją, kurioje menininko braižas įvairuoja nuo dekoratyvių, monumentalių figūrų iki pavidalų, lipdomų drąsiais, ekspresyviais potėpiais, sukuriant kiek padrikos, drauge – labai tvirtos, didingos formos įspūdį.

Motyvų, temų požiūriu paroda taip pat atrodo 100 procentų „savickiška“ – lyg iš bizantinių ikonų, lyg iš vakarietiškos sakralinės dailės, senosios lietuvių liaudies plastikos atkeliavę herojai susilieja egzistenciniame būvyje, kur nesvarbu nei erdvė, nei laikas, o veiksmą valdo gamta ir likimas. Pasijusti „savu“ šiame improvizuotame tapybos klasiko muziejuje labai padėjo ekrane besikeičiančios nuotraukos iš Savickų šeimos archyvo ir čia pat demonstruojamas šiemet sukurtas dokumentinis filmas „Sujungęs amžius“ (LRT, 2019, scen. aut. ir rež. Edita Mildažytė), kuriame matome kalbantį patį dailininką arba atsiminimais apie jį dalinasi amžininkai, mokiniai.

Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Erika Grigoravičienė

Vaiduoklių medžiotojas

Virginijaus Kinčinaičio mobiliografijos paroda „Sublime 3“ Antano Mončio muziejuje Palangoje

Šių metų kovą „Sublime“, pirmoji menotyrininko Virginijaus Kinčinaičio mobiliografijų paroda, veikė Vilniaus rotušėje, gegužę „Sublime 2“ pristatyta Šiaulių fotografijos muziejaus galerijoje. Palangoje rugsėjo pradžioje atidaryta jau trečioji Kinčinaičio paroda šiuo keistoku pavadinimu, kuris reiškia pakylėtumą ir didybę, bet kartu nurodo ir sublimaciją – potraukių transformaciją ir perkėlimą į aplinkiniams priimtinesnę raiškos sritį.

Virginijus Kinčinaitis, Amsterdamas. 2019 m.
Virginijus Kinčinaitis, Amsterdamas. 2019 m.
Virginijus Kinčinaitis, Šiauliai. 2018 m.
Virginijus Kinčinaitis, Šiauliai. 2018 m.
Virginijus Kinčinaitis, Berlynas. 2017 m.
Virginijus Kinčinaitis, Berlynas. 2017 m.
Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Mo inf.

MO muziejus kviečia prisiminti savas istorijas ir atrasti naują parodą „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“

Paskutinis praėjusio amžiaus dešimtmetis, kuris buvo ir pirmas mūsų atkurtos valstybės dešimtmetis – šviežiausia jau Nepriklausomos Lietuvos istorija. Ją skirtingais savo gyvenimo amžiaus tarpsniais išgyveno daugelis mūsų. Kokie buvome anuomet? MO muziejus jau spalio 5 d. pristatys prisiminimų ir įvairių nuotaikų kupiną parodą „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“.  

Parodoje, pasitelkiant meno kūrinius ir iš žmonių surinktus daiktus bei istorijas, naujai kuriamos instaliacijos ir pristatomas jau istorija tapę Lietuvos 90-ieji – didelių lūžių ir pokyčių dešimtmetis. Tai ne vien šalies, bet mūsų pačių naujų istorijų pradžia: radikaliai keitėsi žmonių situacijos, statusai ir vėrėsi naujos galimybės ar rizikos.

Prisiminti istorijas
„Savo parodinę veiklą pradėję teiginiu, kad visas menas apie mus, MO parodose ieškome ryšių tarp meno ir gyvenimo. Naujoji MO paroda šį teiginį įgyvendina maksimaliai. Ja norime paskatinti prisiminti save – kokie buvome, esame ar galime būti“, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus direktorė.

Kaip teigia vienas iš parodos kuratorių, Vaidas Jauniškis, šia paroda galima būtų koreguoti pirmosios MO muziejaus parodos „Visas menas apie mus“ pavadinimą į „Visas menas apie mus, išgyvenusius“. „Arba pridėti paantraštę „nuo Gariūnų iki Akropolio“. Nuo Gariūnų, kaip sporadiškai gimusio reiškinio, kur kiekvienas bandė savaip išgyventi ir rasti vietą po Saule, iki „Akropolio“ kaip tvarką teigiančios struktūros“.

Parodoje vengiama tiesioginio politinio pasakojimo, žvelgiama iš žmonių kasdienio gyvenimo perspektyvos. Kuratoriai bandė aptikti tam laikotarpiui būdingus reiškinius ir juos iliustruoti ne vien kasdienybės daiktais, bet ir pasakojimo temą komentuojančiais meno kūriniais.

„Tarp daugybės to laikotarpio reiškinių, parodos lankytojai galės ir atpažinti, prisiminti save 90-aisiais, ir naujai atrasti tą dešimtmetį“, – pasakoja Miglė Survilaitė, parodos kuratorė. Ji vardija ir keletą pavyzdžių, kuriuos parodoje pamatys lankytojas: 1992-aisiais Barselonos olimpinėse žaidynėse dalyvavusių lietuvių vilkėtą olimpinį kostiumą, kurtą japonų dizainerio Issey‘aus Miyake‘ės, taip pat tuo metu itin populiarius kioskus, kuriuos savo kūrinyje priminė menininkas Liudas Parulskis.

Parodos kūrėjai – ir publika
Kurti parodą buvo pakviesta ir publika – joje rodomi žmonių dovanoti ar skolinti daiktai (iškarpos, sąsiuviniai, drabužiai, įvairi technika ir kt.). Kuratorių komanda kvietė visus prisidėti ir pusę metų kaupė įvairiausius daiktus, kuriuos, pasirodo, nebuvo taip lengva rasti.

Rinktų, skolintų ir dovanotų daiktų gausa savotiškai atspindi laikotarpio daugiasluoksniškumą – parodoje susijungia menas, kultūra ir to meto kasdienybė. Šalia muzikos, mados, rinkos ir Gariūnų ekonomikos, įsisiautėjusios mafijos ir popkultūros atsiras ir MO kolekcijos kūriniai: videofilmai, instaliacijos, performansai, tapyba.

Įvairi kuratorių komanda
Specialiai parodai suburta labai įvairi komanda. Tai – kultūros analitikas Vaidas Jauniškis, rašytojas ir literatūrologas Rimantas Kmita, kultūros istorikai Aurimas Švedas ir Tomas Vaiseta, MO muziejaus kuratorė Miglė Survilaitė, nostalgijos tyrėjas Mantas Pelakauskas, scenografė-architektė Renata Valčik, architektas Joris Šykovas.

Kaip teigia viena iš parodos kuratorių M. Survilaitė, sudarant tokią komandą norėjosi naujo žvilgsnio, kito požiūrio. „Jau komandos sudėtis išduoda, kad tai bus ne grynojo meno paroda, neturėjome tikslo nagrinėti to laikmečio meno raidą, o norėjome kalbėti apie kultūrą plačiąja prasme. Parodą vadiname eksperimentine, nes parodoje maišosi meno kūriniai, žmonių sunešti kasdienybės daiktai ir scenografės Renatos Valčik kūryba. Kurdami parodą, daug diskutavome, dalijomės prisiminimais, kas mums patiems buvo tie 90-ieji. Taigi lankytojams pristatome mūsų visų bendrų diskusijų išvadas, kurias vizualiai į vietas sudėjo parodos scenografė", – pasakoja M. Survilaitė.

R. Valčik kurta parodos architektūra labiau primena scenografiją nei architektūrą. Kiekvienam skyriui ar reiškiniui teko surasti simbolį – instaliaciją. Šios instaliacijos yra papildantis ir visą parodą struktūruojantis meno kūrinys.

Paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR” veiks nuo š.m. spalio 5 d. Savaitgalį vyks parodos atidarymo MOratonas. Daugiau informacijos apie parodą: Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR

 

Tartle inf.

„Tartle“ pristato naują parodą „Romantizmo amžius“: pirmą kartą bus eksponuojami privačioje kolekcijoje sukaupti leidiniai

Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ pristato antrąją privačios kolekcijos parodą ir šį kartą kviečia lankytojus per dailės istoriją pažinti XIX a. Daugiau nei 100 parodoje „Romantizmo amžius“ eksponuojamų darbų puikiai atskleidžia šiam laikotarpiui būdingas pastangas išsaugoti istorinę atmintį, tradicijų puoselėjimą, primena pasipriešinimo kovų aktualumą, atspindi tautos herojų ir dvasios lyderių kultą. Joje jau nuo kitos savaitės lankytojai galės išvysti žymiausių tuo metu Lietuvoje kūrusių menininkų – Ferdinando Ruščico, Pranciškaus Smuglevičiaus, Edvardo Mato Riomerio, Kazimiero Alchimavičiaus, Juozapo Oleškevičiaus, Alberto Žameto kūrinius. Bus pristatomi ir iki šiol mažai žinomų autorių darbai.


Parodoje pristatomi Lietuvos tapytojų, grafikų, skulptorių kūriniai, taip pat kai kurie lituanistinės temos užsienio dailininkų darbai. Ypač daug dėmesio skirta grafikai ir knygų iliustracijoms, parodančioms neatsiejamą dailės ir literatūros ryšį, kuomet meno kūriniai pradėjo plisti per spaudą ir tapo pasiekiami įvairiems visuomenės sluoksniams.


Pasak parodos kuratorės Rūtos Janonienės, dauguma XIX a. Lietuvos dailininkų priklausė smulkiajai aristokratijai, todėl dvarų aplinkos motyvai gana dažni jų kūriniuose. „Žinoma, to meto kūryboje atsispindėjo ir politinės-visuomeninės santvarkos kontekstas. XIX a. dailė ieškojo įkvepiančių pavyzdžių, herojiškų figūrų, kurios atitiktų romantizmo epochos didvyrio paveikslą. Jais dažnai tapdavo riteriški nobiliteto atstovai, atliekantys pareigą ir ginantys savo šalį kardu. Kita vertus, XIX a. atsigręžiama ir į valstiečius, kurių išlaisvinimas iš baudžiavos, jų patriotiškas nusiteikimas buvo suvokiamas kaip vienas iš valstybingumo išlaikymo garantų jau nuo T. Kosciuškos sukilimo 1794 m.“ – pasakoja parodos kuratorė. Šią idėją perteikia  parodoje eksponuojamas P. Smuglevičiaus tapybos darbas „Krokuviečiai karčemoje“.


„Visgi šiame amžiuje vienu reikšmingiausiu žanru tapo gamtą ir architektūrą jungiantis peizažas, pasakojantis apie to meto asmens tapatybę formavusią aplinką ir įvykius. Daug dėmesio kraštovaizdžio vaizdavimui teikta manant, jog nuo jo pobūdžio priklauso ir krašte gyvenančių žmonių būdas, tautos dvasia. Tuo tarpu architektūros paminklai asocijavosi su žymiais istoriniais įvykiais ir asmenimis, tad atliko savotišką istorijos iliustravimo funkciją. Bažnyčių atvaizdai ir religinės dailės siužetai bylojo apie krašto katalikiškumą“ – pristato parodos koncepciją R. Janonienė.
„Tartle“ bus galima išvysti šiam žanrui priskiriamą T. Daugirdo paveikslą „Elgeta prie koplytstulpio“. Jame matomas tipiškas lietuviškas kraštovaizdis, kuris perteikia melancholišką nuotaiką ir primena apie dieviškąją globą. Tuo tarpu gretimoje Lietuvos meno pažinimo centro salėje – visiškai kitos nuotaikos A. Žameto Italijos gamtovaizdis tęsia klasikines senąsias idealiojo peizažo tradicijas, išryškinančias dramatišką kalnuoto landšafto didybę.


Lietuvos meno pažinimo centro „Tartle“ direktorės Jurgitos Semenauskienės teigimu, antroji paroda ypatinga ir tuo, jog joje pirmą karta pristatomas platus spektras šioje privačioje kolekcijoje surinktų iliustruotų leidinių, atspindinčių XIX a. pasaulėžiūrą ir ypatingą dailininko vaidmenį įvaizdinant tiek mokslinius, tiek grožinės literatūros tekstus.


Su pirmąja privačios kolekcijos ekspozicija per metus susipažino daugiau nei 5000 svečių. Visgi lankytojams dažnai tekdavo ilgokai laukti TARTLE dailės istorikių vedamų ekskursijų.
„Tartle“ direktorė šypsosi sakydama, kad ir šį kartą, nesuskubusiems registruotis į ekskursijas, teks luktelėti taip pat. Su ekspozicija lankytojai supažindinami tik mažomis grupėmis, lydimi patyrusių menotyrininkių pasakojimo, todėl per savaitę TARTLE gali priimti ribotą svečių skaičių. „Skatiname meną pažinti giliau, todėl skiriame daug asmeninio dėmesio kiekvienam čia ateinančiam. Tokioje jaukioje ir meno istorijos pasakojimų įkvėptoje erdvėje užsimezga diskusija, atsiranda nepaviršutiniškas ryšys su menu. Iš lankytojų dažnai atsisveikindami išgirstame, jog šios pažinties vertėjo laukti, todėl labai džiaugiuosi, jog vos per metus tapome terpe, formuojančia brandų požiūrį į mūsų dailės istoriją ir paveldą“ – sako J. Semenauskienė.


Ekskursijai į parodą „Romantizmo amžius“ Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“ galima registruotis jau dabar internetinėje svetainėje. „Tartle“ ir toliau siekia supažindinti plačiąją  visuomenę su jos istorija ir kultūriniu palikimu, todėl iki metų pabaigos lankytojai turės galimybę išvysti naująją ekspoziciją nemokamai.

Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“, įsikūrusiame Vilniuje, sukaupta viena didžiausių visuomenei prieinamų privačių meno kolekcijų Centrinėje Europoje. Besidomintieji menu su ja gali susipažinti nuo praėjusių metų rudens, kuomet centras atvėrė duris.


Užupyje įsikūrusiame centre – per 7 tūkst. eksponatų, įskaitant apie 1 tūkst. tapybos darbų, per 360 skulptūrų, per 490 žemėlapių, per 1100 istorinės grafikos darbų, per 2 tūkst. lituanistinių knygų ir kitų spaudinių, išleistų iki 1905 m., taip pat lituanistinės medalistikos, sidabro kalybos bei kitų artefaktų. Čia galima susipažinti su Lietuvos meno vertybėmis nuo pagonybės laikų kultūrinio palikimo iki šiuolaikinės dailės.


Kolekcijoje pristatomi istorinės Lietuvos menininkai, neatsižvelgiant į jų tautybę, nes nesvarbu, kokia kalba jie kalbėjo ar iš kurio pasaulio krašto buvo kilę – jų darbai yra neatskiriami nuo Lietuvos istorinio ir kultūrinio konteksto. Centras unikalus tuo, kad jame interaktyviai per meno prizmę galima susipažinti su Lietuvos istorija.


Kontaktai susisiekimui:
Jurgita Semenauskienė
Direktorė
Tel.: +370 687 47937
[email protected]

Registracija į parodą: https://bilietai.tartle.lt/

 Dž, Barysaitės nuotr.
Dž, Barysaitės nuotr.
 Dž, Barysaitės nuotr.
Dž, Barysaitės nuotr.
 Dž, Barysaitės nuotr.
Dž, Barysaitės nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas