Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16, Kaune) spalio 24 d., ketvirtadienį, 17 val. įvyks vieno ryškiausio Lietuvos šiuolaikinio tarpdisciplininio meno atstovo Česlovo Lukensko videoprojekcijų, tekstų ir objektų parodos „Kliedesių terminalas“ atidarymas.
„Per daugelį metų daugybę kliedesių atpažinau savyje, todėl paroda yra labai asmeniška. Yra kūrinių, iškilusių savianalizės pagrindu, tiesiogiai siejamų su autobiografiniais įvykiais. Pradedant ankstyvąja jaunyste ir baigiant pastarųjų metų patirtimis, šie teksto / vaizdo / garso atspindžiai yra glaudžiai susiję su kasdieninio išgyvenimo tikrove“, – sako parodos autorius.
Retrospektyvinėje visą Č. Lukensko kūrybinį laikotarpį žyminčioje parodoje atsiskleidžia temų transformacijos, meninių įvaizdžių kaita ir įvairovė, žanrų ir disciplinų sankirtos, autorius dažnai nevengia sarkazmo ir saviironijos. Ekspozicija padalinta į penkias dalis. Pirmoje dalyje „Sėkla“ apžvelgiamas inkubacinis kūrybos strategijų laikotarpis. Objektai iš įvairių tekstilės audinių, kietų medžiagų ir natūros, foto- / videodokumentai. Antroje dalyje „Skiepai“ pereinama nuo plokštumos link erdvės, nuo idėjos iki daikto. Piešiniuose, tapybos darbuose, koliažuose, asambliažuose – postindustrijos ir posovietijos hibridizacija. Trečioje dalyje „Dauginimas“ einama nuo daikto iki proceso. Tarpdisciplininis menas ir padidintos poveikio priemonės: objektai, ready-mades, instaliacijos, aplinkos ir žemės menas. Ketvirtoje dalyje „Suvartojimas“ pristatomas performatyvus menas: akcijos, provokacijos, intervencijos, performansai, koncertai, hepeningai. Penktoje dalyje „Kliedesiai“ pateikiami parodos autoriaus neįgyvendinti projektai, tekstai, garso menas.
„Česlovas Lukenskas yra subjektas, kuriam būdingi specifiniai mentaliniai (metaliniai?), psichiniai, psichosomatiniai, netgi psichosomato(a)gnostiniai procesai (procezai?). Tačiau jie kartais būna tokie intensyvūs (instaliatyvūs?) ir nepakeliami, o gal tiesiog perkeliami, nes virsta vidiniais ir išoriniais, išsakomais, išdainuojamais, išrėkiamais kliedesiais. Pirmieji didybės manijos priepuoliai, Česlovas (Chesiux) – stiklas, genijus, vandenynas. Po to depresijos, nes Česlovas (Chesiux) – niekšas, tinginys ir idiotas. Taigi Česlovas ‒ kliedesių terminalas“, – taip parodą ir jos autorių pristato menininkas ir menotyrininkas Kęstutis Šapoka.
Česlovas Lukenskas (g. 1959) nuo 1981 metų aktyviai dalyvauja Lietuvos ir tarptautiniuose projektuose, nuo 1989 m. priklauso grupei „Post Ars“, Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Autoriaus darbai buvo eksponuojami Diuseldorfe, Berlyne, Abtei Liesborn muziejuje (Vokietija), Londone (UK), Briksene (Italija), Paryžiuje, Nime (Prancūzija), „Espaco IMERGE“ (Porte, Portugalijoje), Kopenhagoje (Danija). Dalyvavo grupinėse parodose Kijeve (Ukraina), Pereslavlyje-Zaleskyje (Rusija), Liublijanoje (Slovėnija), Varšuvoje (Lenkija), Tampere Hall (Suomija), Bekešaboje ir Budapešte (Vengrija), Čikagoje (JAV) ir kitur. Č. Lukensko kūrinių turi įsigijęs Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Nacionalinė dailės galerija, MO Muziejus, privatūs kolekcininkai Lietuvoje ir užsienyje. Kartu su menininkų grupe „Post Ars“ apdovanotas didžiuoju prizu už postindustrinio landšafto regeneravimo projektą „Partitūra“ Europa Biennale Niederlausitz II (Vokietija). 2009 m. buvo išrinktas įsimintiniausiu Kauno menininku.
Parodos organizatorius: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Parodos rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Šiuolaikinio meno centras, galerija „Meno parkas“, Vilniaus dailės akademija, Nacionalinė dailės galerija
Informacinis rėmėjas: LRT PLIUS
Paroda veiks: 2019 10 24 – 2020 01 12
Papildomą informaciją teikia: parodos autorius Česlovas Lukenskas tel. 8 614 37 721
Spalio 11 d. 19 val. projektų erdvėje „Editorial“ (Latako g. 3, Vilnius) atidaroma grupinė paroda „Feljetonistai“.
Nuo 19 val., prašome vėluoti!
(Jokių performansų,
išskyrus Jūsiškius, nesuplanuota,
mieli dešinėn svaipintini profiliai,
laisvo turinio spausdintojai,
duomenkasiai, kolegos bitmeikeriai,
klikinanti globalaus kaimo e-liaudis,
… gerai, pakaks).
Šiaip ar taip, pavadinimas priklausys
nuo jūsų įėjimų ir įšėjimų.
Galėtų būti
„Svaipintini dešinėn“,
„Brangi Cindy Sherman“.
„Stryminantys láikai“
„Mikro-trendinantys automatiniai taisymai“,
„Elfai troliai naujienos veidai pliaukštelėjimai ir
kiti triukai, pasidalinti, neatšaukiamai“
arba
tiesiog
„Memų magija, láikų fermos ir
kiti trendai dirbtinės kvailybės amžiuje“.
Kai kurie akivaizdžiai feikiniai,
bet „Daugiahorizontis kambarys“ galėtų būti tas
tikrasis – parodos architektūra
remiasi Socialinių medijų karo kambariu:
ten viskas sukasi apie tikslinę demografiją,
monitoringą, taktiką ir tolesnį tobulinimą.
Jau pastebėjote įkyriai pasikartojančius raktažodžius –
taip, paroda bando nagrinėti,
kas nutinka parodinei erdvei
socialinių medijų amžiuje ir atvirkščiai –
kas nutinka meninėms praktikoms ir
socialinėms medijoms, nes jos tampa
tik dar viena ekshibicijos erdve.
„Feljetonistai“ pristato darbus ir praktikas, nebūtinai meninius, kurie yra imersiniai, parašyti, skrolinami, liečiami ekrane, šėrinami, pasidalinti internete.
Pavyzdžiui, „Ongoing Project.Video News“ funkcionuoja kaip video pokalbis tarp įvairių žmonių, užfiksuotas išmaniaisiais telefonais skirtinguose renginiuose, gatvėse ir miestuose.
Mohammadas Salemy ir Martha Rosler dalinasi savo feisbuko srautais – kuratorius begėdiškai tvirtina, kad šiais laikais daugiau įkvėpimo galima rasti socialinėse medijose nei vietiniuose muziejuose. Galima būtų prisiminti, kad internetinės praktikos vis dar sunkiai prasibrauna į meno institucijas, tačiau pagrindinis stimulas pristatyti socialinę tinklaveiklą kyla iš kasdienių menininkų sociopolitinių komentarų ir kasdienės kritinės laikysenos, kurie dažnai lieka už gana lėto ir reakcingo šiuolaikinio meno pasaulio ribų.
Prieštaraudamas idėjai, kad visais parodos darbais reikėtų pasidalinti internete, Jaakko Pallasvuo pristato aštuonis plakatus, dalinasi „Airplane Mode“ zinu ir video darbu „Medusa“ (2018), kuris iš dalies nufilmuotas Vilniuje.
Palikta ir erdvės „kambario kambaryje“ situacijai – „Po vienutės“, bendras Emblematic Group ir PBS tiriamosios žurnalistikos ciklo „Frontline“ projektas, kuris, pasitelkiant fotogrametriją ir volumetrinį vaizdo įrašymą, pasakoja apie 39 metų Kenny Moore’ą, neseniai paleistą kalinį, daugybę metų praleidusį vienutėje.
Galiausiai apie šeimininkus. Editorial jau ir taip yra dvigalvis mutantas – tai parodų erdvė ir dviejų internetinių šiuolaikinio meno žurnalų redakcija viename kambaryje. Paroda paaštrina šią logiką, kuo šiandien tapusi parodų erdvė: daugiafunkciniu susitikimų tašku pokalbiams, reklamai, komunikacijai, redagavimui, linksminimuisi, produkcijai, tyrimams, dalijimuisi, dokumentacijai ir – nei galiausiai, nei mažiausiai – medijų spektaklio vieta.
Gali tekti sau priminti, kad tai – paroda. Kažkas kalbasi su kaliniu vienutėje. Kažkas kovoja su dėmesio ekonomika klikindami ir skrolindami. Kažkas lėktuvo režime analizuoja, kaip startuolių ekonomika keičia meno edukacijos sektorių. Ar Medūzų darbininkų meno mokykla galėtų būti atsakymas? Atsakymas į ką? Atsakymas užsuko tik vienam gėrimui. Kas nors čia atėjo mimikrijai
ar kamufliažui, arba susirasti meilužį, arba dviem iš trijų. Menas – tai santykiai, kuriuos jie sukūrė kartu. Meilužis atsakė, bet nepasirodė.
Visa tai gali tapti video naujienomis.
Dalyvauja Emblematic Group & FRONTLINE, Ongoing project. Video News*, Jaakko Pallasvuo, Martha Rosler, Mohammadas Salemy.
Kuratorius Valentinas Klimašauskas
* Dabartiniame dalyvių sąraše – Lukas Brašiškis, Deniz Inceoglu, Milda Januševičiūtė, Akvilė Kabašinskaitė, Ignė Narbutaitė, Noriko Satoi, Ieva Kotryna Skirmantaitė.
Paroda veiks 2019 m. spalio 11- 31 dienomis.
„Editorial“ programą iš dalies remia Lietuvos Kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė
Iliustracija: Jaakko Pallasvuo
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje (V. Putvinskio g. 64, Kaune) spalio 25 d., penktadienį, 17 val. kviečiame į dailininko Prano Griušio parodos „Miestas savyje“ atidarymą.
Dailininkas P. Griušys parodoje „Miestas savyje“ stebi ir tiria miestą, mąsto apie jį. Tapybinei analizei pasirinktas objektas yra konkretus ir asmeniškai artimas. Visi parodoje eksponuojami kūriniai yra susiję su Kaunu.
Miestas, kaip pulsuojanti, besikeičianti sudėtinga pastatų, erdvių ir žmonių pilna struktūra, domina kūrėją jau ne vienerius metus. Kauno kasdienybė, praeitis, personalijos ar atsitiktinės detalės, pamatytos einant pro šalį, tampa paveikslų siužetais. Tapybinis naratyvas organiškai perauga į tapybinį miesto metraštį. Tuomet, kaip ir būdinga šiam menininkui, pajunti dozę sarkazmo ir lengvos ironijos.
Šioje parodoje P. Griušys liko ištikimas postmodernistinei fotorealizmo krypčiai. Kasdienybės citatos į darbus perkeliamos subtiliai, vengiant to nūnai madingo termino „čia ir dabar“. Teptuku kurdamas mizanscenas, pažadina žiūrovams jutiminio patyrimo akimirkas – pamirštus kvapus, skonius, šviesos, šešėlių netikėtumus...
Profesorius P. Griušys gimė 1955 m. gegužės 23 d. Klaipėdoje. 1982 m. baigė Valstybinį dailės institutą Vilniuje, tapybos specialybę. Nuo 1982 m. dirba VDA, Kauno dailės fakultete. Dėsto piešimą, tapybą, kompoziciją. Nuo 1988 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1982 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Dailininko darbų turi įsigijęs Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Lietuvos dailės muziejus, Tretjakovo galerija, privatūs asmenys Lietuvoje ir užsienyje. Tapytojas jau septynis kartus yra pelnės kauniečių simpatijas kasmetinėje Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rengiamoje Kauno dailininkų parodoje-konkurse „Geriausias metų kūrinys“.
Paroda veiks: 2019 10 25 – 11 30
Papildomą informaciją teikia: parodos kuratorė Jurgita Rimkutė tel. 8 675 13372
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12, Kaune) spalio 17 d., ketvirtadienį, 17 val. vyks trečiosios Kauno tarptautinės grafikos bienalės „Grožis“ („Beauty“) atidarymas, kurio metu bus parodytas Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos šokio trupės performansas.
2019 m. Kauno tarptautinė grafikos bienalė skirta Jūratei Rekevičiūtei atminti. „Net ir kančia yra grožis, kai kenčia menininkas“ – Jūratė Rekevičiūtė.
Istorijoje žinoma daugybė skirtingų grožio apibrėžimų, nes, besikeičiant visuomenei, jos kanonams ir taisyklėms, keitėsi ir suvokimas apie tai, kas gražu. Grožis buvo proporcijos, buvo ir įvairovės vienovė, ir prigimties atitikimas. Tai abstrakti ir subjektyvi sąvoka, priklausoma nuo daugybės veiksnių. Būtent toks neapibrėžtumas leidžia menininkams pateikti visiškai skirtingas grožio suvokimo interpretacijas. Nuo tobulumo siekio iki tragedijos – grožio ribos nebeapčiuopiamos.
Trečioji Kauno tarptautinė grafikos bienalė „Grožis“ grįžta prie dar 2015 m. bienalės metu iškelto siekio parodų lankytojams pristatyti darbus, atliktus klasikinėmis grafikos technikomis, ir atskleisti žiūrovui, jog grožis yra įvairiapusis, netiesmukas ir ne visuomet įprastos formos. Bienalės tikslas – atskleisti pozityviąją meno pusę, paskatinti kiekvieną parodos dalyvį reflektuoti savo požiūrį ir interpretuoti šį terminą taip, kad nebūtų nuklystama į primityvias šio žodžio reikšmes.
Šiemet bienalėje dalyvauja per 40 menininkų iš 14 skirtingų šalių: Adriano Castro (Brazilija), Agata Dworzak Subocz (Lenkija), Aistė Ramūnaitė (Lietuva), Alejandra Coirini (Argentina), Aleksandra Prusinowska (Lenkija), Anna Trojanowska (Lenkija), Augustas Bidlauskas (Lietuva), Cleo Wilkinson (Australija), Cui Xiaohua (Kinija), Dzhurayeva Olesya (Ukraina), Edvin Dragičevic (Kroatija), Eglė Vertelkaitė (Lietuva), Elvyra K. Kriaučiūnaitė (Lietuva), Greta Duobienė (Lietuva), Guy Langevin (Kanada), Inga Dargužytė (Lietuva), Yu Cai (Kinija), Janne Laine (Suomija), Joanna Paljocha (Lenkija), Joelis Aškinis (Lietuva), Judyta Bernas (Lenkija), Julian Campos (Brazilija), Jūratė Rekevičiūtė (Lietuva), Kristina Norvilaitė (Lietuva), Liu Fu (Kinija), Malgorzata Stanielewicz (Lenkija), Malgorzata Chomicz (Lenkija), Malgorzata Etber Warlikowska (Lenkija), Marcin Bialas (Lenkija), Marco Trentin (Italija), Marija Marcelionytė-Paliukė (Lietuva), Marta Czarnecka (Lenkija), Masaaki Sugita (Japonija), Marta Pogorzelec (Lenkija), Mateusz Dabrowski (Lenkija), Milan Jakšic (Kroatija), Nijolė Šaltenytė (Lietuva), Peter Kocak (Slovakija), Ramunė Jundaitė-Misevičienė (Lietuva), Rimvydas Kepežinskas (Lietuva), Rolandas Rimkūnas (Lietuva), Sara Carrillo (Meksika), Tomasz Winiarski (Lenkija), Vaidotas Janulis (Lietuva), Vasyl Savchenko (Ukraina), Weronikka Siupka (Lenkija), Živilė Minkutė (Lietuva), Wojtek Domagalski (Lenkija), Ove Maidla (Estija), Peeter Allik (Estija), Liena Bondare (Latvija).
Paroda veiks: 2019 10 17 – 11 17
Lydinčios parodos:
Jūratės Rekevičiūtės ir Ingos Dargužytės paroda Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje (Rotušės a. 28) spalio 18 d. 15 val.
VDA grafikos studentų paroda VDA Kauno fakultete (Muitinės g. 4) spalio 18 d. 17 val.
Papildomą informaciją teikia: Evaldas Mikalauskis tel. 370 636 47 846; el. paštas [email protected]
Spalio 15 d. 17:30 val. Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4 / Didžioji g. 19) atidaroma Roko Pralgausko fotografijų paroda „Radiniai, sidabro dulkės ir kitos gėlės“.
Roko Pralgausko kūrybą apibūdinti išties sudėtinga: viena vertus, naujoje menininko serijoje „Radiniai, sidabro dulkės ir kitos gėlės“ kuriamos savotiškos kasdienybės mizanscenos, kita vertus, šį ciklą „pertraukiantys“ eilėraščiai atriboja nuo buities ir verčia fotografijose ieškoti mylimosios pėdsakų. Vis dėlto ilgiau žvelgiant į seriją susidaro jausmas, kad menininkas pateikia netobulą mūsų tikrovę, tokią tolimą šiandieniame estetikos pasaulyje, kur kone kiekvienas blykstės išdegintas kadras atliepia paskutines dizaino madas.
Pats menininkas teigia: „Ši vaizdinių serija daugeliu atvejų yra studijoje skenuoti ar perfotografuoti pamesti žmonių daiktai, rastos šiukšlės, pamiršti seni eskizai, juodraščių liekanos, dūlančios kūrybos archyvuose, atvirukų nuoplėšos, negatyvai, kiti pavieniai objektai – tiek fiktyviai sukonstruoti, tiek rasti buityje, gamtoje – sąmoningai atrinkti ir atrūšiuoti jie virsta gyva, kalbančia fotografija. Nors tokia vizuali tarpusavyje nesusijusių objektų dokumentacija gali pasirodyti apie nieką, visgi savo estetine išraiška, kuriama nuotaika, absurdo humoru ir vaizdiniais sąmojais emocionaliai paveiki fotografija paliečia žiūrovą savo metaforomis tarp eilučių – kaip gera poezija.“
Prieš pat parodos atidarymą išėjęs R. Pralgausko fotografijų serijos albumas – tarsi menininko dienoraštis, kurį, ko gero, taikliausiai apibūdino Agnė Narušytė, savo įvadinį tekstą užbaigdama šia mintimi: „Tegyvuoja neideali ir visada vienintelė tikrovė, kurioje viskas ne taip, kaip turėtų būti.“
Rokas Pralgauskas (gim. 1984), 2005 m. įstojęs į Lietuvos fotomenininkų sąjungą, pradėjo aktyviai dalyvauti grupinėse parodose Stokholme, Berlyne, Italijoje ir kitose Europos šalyse bei dirbti dailininku filmavimo aikštelėse. Lietuvoje menininko darbai pristatyti parodose: „Aš, tu ir kiti kadrai“ (Šiuolaikinio meno centras, 2007), „1907–2007. PRIVATŪS POKALBIAI“ (galerija „Vartai“, 2007), „Saldus ateities prakaitas“ (Nacionalinė dailės galerija, 2019). Jo personalines parodas yra surengusios tokios institucijos, kaip Giedre Bartelt Galerie (Berlynas), Vilniaus fotografijos galerija bei KKKC rūmai. Menininkas gyvena ir kuria Vilniuje.
Atidarymo metu skambės gyva skrabalų muzika
Paroda veiks iki lapkričio 9 d.
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba
Grafikė Greta Grendaitė ir skulptorius Tomas Vosylius (duetas „Legal Art Lovers“) pristato jau ketvirtąją bendrą parodą. Nors menininkai kuria skirtingomis raiškos priemonėmis, jų kūryba subtiliai susilieja temų aspektu. Bendrose parodose jie sukuria dialogą, gvildenantį socialines, ekologines, jėgos ir galios temas. Svarbus menininkų kūrybos rakursas yra pats žmogus ir jo patyrimai sociokultūrinėje aplinkoje; juos domina žmogaus chameleoniški virsmai, nulemti pačios šiuolaikinės visuomenės konteksto ir joje egzistuojančių socialinių vaidmenų.
Parodoje „Medus ir vanilė“ G. Grendaitė ir T. Vosylius tęsia flirtą su socialinės aplinkos provokuojamomis būsenomis ir tarpinėse situacijose, tarppatyrimo metu gimstančiais personažais. Jautriai išgyvendami technokratinę aplinką ir jos įtaką žmogui, menininkai kritiškai apmąsto sociokultūriniame bei sociopolitiniame kontekste įvairių situacijų metu susiformuojančius ir eigoje besitransformuojančius fantastiškus pavidalus, kurie menininkų kūryboje atsiskleidžia kaip biomorfinių ar zoomorfinių bruožų turintys įvaizdžiai, populiariosios kultūros bei socialinės pasakos veikėjai.
Ne vienerius metus tęsiamose serijose, ypač 2012 m. pradėtoje piešinių ir skulptūrų serijoje „Flora ir fauna“ menininkai kelia bergsoniškai egzistencinius kūrybinės evoliucijos klausimus. „Perlipę suvirtualėjusį aplinkos apvalkalą lyg ekraną, toliau ieškome gyvybinės energijos dalelių – savęs. Sociume save pastebime per atvirą žvilgsnį į Kitą, per kasdienes, lyg ir neišskirtines, tačiau svarbias situacijas, jose (pa)stebėtus, įsiminusius, vaizduotės išgrynintus charakterius, personažus, galbūt artėjusius prie didžiojo Įvykio, bet sustingdytus erdvės ir laiko, izoliuotus meno kūriniuose“ – savo santykį su kūrybos temomis apmąsto patys menininkai. G. Grendaitė ir T. Vosylius parodoje pristatomais kūriniais aktualizuoja socialinių vaidmenų, lyčių skirtumų, abipusių santykių klausimus, su kuriais vienaip ar kitaip susiduria kiekvienas individas.
Optimistiškai nuteikiantis parodos pavadinimas veikia kaip inversija ir paradoksaliai sustiprina kūriniuose ironiškai vaizduojamą socialinio pasaulio maskaradą, grįstą savita menininkų mitologija, kurios pagrindas – kasdienių (pa)stebėjimų, patirčių, prisiminimų ir jų transformacijų metu gimstančios būsenos ir herojai.
Dovilė Stirbytė
Spalio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val., galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas) vyks į parodos „10+10=20” atidarymas.
Paroda skiriama galerijos „Meno parkas“ ir Westdeutscher Kunstlerbund (Vakarų Vokietijos dailininkų sąjunga) bendradarbiavimo dvidešimtmečiui pažymėti.
Vakarų Vokietijos dailininkų sąjunga yra vieni aktyviausių ir seniausių galerijos „Meno parkas“ partnerių. 1999 m. Vokietijos Federacinės Respublikos Ambasados iniciatyva Kaune buvo surengta pirmoji Vokietijos menininkų paroda. Dvidešimt metų trunkantis bendradarbiavimas pažymėtas didžiule Lietuvos ir Vokietijos šiuolaikinių menininkų kūrybos sklaida abejose šalyse. Šio bendradarbiavimo dėka Vokietijoje buvo pristatyta daugelio menininkų kūryba, surengtos parodos įvairiuose Vokietijos miestų (Miunsteris, Hernas, Bochumas, Diuseldorfas, Dortmundas ir kt.) muziejuose ir galerijose. Per dvidešimt metų Lietuvos žiūrovai turėjo puikias galimybes susipažinti ir su Vokietijos šiuolaikinių menininkų kūryba.
Bendradarbiavimo dvidešimtmečiui paminėti š.m. rugsėjo mėn. 27 ir 28 dienomis Vokietijoje buvo atidarytos dvi parodos, kuriose pristatyti dešimties Lietuvos ir dešimties Vokietijos menininkų kūriniai.
Spalio mėn. 10 d. galerijoje atidaromoje parodoje taip pat bus eksponuojami dvidešimties menininkų iš šių dviejų šalių kūriniai.
Menininkai: Doris Kaiser, Suse Wiegand, Edgar Eubel, Jan Holthoff, Jutta Engelage, Heiner Geisbe, Timm Ulrichs, Elly Valk-Verheijen, Erich Krian, Annette Wimmershoff, Agnė Jonkutė, Milda Gailiūtė, Aušra Andziulytė, Marija Griniuk, Arūnas Vaitkūnas (1956-2005), Alfonsas Vilpišauskas (1945-2015), Tomas Vosylius, Robertas Antinis, Eimutis Markūnas, Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė.
Paroda galerijoje veiks iki lapkričio 9 d.
Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Kauno miesto savivaldybės programa „Iniciatyvos Kaunui“.
Violetos Bubelytės paroda „Monospektaklis kitaip“ Prospekto fotografijos galerijoje
Jau senokai pripažinome, kad kalba, lyginant su vaizdo galimybėmis, yra beveik luoša, kaip tik todėl kalbame apie ikiverbalinį ir užverbalinį lygmenis, kaip tik todėl poezija gyvybiškai reikalinga, kaip tik todėl mažam veido išraiškos niuansui prozos rašytojas turi skirti visą pastraipą, kad žinotume, kaip krito šviesa, kokios buvo akys, aplinka gniuždė ar taurino. Kūno gestas irgi apima tūkstančius žodžių.








Paroda „Moterys Mėnulyje“ Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre
Rugsėjo pradžioje Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre atidaryta paroda „Moterys Mėnulyje“ paskui gal keliaus, nes visai tiktų europinėms galerijoms ar parodų salėms. Akstinas ją surengti – šiemet minimas žmogaus išsilaipinimo Mėnulyje penkiasdešimtmetis ir tam tikras (tipiškas!) moterų vaidmuo 1969–1972 m. JAV vykdytoje Mėnulio misijų programoje: kaip ir vyrai ruoštos skrydžiams, jos esą nespėjo, nes programa buvo nutraukta. Pasak parodos kuratorių Denice Ackerl ir Laimos Kreivytės, „Mėnulis parodos dalyvėms yra atspirties taškas kalbėti apie žvilgsnį (...), erdvines praktikas (...) ir kūno dinamiką neįprastose situacijose“. Eksponuojamuose penkiolikos Lietuvos ir užsienio menininkių (taip pat tandemų ir kolektyvų) kūriniuose dangaus kūnų ir kosmoso tema gvildenama įvairiausiomis išraiškos priemonėmis, iš visų pusių ir be jokių ribų. Kai kam ji veikiau tėra pretekstas papasakoti apie mūsų visų „kosminius“ kliedesius, patirtis ir savijautą.




Kristinos Inčiūraitės paroda „Apmąstant moteris“ Romoje
„AlbumArte“ šiuolaikinio meno parodų erdvėje Romoje vyksta Kristinos Inčiūraitės personalinė paroda „Apmąstant moteris“ (ją papildo ir performansas MAXXI muziejuje „Fragmentas kaip priežodis“, kurio išvysti nepavyko dėl žemiškų priežasčių). Autorė atsisako lengviausio kelio, kuris pabrėžiamas kiekviename tekste apie ją, – problematikos suvedimo į reprezentacijas per kūną. Autorei būdinga pasitelkti kitas moteris, o ir šios dažnai lieka tarsi paslėptos.