7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

Kristina Stančienė

Linksma intervencija

Roko Dovydėno paroda „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“ Kazio Varnelio namuose-muziejuje

 

Tikriausiai keramiką, kaip ir kitas tradicines medijas, savo kūryboje naudojantys menininkai įsižeistų, jei imtum kalbėti apie taikomąją tokių artefaktų paskirtį. Ji mūsų laikais atrodo įgavusi menkumo atspalvį. Tačiau parodose matomas keramikos menas vis tiek dažnai balansuoja tarp dekoratyvių ar utilitarių daikčiukų ir konceptualių eksperimentų. Štai Rokui Dovydėnui tariamas keramikos ribotumas ar „taikomoji“ reikšmė nė kiek netrukdo, atvirkščiai – jo kuriami iš esmės labai paprasti tradicinių formų indai yra įsimenantys, gaivūs savo pirmapradiškumu ir spontaniškais piešiniais, kurių ikonografija leidžia ir pasijuokti, ir pafilosofuoti.

Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Rosana Lukauskaitė

Kas nutiko Ievai?

Ievos Martinaitytės-Mediodios kūrybos paroda KKKC Parodų rūmuose

Sausio pabaigoje Klaipėdoje atidaryta Ievos Martinaitytės-Mediodios paroda „Ievos išvarymai“, kuratorė – Laima Kreivytė. Parodoje sujungiami du menininkės kūrybos pasauliai, susiformavę tarp Vilniaus ir Niujorko. Tai išsamiausias Martinaitytės-Mediodios darbų pristatymas Lietuvoje, įtraukiantis pačius ankstyviausius, „Lewben Art Foundation“ ir MO muziejaus kolekcijose esančius kūrinius bei dar niekur nerodytus naujausius darbus. Pasak parodos kuratorės, išvarymai – tai nuolatos egzistencinių siekių genamo žmogaus būtis, veik baironiškas polinkis ieškoti viso ko prasmės.

Ieva Martinaitytė-Mediodia, „Devyneri mėnesiai“. 2016 m. Autorės nuotr.
Ieva Martinaitytė-Mediodia, „Devyneri mėnesiai“. 2016 m. Autorės nuotr.
Ieva Martinaitytė-Mediodia, „Atsijungta“. 2014 m. Autorės nuotr.
Ieva Martinaitytė-Mediodia, „Atsijungta“. 2014 m. Autorės nuotr.
Ieva Martinaitytė-Mediodia, „Technologinis aš“. 2016 m. Autorės nuotr.
Ieva Martinaitytė-Mediodia, „Technologinis aš“. 2016 m. Autorės nuotr.
Ieva Martinaitytė-Mediodia, „Perskirstymas“. 2019 m. Autorės nuotr.
Ieva Martinaitytė-Mediodia, „Perskirstymas“. 2019 m. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Tautvydas Petrauskas

Ramus buvimas

Leono Striogos retrospektyva „Su gimimo diena, Leonai!“ Vilniaus dailės akademijos „Titanike“

Pirmoji šiemet Vilniaus dailės akademijos „Titanike“ atidaryta paroda yra šventinė. Nuo sausio 21-sios veikia keturių kuratorių surengta skulptoriaus Leono Striogos retrospektyva „Su gimimo diena, Leonai!“, žyminti menininko 90-metį. Skaičius – parodoms neįprastai, bet pagarbiai didelis, žodis „retrospektyva“ taip pat skamba tarsi diagnozė, nurodanti būklę, jog štai, kūrybos zenitas jau pasiektas, metas viską apžvelgti.

V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
Atidarymo akimirka, V. Nomado nuotr.
Atidarymo akimirka, V. Nomado nuotr.
Atidarymo akimirka, Leonas Strioga. V. Nomado nuotr.
Atidarymo akimirka, Leonas Strioga. V. Nomado nuotr.
Atidarymo akimirka, V. Nomado nuotr.
Atidarymo akimirka, V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
VDA inf.

Jauna Kauno tapyba’20

Kviečiame Jus į parodos „Jauna Kauno tapyba’20“ atidarymą, kuris vyks vasario 11 d., antradienį, 17 val. VDA galerijoje „Akademija” (Pilies g. 44, Vilnius).
Paroda veiks - 2020 02 11 – 02 29
Galerijos darbo laikas: I-VI 12:00-18:00.

Jauna Kauno tapyba’20 – tai jau ketvirtoji, apžvalginė VDA Kauno fakulteto Tapybos katedros absolventų ir dar tebestudijuojančiųjų jaunųjų tapytojų paroda.
2020-jų metų paroda sumanyta taip, kad galima būtų patirti realią ir virtualią erdves. Ekspozicijoje žiūrovui pristatomi jaunųjų tapytojų kūriniai įprastu būdu, eksponuojant realioje erdvėje su visu kūrinio fiziniu, apčiuopimu kūnu.

Lukas Marciulevičius, Išorė, vidus ir kitos erdvės. 2019 m.
Lukas Marciulevičius, Išorė, vidus ir kitos erdvės. 2019 m.
Sandra Kvilytė, Puolimas. 2019 m.
Sandra Kvilytė, Puolimas. 2019 m.
Sonata Riepšaitė, Tolimas artumas, mišri technika, 2018 m.
Sonata Riepšaitė, Tolimas artumas, mišri technika, 2018 m.
Vytenis Mikulevičius Akatoch iš ciklo Kultūra 2019 m.
Vytenis Mikulevičius Akatoch iš ciklo Kultūra 2019 m.
Akvilina Šimkevičiūtė, F48.1. 2018 m.
Akvilina Šimkevičiūtė, F48.1. 2018 m.
Martyna Jurkevičiūtė

Už mūzos etiketės – ryški kūrėja

Doros Maar retrospektyva „Tate Modern“ galerijoje Londone

„Raudanti moteris juokiasi paskutinė“, – skelbia „The Guardian“ laikraščio antraštė. Tik šį kartą kalbama ne apie Picasso ir garsųjį paveikslą, o apie jo mūza, modeliu bei meiluže vadintą prancūzų kilmės dailininkę Dorą Maar (1907–1997, tikrasis vardas Henriette Theodora Markovitch). Praėjusiais metais viena įtakingiausių Paryžiaus meno erdvių – George’o Pompidou meno centras – visuomenei pristatė menininkės retrospektyvinę parodą, kuri šiuo metu perkelta į „Tate Modern“ galeriją Londone, o vėliau keliaus į Paulo Getty muziejų Los Andžele. Ilgai buvusi nustumta į paraštes, ne tik visuomenės atmintyje, bet ir meno kritikų darbuose, Dora Maar galiausiai iškilo iš už Picasso mūzos šešėlio. Ši paroda – trijų didžiųjų galerijų bendras darbas siekiant ne tik parodyti, kokia buvo Maar, bet ir nubraukti jai kabintas etiketes.

Dora Maar, Tate Modern, ekspozicijos fragmentas. 2019 m. A. Dunkley nuotr.
Dora Maar, Tate Modern, ekspozicijos fragmentas. 2019 m. A. Dunkley nuotr.
Dora Maar, be pavadinimo (mados fotografija). 1934 m. Collection Therond
© ADAGP, DACS nuos.
Dora Maar, be pavadinimo (mados fotografija). 1934 m. Collection Therond
© ADAGP, DACS nuos.
Dora Maar, be pavadinimo. 1933 m. Harvard Art Museums/Fogg Museum, Richard and Ronay Menschel Fund for the Acquisition of Photographs
© ADAGP, DACS nuos.
Dora Maar, be pavadinimo. 1933 m. Harvard Art Museums/Fogg Museum, Richard and Ronay Menschel Fund for the Acquisition of Photographs © ADAGP, DACS nuos.
Dora Maar, "Pokalbis". 1937 m. Fundación Almine y Bernard Ruiz-Picasso para el Arte, Madrid  © FABA Photo : Marc Domage
© ADAGP, DACS nuos.
Dora Maar, "Pokalbis". 1937 m. Fundación Almine y Bernard Ruiz-Picasso para el Arte, Madrid  © FABA Photo : Marc Domage
© ADAGP, DACS nuos.
Dora Maar, be pavadinimo. 1934 m.
Dora Maar, be pavadinimo. 1934 m.
Dora Maar, be pavadinimo. 1980 m. The J. Paul Getty Museum, Los Angeles
Dora Maar, be pavadinimo. 1980 m. The J. Paul Getty Museum, Los Angeles
Dora Maar, Tate Modern, ekspozicijos fragmentas. 2019 m. A. Dunkley nuotr.
Dora Maar, Tate Modern, ekspozicijos fragmentas. 2019 m. A. Dunkley nuotr.
Dora Maar, "29 namas d’Astorg gatvėje". 1936 m.
Collection Centre Pompidou, Paris. Musée national d’art moderne Centre de création industrielle
Photo © Centre Pompidou, MNAM-CCI / P. Migeat / Dist. RMN-GP
Dora Maar, "29 namas d’Astorg gatvėje". 1936 m. Collection Centre Pompidou, Paris. Musée national d’art moderne Centre de création industrielle Photo © Centre Pompidou, MNAM-CCI / P. Migeat / Dist. RMN-GP
Kauno fotografijos galerija

Anton Roland Laub paroda „Mobilios bažnyčios“

Vasario 13 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Kauno fotografijos galerijoje vyks Anton Roland Laub parodos „Mobilios bažnyčios“ atidarymas, renginyje dalyvaus parodos autorius ir kuratorė Sonia Voss.

Vasario 15 d., šeštadienį, 15 val. Kauno fotografijos galerijoje vyks parodos autoriaus Anton Roland Laub kūrybos pristatymas. Renginio metu menininkas pristatys savo kūrybą, kurioje nagrinėja gimtosios Rumunijos istoriją bei režimo pėdsakus, paliktus urbanistinių pokyčių.

Dviejose serijose, pristatomose parodoje, Rumunijoje gimęs fotografas Laub tiria Nicolae Ceaușescu politinį ir kultūrinį paveldą.

Neringos Vasiliauskaitės solo paroda „Haut Muster“ projektų erdvėje „Editorial“

Vasario 7 d. 19 val. „Editorial“ erdvėje atidaroma Miunchene gyvenančios menininkės Neringos Vasiliauskaitės solo paroda „Haut Muster“.


Neringa Vasiliauskaitė juda su medžiagų srove, kalbant antropologo Timo Ingoldo žodžiais. Menininkės formalus išsilavinimas – darbas su stiklu, kur rezultatas ir technika priklauso nuo tikslaus kūno, medžiagų ir aplinkos kalibravimo. Dirbdama su stiklu negali daryti klaidų, pamena N. Vasiliauskaitė.

Dalia Aleksandravičiūtė

Monumentas freskai

Angelinos Banytės paroda „Monumentalumas tyloje“ Dailininkų sąjungos galerijoje

Klaipėdietės monumentalistės Angelinos Banytės 70-mečio proga Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) surengta paroda „Monumentalumas tyloje“ (kuratorė Neringa Poškutė-Jukumienė) amžininkams leido prisiminti jos darbus, kitiems lankytojams – iš arčiau susipažinti su šia autore. Nors pagrindinis kūrybos etapas išsiskleidė sovietmečiu, menininkė kuria iki šiol, tik su mažesniu užmoju, daugiausia privačioms erdvėms. Individualūs ir kolektyviniai autorės sieninės tapybos darbai šiandien galėtų užpildyti daugiau kaip 1000 m² sienos plotą. Menininkė viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo derinti klasikines freskos-sgrafito technikas: tapė ant šlapio tinko, skutinėjo trimis sluoksniais tinkuotas sienas. Žvelgiant iš laiko perspektyvos, monumentalus yra ne tik Banytės kūrybinis palikimas, bet ir pats kūrinių atlikimas. 

Angelina Banytė, „Jūros dugnas“. 1975–1976 m.
Angelina Banytė, „Jūros dugnas“. 1975–1976 m.
Angelina Banytė, „Gamtos dovanos“. 1978 m.
Angelina Banytė, „Gamtos dovanos“. 1978 m.
Angelina Banytė, „Jūros dugnas“. 1975–1976 m.
Angelina Banytė, „Jūros dugnas“. 1975–1976 m.

Tatjanos Diščenko grafikos paroda „Meditatio

2020 m. vasario 5–29 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje
„Kairė-dešinė“ veiks Tatjanos Diščenko grafikos paroda „Meditatio".
Atidarymas 2020 m. vasario 5 d., 18.00 val. VGMC (Latako g. 3)

Estampų paroda „Meditatio" kupina kultūrologinių diskursų bei paradigmų. Tatjana Diščenko sugeba meistriškai tarsi persikūnyti erdvėje bei laike ir užfiksuoti tolimų kraštų pavidalus, nuotaikas, perteikti taurų, minimalistinį formų bei linijų skambesį. Tania niekada neatkartoja natūros. Ji konstruoja meditatyvų peizažą iš subtilių asociacijų, istorinės praeities ir archetipinių detalių, nukeliančių į ankstyvojo Renesanso vaizdinių bei estetizmo lauką. Menininkė įkvėpimo semiasi ne tik iš Renesanso paveldo, Toskanos ar Umbrijos peizažo, bet ir iš žymaus XX a. Meksikos architekto, prestižinio Pritzker Architektūros Prizo laureato Luis‘o Barragan‘o (1902–1988) architektūros teorijos bei statinių estetikos. Jis deklaravo emocinės, juslinės architektūros priešpriešą funkcionalizmui, akcentavo šviesos, kaip nepamainomos architektūrinio kūrinio dalies, svarbą.

Galerija Vartai

Geistės Marijos Kinčinaitytės paroda „atvira erdvė, klostuota“

Kuratorė Elaine Tam
2020 m. vasario 06 d. – kovo 13 d.
Parodos atidarymas vasario 6 d. 18 val.

„atvira erdvė, klostuota“ – tai naujausią Geistės Kinčinaitytės kūrybą pristatanti personalinė paroda, kurios pagrindinė dalis yra menininkės debiutinis filmas, video esė „Telkinys“ (The Pool, 2020). Šis darbas sukurtas bendradarbiaujant su rašytoja Elaine Tam bei eksperimentinės muzikos kompozitoriais Simonu Allenu, Janu Hendrickse ir Sandro Mussida. Naujasis kūrinys yra tarsi ilgalaikio svetingumo, priklausymo ir susvetimėjimo temų tyrinėjimų kulminacija: autorė vaizdų kalba išreiškia gamtinių reiškinių – vandens telkinių, dykviečių, olų – prikaustančią įkrovą.

  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas