7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Dalia Aleksandravičiūtė

Dalia Aleksandravičiūtė

Monumentas freskai

Angelinos Banytės paroda „Monumentalumas tyloje“ Dailininkų sąjungos galerijoje

Klaipėdietės monumentalistės Angelinos Banytės 70-mečio proga Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) surengta paroda „Monumentalumas tyloje“ (kuratorė Neringa Poškutė-Jukumienė) amžininkams leido prisiminti jos darbus, kitiems lankytojams – iš arčiau susipažinti su šia autore. Nors pagrindinis kūrybos etapas išsiskleidė sovietmečiu, menininkė kuria iki šiol, tik su mažesniu užmoju, daugiausia privačioms erdvėms. Individualūs ir kolektyviniai autorės sieninės tapybos darbai šiandien galėtų užpildyti daugiau kaip 1000 m² sienos plotą. Menininkė viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo derinti klasikines freskos-sgrafito technikas: tapė ant šlapio tinko, skutinėjo trimis sluoksniais tinkuotas sienas. Žvelgiant iš laiko perspektyvos, monumentalus yra ne tik Banytės kūrybinis palikimas, bet ir pats kūrinių atlikimas. 

Angelina Banytė, „Jūros dugnas“. 1975–1976 m.
Angelina Banytė, „Jūros dugnas“. 1975–1976 m.
Angelina Banytė, „Gamtos dovanos“. 1978 m.
Angelina Banytė, „Gamtos dovanos“. 1978 m.
Angelina Banytė, „Jūros dugnas“. 1975–1976 m.
Angelina Banytė, „Jūros dugnas“. 1975–1976 m.
Dalia Aleksandravičiūtė

Trikdantys autoportreto atšvaitai

Žurnalo „Pašvaistė“ jubiliejinės dešimties metų sukakties proga Vilniaus Rašytojų klube sausio 22 d. atidaryta paroda „Autoportretas pašvaistėje“. Jos kuratorė Austėja Mikuckytė-Mateikienė pristatė jaunosios kartos tapytojų – Indrės Ercmonaitės ir Kristinos Kurilionok – autoportretus. Ekspozicijoje pabrėžiamas santykis – ar tai būtų žmogaus ir gyvūno, ar dviejų žmonių, ar žmogaus ir į jį žiūrinčiojo – žvilgsnis visuomet atgręžtas ir ieškantis kontakto. Kaip ir paties žurnalo jaunimui tematika, ši paroda atspindi jauno žmogaus problemas: savęs pažinimą, aplinkos, kuri dažnai priešinasi, suvokimą.

Indrės Ercmonaitės darbas, nuotr. Austėjos Mikuckytės-Mateikienės
Indrės Ercmonaitės darbas, nuotr. Austėjos Mikuckytės-Mateikienės
Indrės Ercmonaitės darbas, nuotr. Austėjos Mikuckytės-Mateikienės
Indrės Ercmonaitės darbas, nuotr. Austėjos Mikuckytės-Mateikienės
Kristinos Kurilionok darbas, nuotr. Austėjos Mikuckytės-Mateikienės
Kristinos Kurilionok darbas, nuotr. Austėjos Mikuckytės-Mateikienės
Kristinos Kurilionok darbas, nuotr. Austėjos Mikuckytės-Mateikienės
Kristinos Kurilionok darbas, nuotr. Austėjos Mikuckytės-Mateikienės
Paroda „Autoportretas pašvaistėje“, nuotr. Austėjos Mikuckytės-Mateikienės
Paroda „Autoportretas pašvaistėje“, nuotr. Austėjos Mikuckytės-Mateikienės
Dalia Aleksandravičiūtė

Ingos Likšaitės kvietimas džiaugtis

Antano Mončio namuose-muziejuje veikia dailininkės, tekstilininkės Ingos Likšaitės solo paroda „Bangos. Kvietimas džiaugtis“. Menininkė pristato aštuoniolika 2005–2016 m. sukurtų įvairaus pobūdžio tekstilės kūrinių: nuo mišria technika atliktų veltinių eksperimentų, ant drobės ar lino siūtų eskizų iki tarptautinėse parodose pripažintų skaitmeniniu siuvinėjimu sukurtų darbų.

Inga Likšaitė, parodos „Bangos. Kvietimas džiaugtis“ eksponatas, nuotr. I. Likšaitės
Inga Likšaitė, parodos „Bangos. Kvietimas džiaugtis“ eksponatas, nuotr. I. Likšaitės
Inga Likšaitė, parodos „Bangos. Kvietimas džiaugtis“ eksponatas, nuotr. I. Likšaitės
Inga Likšaitė, parodos „Bangos. Kvietimas džiaugtis“ eksponatas, nuotr. I. Likšaitės
Inga Likšaitė, parodos „Bangos. Kvietimas džiaugtis“ eksponatas, nuotr. I. Likšaitės
Inga Likšaitė, parodos „Bangos. Kvietimas džiaugtis“ eksponatas, nuotr. I. Likšaitės
Inga Likšaitė, parodos „Bangos. Kvietimas džiaugtis“ eksponatas, nuotr. I. Likšaitės
Inga Likšaitė, parodos „Bangos. Kvietimas džiaugtis“ eksponatas, nuotr. I. Likšaitės
Inga Likšaitė, parodos „Bangos. Kvietimas džiaugtis“ eksponatas, nuotr. I. Likšaitės
Inga Likšaitė, parodos „Bangos. Kvietimas džiaugtis“ eksponatas, nuotr. I. Likšaitės
Inga Likšaitė, parodos „Bangos. Kvietimas džiaugtis“ eksponatas, nuotr. I. Likšaitės
Inga Likšaitė, parodos „Bangos. Kvietimas džiaugtis“ eksponatas, nuotr. I. Likšaitės
Dalia Aleksandravičiūtė

Miniatiūriniai Vytauto Kuso fragmentai

Nuo šių metų gegužės 25-osios pačiame Palangos centre (Vytauto g. 110) veikia dailininko ir poeto Vytauto Kuso lauko paroda – instaliacija „Miniatiūrų pasaulis“. Vytautas Kusas Lietuvą stebina sukūręs mažiausio dydžio smuiką, knygą, gitarą, stalą ir kėdę prie jo, nutapęs netikėčiausios formos paveikslą-rutulį, ilgiausią miniatiūrą ir sumušęs kitus rekordus. Šįkart jo objektas – Lietuvos šimtmečio paminėjimui skirta speciali mini galerija.

Vytautas Kusas, „Miniatiūrų pasaulis“, nuotr. D. Aleksandravičiūtės
Vytautas Kusas, „Miniatiūrų pasaulis“, nuotr. D. Aleksandravičiūtės
Vytautas Kusas, „Miniatiūrų pasaulis“, nuotr. D. Aleksandravičiūtės
Vytautas Kusas, „Miniatiūrų pasaulis“, nuotr. D. Aleksandravičiūtės
Vytautas Kusas, „Miniatiūrų pasaulis“, nuotr. D. Aleksandravičiūtės
Vytautas Kusas, „Miniatiūrų pasaulis“, nuotr. D. Aleksandravičiūtės
Vytautas Kusas, „Miniatiūrų pasaulis“, nuotr. D. Aleksandravičiūtės
Vytautas Kusas, „Miniatiūrų pasaulis“, nuotr. D. Aleksandravičiūtės
Vytautas Kusas, „Miniatiūrų pasaulis“, nuotr. D. Aleksandravičiūtės
Vytautas Kusas, „Miniatiūrų pasaulis“, nuotr. D. Aleksandravičiūtės
Dalia Aleksandravičiūtė

Performuoti peizažus ir ne tik

Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje veikia paroda „Perfor(m)uoti peizažai“, kurioje menininkai iš Lietuvos, Slovėnijos ir Vokietijos pristato žmogaus santykį su gamta pasitelkdami konkretų – Kuršių Nerijos – kraštovaizdį. Šis projektas įgyvendinamas performatyviai ir interaktyviai įtraukiant peizažą kaip parodos objektą ir subjektą tuo pačiu metu: laužant jo ribas, atveriant netikėtus skerspjūvius, atliekant su juo performansą, tyrimą, stebėjimą, bandymą, o svarbiausia – keičiant nusistovėjusį požiūrį į gamtą.

„Perfor(m)uoti peizažai“, nuotr. L. Skeisgielos
„Perfor(m)uoti peizažai“, nuotr. L. Skeisgielos
„Perfor(m)uoti peizažai“, nuotr. L. Skeisgielos
„Perfor(m)uoti peizažai“, nuotr. L. Skeisgielos
Lina Lapelytė, „Veiksmas paralelėms“, nuotr. L. Skeisgielos
Lina Lapelytė, „Veiksmas paralelėms“, nuotr. L. Skeisgielos
Anna Romanenko ir Björnas Kühnas, „Vietiniai susijungimai“, nuotr. L. Skeisgielos
Anna Romanenko ir Björnas Kühnas, „Vietiniai susijungimai“, nuotr. L. Skeisgielos
Anna Romanenko ir Björnas Kühnas, „Vietiniai susijungimai“, nuotr. L. Skeisgielos
Anna Romanenko ir Björnas Kühnas, „Vietiniai susijungimai“, nuotr. L. Skeisgielos
Ona Lozuraitytė ir Petras Išora, „Peizažo vadyba“, nuotr. L. Skeisgielos
Ona Lozuraitytė ir Petras Išora, „Peizažo vadyba“, nuotr. L. Skeisgielos
Špela Petrič, „Fitopolitikos skrodimo įrankiai“, nuotr. L. Skeisgielos
Špela Petrič, „Fitopolitikos skrodimo įrankiai“, nuotr. L. Skeisgielos
Špela Petrič, „Fitopolitikos skrodimo įrankiai”, nuotr. L. Skeisgielos
Špela Petrič, „Fitopolitikos skrodimo įrankiai”, nuotr. L. Skeisgielos
Dalia Aleksandravičiūtė

Audriaus Gražio darbuose – nepakeliama būties lengvybė

Palangos viešojoje bibliotekoje atidaryta dailininko Audriaus Gražio tapybos darbų paroda „Vaizdai“. Apžvelgiant parodą, kūriniai nejučia leidžiasi apibūdinami kaip nepakeliamai lengvi: drobėse užfiksuota būtis, atrodo, jose tik ir esti dėl savo lengvumo, slepiančio nepakeliamą prasmės, laiko, gyvenimo svorį.

Audrius Gražys, „Šiaurės jūra“, nuotr. D. Aleksandravičiūtės
Audrius Gražys, „Šiaurės jūra“, nuotr. D. Aleksandravičiūtės
Audrius Gražys, be pavadinimo, nuotr. D. Aleksandravičiūtės
Audrius Gražys, be pavadinimo, nuotr. D. Aleksandravičiūtės
Audrius Gražys, Iš ciklo „Toliai“, nuotr. D. Aleksandravičiūtės
Audrius Gražys, Iš ciklo „Toliai“, nuotr. D. Aleksandravičiūtės
Dalia Aleksandravičiūtė

Naujosios technologijos muziejininkystėje. Valstybės pažinimo centro atvejis

Šiuolaikinė muziejininkystė vis dažniau įsitraukia į visuomenės tendencijas, darosi moderni ir atliepianti aktualijas. Tam, kad lankytojas būtų sudomintas ir suintriguotas, muziejams reikalinga nuolatinė kaita, atvirumas ir įvarios pagalbinės priemonės. Viena jų – naujosios technologijos. Lietuvoje jos itin plačiai pritaikytos Valstybės pažinimo centre.

Paroda „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“, nuotr. iš Valstybės pažinimo centro archyvo
Paroda „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“, nuotr. iš Valstybės pažinimo centro archyvo
Paroda „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“, nuotr. iš Valstybės pažinimo centro archyvo
Paroda „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“, nuotr. iš Valstybės pažinimo centro archyvo
Paroda „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“, nuotr. D. Aleksandravičiūtės
Paroda „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“, nuotr. D. Aleksandravičiūtės
Paroda „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“, nuotr. iš Valstybės pažinimo centro archyvo
Paroda „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“, nuotr. iš Valstybės pažinimo centro archyvo