7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

ŠMC inf.

Penktoji „JCDecaux premija“ skelbia atvirą šaukimą menininkams

Skelbiamas atviras šaukimas menininkams teikti idėjas penktą kartą šiemet vyksiančiai parodai „JCDecaux premija“. Ši premija – tai Šiuolaikinio meno centro ir lauko reklamos kompanijos „JCDecaux“ įsteigtas kasmetinių parodų ciklas, kurio tikslas skatinti pradedančiųjų Lietuvos menininkų kūrybą bei jos sklaidą ne tik šalies, bet ir tarptautiniu mastu.


Tarptautinės komisijos sprendimu piniginė premija bus skirta vienam parodoje dalyvaujančiam menininkui ar kolektyvui už pristatomo kūrinio meninės raiškos originalumą bei aktualumą. Per penkerius metus paroda tapo unikalia platforma pradedantiesiems menininkams, kuri skatina naujų kūrinių atsiradimą bei suteikia plačias galimybes kūrėjams būti pamatytiems bei išgirstiems.

Arti

Virtuali paroda ir iniciatyva „Kūnas ir siela. Vakar ir šiandien + Satelitas“

Organizatorius: VDA tekstilės galerija „Artifex"


Paroda buvo sumanyta daugiau nei prieš metus, suvokiant, kaip svarbu studentams demonstruoti kursinius darbus ne tik Akademijų peržiūrose, bet ir atvirose parodinėse erdvėse, galerijose. Laimėtas konkursas Artifex galerijoje su galimybe rengti parodą paskatino imtis darbų, kurti parodinius darbus Kūno ir Sielos tema buvo pasiūlyta Vilniaus ir Latvijos dailės akademijų Tekstilės katedrų trečio kurso studentėms. Planavome smagiausią šio partnerysčių projekto momentą – tarptautinės parodos atidarymą Artifex galerijoje balandžio pradžioje su latviška Gotina ir lietuvišku Kuršėnų vyniotiniu… Deja, mūsų planai kartais sugriūna, o gal pasikoreguoja?

Padedant Artifex-ui, nuspręsta perkelti parodą į virtualią erdvę, papildant ekspoziciją šiandienos aktualijomis.

LTMKS inf.

Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga kviečia menininkus bei menotyrininkus prisijungti prie aktyviai veikiančios meno kūrėjų organizacijos

LTMKS (Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga) yra asociacija, vienijanti daugiau kaip 120 jaunų ir jau pripažintų šiuolaikinio meno kūrėjų. Ji organizuoja ir prodiusuoja parodas, renginius, rezidencijas, leidžia leidinius ir atstovauja menininkus sociopolitinėse situacijose. Šiuo metu sąjunga yra inicijavusi ir vysto tokius projektus kaip parodų erdvė „Atletika“, kultūros kompleksas Vitebsko g. „Sodas 2123“, „Vilniaus galerijų savaitgalis“ ir kt.  Daugiau informacijos apie LTMKS įgyvendinamus projektus rasite čia: https://www.letmekoo.lt/about/

Gintarės Grigėnaitėr nuotr.
Gintarės Grigėnaitėr nuotr.
Ona Lozuraitytė ir Petras Išora
Ona Lozuraitytė ir Petras Išora
Gintarės Grigėnaitėr nuotr.
Gintarės Grigėnaitėr nuotr.
si:said galerija

Galerija „si:said“ pristato virtualią Dano Aleksos parodą „Kanados viza“


Prisitaikant prie naujųjų gyvenimo sąlygų, galerija „si:said“ pristato virtualią Dano Aleksos parodą „Kanados viza“.


Virtualioje parodoje Danas Aleksa persvarsto virtualumą, kaip šiandienos situacija keičia ar praplečia virtualumo ribas. Menininkas buvo pakviestas dalyvauti viename projekte Kanadoje. Prieš vykstant į kelionę, jis nuosekliai ištyrinėjo informaciją apie Jelounaifo miestą. Tačiau dėl Covid-19 viruso pandemijos planuota kelionė neįvyksta. Surinkta informacija ir neįgyvendintos kelionės patirtis tampa akstinu šiai parodai atsirasti.  Menininkas svarsto, ar vien fizinis dalyvavimas užtikrina autentiškumo pojūtį? Išanksto surinkta informacija apie geografinę vietovę tarsi suprojektuoja galimus įspūdžius. „Iš kitos pusės „gyva patirtis“ persikėlus iš dabarties dimensijos į būtąjį laiką ims blėsti, o  susidariusias spragas užpildys vaizduotėje, kurią vėl gi maitina tas pats informacijos srautas, gimę dariniai”, ‒ sako D. Aleksa. Virtualią parodą galima aplankyti  adresu: http://www.sisaid.lt/dano-aleksos-virtuali-paroda-kanados-viza/

Rosana Lukauskaitė

Susapnuotoji Europa

Meilės Sposmanytės virtuali paroda „Europos peizažai“

Svarstydami, kas bus po mūsų, dažniausiai prieiname prie išvados, kad greičiausiai kažkas panašaus į tai, kas buvo ir prieš mus – vien iš senųjų civilizacijų likučių matome, kaip puikiai gamta atsiima savo teritoriją. Įprastą kasdienybę kardinaliai pakeitęs karantinas šį egzistencinį nerimą tik paaštrino, tačiau net įsigaliojus griežtiems viešojo gyvenimo apribojimams ir socialinio atsitolinimo būtinybei vyksta alternatyvi parodinė veikla – Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka kviečia į virtualią Meilės Sposmanytės parodą „Europos peizažai“.

Meilė Sposmanytė koliažas „Europos peizažai I“. 2010 m. Pienių pūkai, jūržolės, pelenai, plaukai, drobė, 67 x 59 cm
Meilė Sposmanytė koliažas „Europos peizažai I“. 2010 m. Pienių pūkai, jūržolės, pelenai, plaukai, drobė, 67 x 59 cm
Meilė Sposmanytė koliažas „Europos peizažai II“. 2010 m. Pienių pūkai, jūržolės, pelenai, plaukai, drobė, 54 x 54 cm
Meilė Sposmanytė koliažas „Europos peizažai II“. 2010 m. Pienių pūkai, jūržolės, pelenai, plaukai, drobė, 54 x 54 cm
Meilė Sposmanytė koliažas „Europos peizažai III“. 2010 m. Pienių pūkai, jūržolės, pelenai, plaukai, drobė, 85 x 85 cm
Meilė Sposmanytė koliažas „Europos peizažai III“. 2010 m. Pienių pūkai, jūržolės, pelenai, plaukai, drobė, 85 x 85 cm
Meilė Sposmanytė, koliažas „Europos peizažai IV“. (2010 m. Pienių pūkai, jūržolės, pelenai, plaukai, drobė, 54 x 54 cm
Meilė Sposmanytė, koliažas „Europos peizažai IV“. (2010 m. Pienių pūkai, jūržolės, pelenai, plaukai, drobė, 54 x 54 cm
Meilė Sposmanytė, koliažas „Europos peizažai V“. 2010 m. Pienių pūkai, jūržolės, pelenai, plaukai, drobė, 105 x 85 cm
Meilė Sposmanytė, koliažas „Europos peizažai V“. 2010 m. Pienių pūkai, jūržolės, pelenai, plaukai, drobė, 105 x 85 cm
Rengėjų inf.

Kuratorė Neringa Stoškutė: tendencija pristatyti meną virtualioje erdvėje išliks ir po šios pasaulinės krizės

Keturmetis „Kūrybiškos Europos 2017-2020“ platformų projektas „Stebuklingi kilimai“ („Magic Carpets“), vadovaujamas VšĮ „Kauno bienalė“, jungia penkiolikos tarptautinių organizacijų tinklą penkiolikoje Europos valstybių. Kultūrinius mainus, menininkų mobilumą, vietos bendruomenių įsitraukimą bei tarptautinį bendradarbiavimą užtikrinantis projektas, pasaulinės pandemijos akivaizdoje, ieško naujų – kūrybiškų kelių įgyvendinti savo tikslams.

Apie iššūkius, su kuriais susiduria Europos Sąjungos ir kandidačių šalių kultūros laukas –kultūros organizacijos, menininkai ir kuratoriai bei šiuolaikinio meno tendencijas – kalbame su „Kauno bienalės“ ir „Stebuklingi kilimai“ projektų vadove, kuratore Neringa Stoškute.

Neringa Stoškutė. M. Drigoto nuotr.
Neringa Stoškutė. M. Drigoto nuotr.
Meno rinkos agentūra

LXI Vilniaus aukcionas meno rinkos grynuolius pristatys nuotoliniu būdu

Pasaulį siaučianti pandemija pakoregavo ir Vilniaus aukciono namų planus: pirmą kartą istorijoje aukcionas bus rengiamas nuotoliniu būdu, o vieno iš brangiausių kolekcijos kūrinių – dailininko Petro Kalpoko (1880–1945) monumentali trijų triptikų „Miesto pramonė“, „Ąžuolas“ ir „Žvejai“  kompozicija – pardavimas nukeliamas į geresnius laikus. Nepaisant to, į 2020 m. balandžio 10 d. perkeltas LXI Vilniaus aukcionas atkeliauja su stipria meno kūrinių kolekcija, kuri neabejotinai patikrins rinką ir atskleis, ko iš jos tikėtis.

Eugenijaus Marcino Kazimirovskio Vilniaus apylinkių motyvas
Eugenijaus Marcino Kazimirovskio Vilniaus apylinkių motyvas
Emilija Vanagaitė

Karališkos lelijos kiekvienam

Monikos Radžiūnaitės paroda „Hyperlink“ LDS galerijoje „Arka“

Kartais nežinome, kad pasiilgstame, kad kažko stinga. Užmirštame tuštumą, kurios tarsi ir nereikėjo pildyti, o ji, pasirodo, nė necyptelėdama laukė savo akimirkos, gal net buvo susitaikiusi, kad niekad ir neateis jos diena. Viena tokių užmirštų tuštumų manyje susijusi su parodomis. Pasirodo, jau buvau įpratusi nesitikėti pagarbos žiūrovui. Parodoje „Hyperlink“ ši tuštuma buvo ne tik priminta, bet ir užpildyta.

Monikos Radžiūnaitės parodos „Hyperlink“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Monikos Radžiūnaitės parodos „Hyperlink“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Monikos Radžiūnaitės parodos „Hyperlink“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Monikos Radžiūnaitės parodos „Hyperlink“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Monikos Radžiūnaitės parodos „Hyperlink“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Monikos Radžiūnaitės parodos „Hyperlink“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
 Monikos Radžiūnaitės parodos „Hyperlink“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Monikos Radžiūnaitės parodos „Hyperlink“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Monikos Radžiūnaitės parodos „Hyperlink“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Monikos Radžiūnaitės parodos „Hyperlink“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Monikos Radžiūnaitės parodos „Hyperlink“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Monikos Radžiūnaitės parodos „Hyperlink“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Monikos Radžiūnaitės parodos „Hyperlink“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Monikos Radžiūnaitės parodos „Hyperlink“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Monikos Radžiūnaitės parodos „Hyperlink“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Monikos Radžiūnaitės parodos „Hyperlink“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Linas Bliškevičius

De Tribus Regibus Mortuis

Apie susidūrimą su mirtimi

„Jokie kiti laikai taip primygtinai ir be paliovos nediegė kiekvienam žmogui minties apie mirtį kaip penkioliktasis šimtmetis. Per visą gyvenimą be atvangos aidi šauksmas: memento mori.“(1) Taip nutiko dėl visą Europą apėmusių epidemijų, kurias sukėlė mažos bakterijos Yersinia pestis. Didžiausia ir viską pradėjusi maro banga net įgavo savo vardą – „Juodoji mirtis“, nes į amžinąjį patalą sugulė nesuskaičiuojama daugybė Europos gyventojų. Šių laikų genetikai teigia, jog didieji marai į senąjį žemyną atkeliavo iš Kinijos kartu su pirkliais, diplomatais, armijomis ir žiurkėmis laivuose. Prekybos keliai visuomet buvo maro arterijos, papuošusios žmones pūliais prasprogstančiomis juodomis žaizdomis, o Europą užliejusios mirtimi. Vaizdų būta tokių žiaurių, jog viduramžių pabaigoje pradėta abejoti net Meilės evangelijos idealais, kaip neatitinkančiais tikrovės.(2) Pasaulį lyg išvalyti turėjęs prakeiksmas buvo didžiausias nuo VI a. ir pakeitė visuomenę, jos kultūrą ir ekonomiką, net viduramžių scholastika patyrė neatkuriamą nuosmukį(3), visuomenę apėmė gedulas, o žmogų lydėjo nuolatinės fatališkos nuojautos šešėlis. Todėl XV a. teologas Dionyzas Kartūzas savajame didiko gyvenimo vadove perspėja: „O kai jis į patalą gulasi, tegu atmena, kad lygiai taip pat, kaip dabar jis pats į patalą gulasi, greitai jo kūną kiti paguldys į kapą.“(4) Tačiau gyvenimas nesustoja net skęsdamas visuotinėje agonijoje. Žmogus visuomet norėjo žinoti ir priežastis, ir pasekmes, galų gale kas seks po to.

Monika Radžiūnaitė, „Trium mortuorum regum“. 2020 m.
Monika Radžiūnaitė, „Trium mortuorum regum“. 2020 m.
Vilniaus rotušės inf.

Vilniaus rotušė pristato virtualų turą po Viktoro Paukštelio tapybos parodą „Ornitologo sapnas“

Kadangi šiuo metu gyvename karantino sąlygomis, tikime, kad tai bus puiki proga žmonėms, nespėjusiems aplankyti parodos, tai padaryti virtualiai, o kas spėjo – prisiminti tai, kas patiko.

Parodoje Viktoras Paukštelis pristato naujausių savo tapybos darbų kolekciją, kurios pagrindinis motyvas – paukštis. Kaip sako pats dailininkas „Kūrybinio proceso metu stebiu paukščius skirtingose situacijose, būsenose ir būviuose.

  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas