Dailės anonsai

VGMC inf.

2022 m. lapkričio 8–26 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veiks Gintaro Gesevičiaus kūrybos paroda IN↔OUT. RYTOJ BUS VAKAR 

Atidarymas 2022 m. lapkričio 8 d., 18–20 val. 

Giedrė Jankevičiūtė

1930–2022

Tą sekmadienį, kai važiavome į Kauną nusilenkti Leonui Striogai, po užsitęsusios pilkos darganos netikėtai išlindo saulė. Saulėtas išaušo ir pirmadienis – jo laidotuvių diena. Viskas sušvito auksu, lyg medinukų prikimštoje Leono dirbtuvėje. 

Rami ir švelni rudens saulė – tarsi Leono būdo atspindys. Niekada nesu mačiusi jo pikto, suirzusio, nepatenkinto, nuvargusio. Gal dėl to, kad susitikdavome dirbtuvėje, tarp kūrinių, tų, kurių nenorėjo paleisti, saugojo kaip geriausius, ir tų, kuriuos būdavo tik ką pradėjęs arba vos užbaigęs. Kalbėdavomės apie jo darbus, apie vykstančias parodas, truputį apie politiką ir daug apie praeitį. Strioga visada atrodė ramus, visada atidus, kol buvo jaunesnis, – atviras ir šnekus, pastaraisiais metais – nebe toks iškalbingas, bet ne mažiau smalsus ir dėmesingas. Kiekvienas susitikimas su juo, jo naujais kūriniais buvo gyvenimiškos išminties ir blaivaus optimizmo pamoka, nors Striogos kūryba anaiptol netrykšta nei džiaugsmu, nei tikėjimu ateitimi.

The Rooster gallery

„The Rooster Gallery“ kviečia į Vytauto Kumžos personalinę parodą PO DIENOS „Ar jau baigta?“ , kuri veiks lapkričio 4 - 20 dienomis galerijos erdvėje Šv. Brunono Bonifaco g. 12. Galerija lankoma IV–VI 16.00–19.00 val., VII 14.00–17.00 val. Atidarymas vyks lapkričio 4 d., 18 val. 

Marija Martinaitytė

Paroda „Žiūrintys į horizontą“ Prospekto galerijoje

Gal jau pasigedote noro pajusti dešimtojo dešimtmečio nostalgiją? Gal norite atrasti ją iš naujo? Prospekto galerijoje vyksta keturių fotografų – Arturo Valiaugos, Alfredo Simonavičiaus, Virgilijaus Usinavičiaus-Augulio ir Ingridos Umbrasaitės – paroda „Žiūrintys į horizontą“, joje fotografai atsigręžia į XX a. paskutinio dešimtmečio savo nuotraukų archyvus, kurie nukelia į tuometinius grožio konkursus ir kitus įvairius ano meto re(n)ginius. O jei šie vaizdai nepakuteno atminties užkaborių, galbūt paveiks prieš kamerą perpozuojančių modelių bandymai patekti ant žurnalų viršelių?

Lina Ringelienė

Prisimenant parodą „Austinis menas – XX a. Europos ir Amerikos avangardiniai kilimai“

Spalio pradžioje Kauno menininkų namuose buvo pristatyta unikali modernių kilimų paroda „Austinis menas – XX a. Europos ir Amerikos avangardiniai kilimai“. Ji įvyko sujungus rytietiškų kilimų ekspertės, persiškų kilimų galerijos Kaune įkūrėjos Lauros Bohne (Lietuva) idėjas ir galerijos, įsikūrusios Milane, savininko bei kilimų meno žinovo Alberto Levi (Italija) išskirtinių kilimų kolekciją.

Rengėjų inf.

Meno nišos inf.

 Sostinės galerija „Meno niša“ spalio 27 dieną, ketvirtadienį, 17 val., visus kviečia į dvigubą emalio meno šventę. Vienu metu galerijoje vyks IX tarptautinė Vilniaus emalio meno bienalė „Vilnius 2022“ ir menininkės Marytės Dominaitės personalinė emalio meno paroda.

Agnė Narušytė

Interaktyvi Jenny Kagan paroda „Iš tamsos“

Iš pradžių buvo tik pluoštelis nuotraukų ir mamos pasaka prieš miegą. Apie dėžę, kurioje užsimezgė „šeimos esmė“. Apie pabaisą šunį, kurio lojimas panėšėjo į kulkosvaidžio tratėjimą. Paskui Jenny Kagan pasakojo tėvų istoriją bendraklasiams ir matė „siaubą jų veiduose / siaubą, kurio aš nejutau“. 

Tai buvo tik pirmas kartas – nepakankamas. Plyšius tarp „pavogtų“ istorijos fragmentų reikėjo kažkuo užpildyti – kad ir dėže, pagaminta pagal mamos prisiminimus ir tėvo brėžinius. Trūko medžiagiškų įrodymų – tokia neįtikėtina ta istorija. Per daug makabriškas ir neįmanomas iš Vilijampolės geto išsigelbėjusių žydų nuotykis. O juk toje dėžėje glūdėjo tiek daug patirties ir suvokimo sluoksnių: „Mano mama visada norėjo rasti būdą savo istoriją perteikti taip, kad tai nebūtų paprastas linijinis pasakojimas.“ 

Kaip ją perteikti? Spręsti turėjo Jenny. Yra begalybė būdų. Ir kas tik neišmėginta – nuo tradicinių iki, regis, netinkamų pasakoti apie Holokaustą kaip Arto Spiegelmano komiksų knygelė „Maus“ (1991). Sunkiausia padaryti taip, kad pasakojimas pasiektų klausytoją, kurio dėmesys šiam nusikaltimui nusidėvėjęs jau iš anksto (taip, žinom, žinom, siaubas, ir nereikia apie tai kartoti). Mintis tą istoriją pasakoti mieste, kur ji vyko, turbūt kilo dar tada, kai menininkė ir kuratorė Paulina Pukytė pakvietė britę Jenny Kagan 2017 m. Kauno bienalei sukurti laikiną paminklą. Tuomet jos paprašytos pardavėjos dalijo „Aibės“ pirkėjams maišelius „Į kairę“ ir „Į dešinę“ – taip pat atsainiai kaip 1941 m. spalio 28 d. vyr. seržantas Helmutas Rauka piršto judesiu siuntė žydus, daug valandų prastovėjusius toje pat vietoje, arba toliau vergauti, arba mirti. 2007 vyrai, 2920 moterų, 4273 vaikai buvo nužudyti per vieną dieną. Gete gyventojų sumažėjo daugiau nei trečdaliu. 

Vilniaus rotušės inf.

Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Dailės skyriaus paroda „Matavimai ir vizijos“

2022 m. lapkričio 8–28 d.

Parodos atidarymas – lapkričio 8 d. 18 val.

Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Dailės skyrius pristato fondinių darbų kolekciją – tai pastaraisiais metais sukurti grafikos, tapybos, skulptūros kūriniai, kurių autoriai yra vyresniųjų klasių mokiniai. Kūrybinio proceso  metu juos konsultavo mokyklos mokytojai-menininkai Ugnė Žilytė, Linas Blažiūnas, Austė Jurgelionytė-Varnė, Vidmantas Jusionis, Marija Šnipaitė, Gediminas Akstinas, Giedrius Plechavičius, Julija Ikamaitė, Gediminas Piekuras.

apiece inf.

irmojo emoji autorius – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis?

Simboliška, kad simbolizmo atstovu laikomo M. K. Čiurlionio pirmoji tapybos darbų retrospektyvinė paroda 2022 m. rugsėjo 22 d. atidaryta Londone (Dulwich Picture Gallery), praėjus daugiau nei šimtmečiui (!) po dailininko mirties… Akivaizdu, kad lietuvių kompozitoriaus ir dailininko, kuris laikomas nacionaliniu pasididžiavimu ir žymiausiu lietuvių kūrėju, tarptautinis žinomumas yra nepakankamas. Gal tai, kad Čiurlionis galimai yra pirmojo ir populiariausio emoji autorius, dar labiau pasitarnautų jo kūrybos populiarinimui?