7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Gijos į istoriją

Prisimenant parodą „Austinis menas – XX a. Europos ir Amerikos avangardiniai kilimai

Lina Ringelienė
Nr. 34 (1441), 2022-10-28
Dailė
Wiener Werkstatte Carpet (Vienos dirbtuvių kilimas), kitoje pusėje pasirašyta – „Philipp Haas & Sohne (PHS)“ Ebergasingas, Austrija. Apie 1910 m. Rengėjų nuotr.
Wiener Werkstatte Carpet (Vienos dirbtuvių kilimas), kitoje pusėje pasirašyta – „Philipp Haas & Sohne (PHS)“ Ebergasingas, Austrija. Apie 1910 m. Rengėjų nuotr.

Spalio pradžioje Kauno menininkų namuose buvo pristatyta unikali modernių kilimų paroda „Austinis menas – XX a. Europos ir Amerikos avangardiniai kilimai. Ji įvyko sujungus rytietiškų kilimų ekspertės, persiškų kilimų galerijos Kaune įkūrėjos Lauros Bohne (Lietuva) idėjas ir galerijos, įsikūrusios Milane, savininko bei kilimų meno žinovo Alberto Levi (Italija) išskirtinių kilimų kolekciją.

 

Nors ekspozicija veikė labai trumpai, man tai buvo vienas ryškiausių „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ pristatomų renginių. (Paroda yra Kaunas 2022 programos „Dizainas laimei“ dalis.) Net ir pasibaigus parodai, vien tik vartant kruopščiai parengtą katalogą galima prisiminti patirtą įspūdį ir jausmus liečiant kilimus bei jų istorijas. Kokybiškos iliustracijos, didelis katalogo formatas, informatyvūs prierašai lietuvių ir anglų kalbomis rodo autorių aistrą šiam ypatingam objektui.

 

Parodai buvo tikslingai ir apgalvotai atrinkta 11 rankų darbo kilimų, kuriuos kuratoriai eksponavo kaip vertingiausius meno dirbinius, parinkdami jiems tinkamiausią vietą ir kilimų kolorito niuansus išryškinantį apšvietimą. Kilimai sukurti būdingiausiomis jų gamybos technikomis: didžiausią dalį sudaro rištiniai kilimai, trys iš jų lygaus paviršiaus ir vienas taftinginis. Šioje kolekcijoje „vyriausias“ modernus kilimas sukurtas 1910 m., o „jauniausias“ – 1970 metais. Buvo eksponuojami menininkų Jeano Lurçat, Jacqueso Borkerio, Lailos Karttunen, Ivano Da Silvos Bruhnso, Louiso Marcoussis, Ralpho Pearsono, Franko Stella, Jeano Burkhalterio sukurti vienetiniai kilimai. Ekspoziciją stilistiškai papildė kolekcininko Dainiaus Lanausko, dizainerių Jono Prapuolenio, Jono Virako, architekto Arno Funko kolekciniai baldai iš 1920–1955 m. laikotarpio.

 

Tradiciškai ant grindų tiesiami kilimai angliškai vadinami rugs arba carpets, ant sienų kabinami – tapestry (lietuviškai – tapiserijos arba gobelenai). Šioje parodoje buvo eksponuojama viena tapiserija – tulpių žiedais dekoruotas gobeleno technika išaustas art deco kilimas (Prancūzija, apie 1920) ir 10 kilimų, iš kurių vienas labai netikėtai pavadintas gobelenu. Šį amerikiečių modernisto Franko Stella sukurtą centrinės kompozicijos tankiai rištą kilimą „Tvenkinių upė“ („River of Ponds, 1970) labiau tiktų patiesti ant grindų nei kaip dekoraciją kabinti ant sienos. Komentuodama parodą Laura Bohne pasakojo, kad neatsitiktinai šis grindų kilimas vadinamas tapiserija. Taip XX a. 7-ajame dešimtmetyje buvo išreikštas modernių kilimų kūrėjų siekis – savo tapybinę meninę kalbą perkelti į tekstilę ir suteikti galimybę pamatyti kilimą kaip meno kūrinį. Tapiserija „Tvenkinių upė“ buvo vienas iš dvidešimties darbų, eksponuojamų 1970 m. Amerikoje surengtoje parodoje „Šiuolaikinių meistrų tapiserijos“ („Modern Master Tapestries), kurioje sąvoka tapestry buvo taikoma ir ant sienų kabinamiems, ir ant grindų tiesiamiems kilimams. Parodyti kilimą kaip meno kūrinį, padėti suprasti, kokie gali būti kilimai, norėjo ir šios parodos kuratoriai.

 

Kilimai Europoje išpopuliarėjo XV–XVII amžiuje. To laikotarpio interjerai buvo puošiami vietinėse manufaktūrose išaustais gobelenais ir iš Rytų atsivežtais kilimais, kurie turėjo įtakos Europos kilimų gamybai. XVII a. Prancūzijoje šalia gobelenų suklesti ir rištinių kilimų gamyba. Šios šalies Savoneri, Obiusono ir Bovė manufaktūrose pradedami austi europietiško (tapis facon de France), negrįžtant prie rytietiško (tapis facon de Turque), stiliaus kilimai. Įsivyravo nuomonė, kad kilimas turi stilistiškai derėti prie interjero, atkartodamas jo architektūrinių elementų piešinį ar baldų ornamentikos motyvus.

 

XVIII a. pasikeitus interjero dekoravimo stiliui, sieninių kilimų naudojama vis mažiau. Įsitvirtina grindų kilimus gaminančios Savoneri ir Obiusono dirbtuvės. XIX a. rankų darbo audiniai audžiami tik iš tradicijos, jie konkuruoja su to meto naujove – mechanizuota audinių gamyba. Įsivyravo pompastinis puošybiškumas ir stilių įvairovė. Nepaisant sumažėjusios kilimų paklausos, Prancūzijoje XIX a. vis dar veikia Gobelenų, Savoneri ir Obiusono dirbtuvės. Būtent šias audyklas XIX a. pabaigoje, norėdamas įgyti audimo patirties, aplankė Williamas Morissas, vienas aktyviausių amatų gaivinimo sąjūdžio iniciatorių. Deja, Morissas labai nusivylė jose audžiamų kilimų meniniu lygiu. Jis vienas pirmųjų pasisakė prieš nemokšišką istorinių stilių kopijavimą, neskoningumą ir tokio meno beprasmiškumą, ieškojo naujų netradicinių formų visoms taikomosios dailės sritims. Norėdamas sugrąžinti kilimams meninę vertę, Morissas 1881 m. Londone įsteigė „Merton Abbey“ dirbtuves, kuriose kūrybiškai bendradarbiaujant dailininkams ir audėjams buvo išausta apie 700 kilimų ir gobelenų. Įkvėpimo Morissas sėmėsi iš vėlyvųjų viduramžių audinių, Renesanso literatūros, Rytų tekstilės raštų.

 

Menų ir amatų judėjimo idėjos plačiai pasklido po Europą ir buvo įgyvendintos ne vienoje amatų dirbtuvėje. XX a. pradžioje Morisso estetinės idėjos padarė didelę įtaką art nouveau stiliaus sekėjams, taip pat Vienos dirbtuvių (Wiener Werkstätte) plėtrai Austrijoje. Buvo projektuojami naujo stiliaus sieniniai ir grindų kilimai, kuriems būdingas gyvas ornamentas, grafiškumas, stilizuotų augalų vaizdavimas, švelnios pastelinės spalvos. Įsivyravo ir geometrinio dizaino ornamentas – asimetriškai komponuojamos abstrakčios formos, linijos.

 

Parodoje Kaune galima buvo pamatyti vieną to laikotarpio kilimų – Vienos dirbtuvių kilimą (Wiener Werkstatte Carpet, apie 1910), išaustą Vienos „Secesiono“ būdingu stiliumi įmonės „Phillipp Haas&Sohne“ Ebergasingo dirbtuvėse. Šiame kilime klasikinės kilimų komponavimo tradicijos derinamos su modernia ornamentine raiška – muariniais (moiré) žėruojančiais raštais.

 

Ypač svarbų vaidmenį kuriant moderniosios tekstilės pavyzdžius suvaidino Bauhauzo dizaino mokykla. Vienoje ryškiausių tokių mokyklų po Pirmojo pasaulinio karo išsiskleidė naujos avangardinio meno kryptys. Walteris Gropius, formuodamas naujo tipo mokyklą, rėmėsi Menų ir amatų sąjūdžio idėjomis, iškėlė meno ir technikos sintezės svarbą – tai tapo Bauhauzo mokyklos programiniu pagrindu. Bauhauzo audimo dirbtuvėms vadovavo dailininkės Helen Borner, Gunta Stolzl, Oti Berger ir Ani Albers. Stolzl ir jos mokinių stilių charakterizavo storais siūlais austi abstraktaus piešinio kilimai, kuriems būdinga paprasta ornamentika, ritmingas formų kartojimas ir ryškių spalvų deriniai.

 

Bauhauzo mokyklos idėjos turėjo įtakos ir Šiaurės Europos dizaineriams. Skandinavijoje pirmosios naujo kilimų stiliaus kūrėjos buvo švedė Marta Maas-Fjetterstrom, suomės Impi Sotavalta, Eva Brumme ir Laila Karttunen. Menininkės sėmėsi idėjų iš skandinavų tradicinio meno, audė savo kraštui būdingomis riju (ryijy) ir lygaus audimo technikomis. Lietuvoje buvo eksponuojamas vienos žymiausių Suomijos tekstilininkių Lailos Karttunen geometriniais raštais dekoruotas austinis kilimas (Scandinavian Bauhaus Flatweave, 1930). Jį analizuojant galima atrasti sąsajų su lietuvių menininko Antano Tamošaičio sukurtais to paties laikotarpio tautiško stiliaus modernistinių kilimų pavyzdžiais.

 

Modernizmas įsisavintas ir klasikinių kilimų šalyje Prancūzijoje. 1925 m. tarptautinėje dekoratyvinio meno parodoje buvo eksponuojami modernaus dizaino rištiniai kilimai, jiems įtakos turėjo kubistų tapybos darbai. Šių avangardinių kilimų kompozicijai būdinga tai, kad jie neturi kraštų, plokštumoje buvo paliekama daug neužpildytos raštais erdvės. Vyravo abstrakčios formos – banguojančios kaligrafinės linijos derinamos su stačiakampiais, kitomis geometrinėmis figūromis. Baltos spalvos fonai ir kontrastingų spalvų deriniai taip pat buvo didelė naujovė.

 

Dalis šių kilimų buvo pagaminti Prancūzijos įmonės „Maison Myrbor“ užsakymu. Šios įmonės, gaminančios ir parduodančios meistrų (tapis de mâitres) kilimus, įkūrėja buvo madam Marie Cuttoli (1879–1973). Ši drąsi ir entuziastinga moteris turėjo tikslą atgaivinti nykstančią rankų darbo kilimų audimo tradiciją, dizainą atnaujinant moderniu piešiniu. Marie Cuttoli įtikino to meto garsius tapytojus Pablo Picasso, Georges’ą Braque’ą, Joaną Miró, André Derainą, Le Corbusier, Jeaną Lursat, Louisą Marcoussis ir kitus menininkus kurti piešinius gobelenams ir kilimams. Dalis šių kilimų buvo išausti jos dirbtuvėse Alžyre ir Paryžiuje, kiti Obiusono ir Gobelenų dirbtuvėse. Pasak Kauno parodos kuratorių, jiems buvo didelė garbė pristatyti du „Maison Myrbor“ pavyzdžius – kubistinio dizaino Louiso Marcoussis kilimą (1925), išaustą Alžyre, ir vieną įspūdingiausių parodos kilimų – Jeano Lurçat „Kavalkada“ („Cavalcade, apie 1925), pagamintą garsios filantropės ir verslininkės Helenos Rubinstein rezidencijai Niujorke. Tai pats didžiausias ekspozicijoje rodytas kilimas (445 x 680 cm). Sodrios gelsvai žalios spalvos kilimo kraštus puošia stilizuoti mitiniai sparnuoti žirgai. Tai vienas pirmųjų Lurçat kilimų, užsakytų Marie Cutolli.

 

Nors Jeanas Lurçat kūrė kilimus daugeliui Prancūzijos įmonių, jo vardas labiau siejamas su tapiserijų meno renesansu. Jis sukūrė naują gobeleno stilių, išsiskiriantį plokščia kompozicija, paprasta audimo technika, faktūrų žaisme ir ribotu spalvų kiekiu. Po Antrojo pasaulinio karo Lurçat atgaivino audimo bendruomenę Obiusone, įkūrė gobelenų kartonų piešėjų asociaciją bei Tarptautinį senojo ir modernaus gobeleno centrą (CITAM).

 

Prancūzijoje užgimęs kubizmas turėjo įtakos art deco stiliaus raidai. XX a. 3-iajame dešimtmetyje nemažai menininkų-dekoratorių, siekdami išlaikyti bendrą interjero stilių, užsakydavo kilimus pas dailininkus modernistus. Parodoje eksponuojami Jeano Burkhalterio, Ivano Da Silvos Bruhnso, Jacqueso Borkerio art deco stiliaus rištiniai kilimai, taip pat lygaus audimo nepaprastai subtiliai Obiusono dirbtuvėse išaustas švelnių spalvų art deco kilimas (Art Deco Carpet, 1925). Parodoje akį traukia išskirtinis dinamiškos kompozicijos art deco kilimas (Art Deco Hooked Rug, 1925), priskiriamas Ralphui Pearsonui. Šis kilimas sukurtas Šiaurės Amerikoje populiaria taftingo technika, kuri, Pearsono įsitikinimu, yra ideali modernistiniam dizainui, jis pirmas šią techniką taikė tokio tipo kilimams kurti.

 

Savo įspūdžius iš parodos ir mėginimą sieti juos su istorija norėčiau užbaigti citata iš parodos katalogo: „Šiuo metu stebime socialinį ir estetinį atsitraukimą nuo pramoninių gaminių ir raginimą rinktis perdirbamus, tvarius amatininkų darbus, šiuolaikiniai tekstilės menininkai išgyvena rankų darbo audimo renesansą, ir galima tikėtis, kad tokios parodos kaip ši taps įkvėpimo šaltiniu daugeliui ateinančių kartų.“ Su šiuo tikėjimu užverčiu katalogą ir nekantriai laukiu naujos įkvepiančios parodos.

Wiener Werkstatte Carpet (Vienos dirbtuvių kilimas), kitoje pusėje pasirašyta – „Philipp Haas & Sohne (PHS)“ Ebergasingas, Austrija. Apie 1910 m. Rengėjų nuotr.
Wiener Werkstatte Carpet (Vienos dirbtuvių kilimas), kitoje pusėje pasirašyta – „Philipp Haas & Sohne (PHS)“ Ebergasingas, Austrija. Apie 1910 m. Rengėjų nuotr.
Frank Stella, gobelenas „Tvenkinių
upė“, Indija. 1970 m. Rengėjų nuotr.
Frank Stella, gobelenas „Tvenkinių upė“, Indija. 1970 m. Rengėjų nuotr.
Art Deco kilimas, sukurta D.I.M. (Décoration Intérieure Moderne),
Obiusonas, Prancūzija. Apie 1925 m. Rengėjų nuotr.
Art Deco kilimas, sukurta D.I.M. (Décoration Intérieure Moderne), Obiusonas, Prancūzija. Apie 1925 m. Rengėjų nuotr.
Art Deco taftingo technika pagamintas kilimas priskiriamas Ralphui Pearsonui. Niujorkas, JAV. Apie 1925 m. Rengėjų nuotr.
Art Deco taftingo technika pagamintas kilimas priskiriamas Ralphui Pearsonui. Niujorkas, JAV. Apie 1925 m. Rengėjų nuotr.
Art Deco tapiserija, pasirašyta – „AS“, Obiusonas, Prancūzija. Apie 1920 m.
Art Deco tapiserija, pasirašyta – „AS“, Obiusonas, Prancūzija. Apie 1920 m.
„Kavalkada“, sukūrė Jeanas Lurçatas galerijai „Maison Myrbor“, Obiusonas, Prancūzija. Apie 1925 m. Rengėjų nuotr.
„Kavalkada“, sukūrė Jeanas Lurçatas galerijai „Maison Myrbor“, Obiusonas, Prancūzija. Apie 1925 m. Rengėjų nuotr.
Atidarymo akimirka. E. Kinaičio nuotr.
Atidarymo akimirka. E. Kinaičio nuotr.
Atidarymo akimirka. E. Kinaičio nuotr.
Atidarymo akimirka. E. Kinaičio nuotr.
Atidarymo akimirka. E. Kinaičio nuotr.
Atidarymo akimirka. E. Kinaičio nuotr.