Už blizgesio, paskui žiburius

Gal jau pasigedote noro pajusti dešimtojo dešimtmečio nostalgiją? Gal norite atrasti ją iš naujo? Prospekto galerijoje vyksta keturių fotografų – Arturo Valiaugos, Alfredo Simonavičiaus, Virgilijaus Usinavičiaus-Augulio ir Ingridos Umbrasaitės – paroda „Žiūrintys į horizontą“, joje fotografai atsigręžia į XX a. paskutinio dešimtmečio savo nuotraukų archyvus, kurie nukelia į tuometinius grožio konkursus ir kitus įvairius ano meto re(n)ginius. O jei šie vaizdai nepakuteno atminties užkaborių, galbūt paveiks prieš kamerą perpozuojančių modelių bandymai patekti ant žurnalų viršelių?

Be jokių nuorodų, kur kuris autorius eksponuojamas, akimis klaidžioju po skirtingas fotostudijas, scenas, butus, kambarius, net daugiaaukščių namų stogus. Gal kiek ir sutrinku... Čia nėra jokių etikečių ar kelrodžiu galėsiančio tapti nedidelės erdvės žemėlapio – susirūpinusio ar nesusigaudančio lankytojo užduotimi tampa ne tik už objektyvo besislepiančių fotografų, bet ir prieš jį pasirodančių žinomų ar nelabai asmenų atpažinimo procesas. O gal parodoje tiesiog pasiūlomas tam tikras žaidimas, primenantis paskutiniuose žurnalų ar laikraščių puslapiuose buvusius (tikriausiai dar ir esamus) kryžiažodžius? Dažniausiai, kaip ir anuomet, niekas jų iki galo taip ir neišsprendžia, ko gero, ir parodos vardų galvosūkio niekam iki galo įminti nepavyks.

Galbūt žmonių vardai ir nėra patys svarbiausi – galerijos erdvėje skleidžiasi laikas: šalia gausiausiai eksponuojamų glamūrinių (ar bent tokių bandžiusių būti) fotosesijų nuotraukų atskleidžiama ir parodoma fotostudijos erdvė, kurioje spragsėjo fotoaparato mygtukai, prieš objektyvą iš naujo ant kūno nuguldavo misių juostos ir aplinką nušviesdavo blykstės. Iš daugiabučio Vilniuje bei nuo jo stogo buvo bandoma užkariauti populiariosios spaudos puslapius, o gal ir net kelias akimirkas sušmėžuoti kažkieno televizoriaus ekrane. Kai kurios fotografuojamos merginos ir moterys, atrodo, pasitikėdamos kitų sėkmės istorija, lyg bando pamėgdžioti pasaulyje jau žinomų supermodelių pozas, įvaizdžius ir išraiškas. Viena iš eksponuojamų nuotraukų net išspausdinama keliolika kartų, o iš jos kopijų sudėliojamas kvadratas – labai aiškiai referuojama ne tik apie greitą pasikartojančių vaizdinių kelionę su spaudos pagalba, bet ir apie (ne)tyčia imituojamą Marilyn Monroe, kurios išvaizdos ar vardo užuominos nepalieka populiariosios kultūros vaizdinių.

Iš nuotraukų čia dėliojamos nuorodos ne tik į populiariąją kultūrą, bet taip pat ir į tautinę tapatybę: iš skirtingų modelių nuotraukų serijų sukuriamas ar, būtų galima sakyti, „nuaudžiamas“ tautinių austinių raštų fragmentą primenantis ornamentas. Jame įrašytas už geležinės uždangos nebeįkalintos tautos vaizdinys ir tarsi sakoma: išsilaisvinome, tad ir bandykime pasivyti atvirojo pasaulio spindinčius žiburius. Priartėję pamatome skirtingus žmones, vis kitaip bandančius suvienodėti su išorinio ir dar kol kas menkai pažįstamo pasaulio aidais.

Na, o pačiame galerijos gale, lyg užkulisiuose, pasislepia spalvota tuometinio garsenybių pasaulio žvaigždyno švytinti mozaika. „Foje“, Kazlas, Ivanauskaitė... Tai tik keli vardai, kuriais galėčiau papildyti jau minėtą sunkiai išsprendžiamą kryžiažodį. Matytų veidų nuotraukos fiksuojamos charakteringose, dažnai asmeniškose ir eklektiškose erdvėse. Žinomi personažai įmetami į juokingas ir labai aiškiai dirbtines situacijas. Rasime visko – nuo portreto su pižama lovoje iki pozavimo bandant atkartoti kultūristo plakatą.

Išeinu prisižiūrėjusi šiek tiek juokingų to meto bandymų kartoti užjūrio blizgančius žurnalus. Mintyse, kad ir juokaudama, imu regėti ir savo atvaizdą, paveiktą ryškaus ir švytinčio dešimtmečio...

Paroda veikia iki lapkričio 12 d.

Prospekto galerija (Gedimino pr. 43, Vilnius)