7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Ingrida Jankauskaitė

Komandos ryšys

Pokalbis su vaizdo menininku Kristijonu Dirse

Vaizdo menininkas Kristijonas Dirsė sukūrė vaizdo projekcijas tokiems spektakliams kaip „Vienišieji vakarai“ (rež. Artiomas Rybakovas, 2025), „Antrininkas“ (rež. Augustas Gornatkevičius, Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT), 2025), „Lūšies valanda“ (rež. Artūras Areima, Vilniaus senasis teatras (VST) ir Artūro Areimos teatras (AAT), 2025), „Dviejų Korėjų susijungimas“ (rež. Areima, NKDT, 2024), „Geras oras, jei per daug negalvoji“ (rež. Kristina Marija Kulinič, VST, 2024), „Mes taip nesitarėm“ (rež. Dominykas Vaitiekūnas, 2024), „Portalas“ (rež. Mantas Jančiauskas, Oskaro Koršunovo teatras, 2021), „Vaidina Marius Repšys“ (rež. Jančiauskas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2020) ir kt.

Kristijonas Dirsė. P. Ramono nuotr.
Kristijonas Dirsė. P. Ramono nuotr.
Scena iš spektaklio „Dviejų Korėjų susijungimas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Dviejų Korėjų susijungimas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Grigaliūnaitė spektaklyje „Lūšies valanda“. T. Ragimovo nuotr.
Eglė Grigaliūnaitė spektaklyje „Lūšies valanda“. T. Ragimovo nuotr.
Laurynas Jurgelis ir Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Vienišieji vakarai“. U. Bagdonavičiaus nuotr.
Laurynas Jurgelis ir Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Vienišieji vakarai“. U. Bagdonavičiaus nuotr.
Saulė Gotbergė ir Robertas Petraitis spektaklyje „Antrininkas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulė Gotbergė ir Robertas Petraitis spektaklyje „Antrininkas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Edita Gončarova ir Dovydas Stončius spektaklyje „Geras oras, jei per daug negalvoji“. T. Ragimovo nuotr.
Edita Gončarova ir Dovydas Stončius spektaklyje „Geras oras, jei per daug negalvoji“. T. Ragimovo nuotr.
„Mes taip nesitarėm“.  J. Valinsko nuotr.
„Mes taip nesitarėm“. J. Valinsko nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Marius Repšys spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Marius Repšys spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Justina Paltanavičiūtė

Pažvelgti lakštingalai į akis

Muzikinis performansas „Sayonakidori“

Judant Trakų Vokės dvaro, kuriame lankiausi kovo 30-osios pavakare, koridoriais pasitinka dūmai ir ne visai jauki laukimo atmosfera. Galima nuspėti (žinoma, iš anksto perskaičius renginio anotaciją), kad tai tam tikra aliuzija į Japonijoje esančią Nidžo pilį, įkvėpusią kompozitorės Agnės Matulevičiūtės režisuotą muzikinį performansą „Sayonakidori“ (japonų k. – lakštingala).

Muzikinis performansas „Sayonakidori“. M. Norvaišo nuotr.
Muzikinis performansas „Sayonakidori“. M. Norvaišo nuotr.
Agnė Matulevičiūtė muzikiniame performanse „Sayonakidori“. M. Norvaišo nuotr.
Agnė Matulevičiūtė muzikiniame performanse „Sayonakidori“. M. Norvaišo nuotr.
Muzikinis performansas „Sayonakidori“. M. Norvaišo nuotr.
Muzikinis performansas „Sayonakidori“. M. Norvaišo nuotr.
Muzikinis performansas „Sayonakidori“. M. Norvaišo nuotr.
Muzikinis performansas „Sayonakidori“. M. Norvaišo nuotr.
Tomoo Nagai ir Agnė Matulevičiūtė muzikiniame performanse „Sayonakidori“. M. Norvaišo nuotr.
Tomoo Nagai ir Agnė Matulevičiūtė muzikiniame performanse „Sayonakidori“. M. Norvaišo nuotr.
Muzikinis performansas „Sayonakidori“. M. Norvaišo nuotr.
Muzikinis performansas „Sayonakidori“. M. Norvaišo nuotr.
Muzikinis performansas „Sayonakidori“. M. Norvaišo nuotr.
Muzikinis performansas „Sayonakidori“. M. Norvaišo nuotr.
Agnė Matulevičiūtė muzikiniame performanse „Sayonakidori“. M. Norvaišo nuotr.
Agnė Matulevičiūtė muzikiniame performanse „Sayonakidori“. M. Norvaišo nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Ar liudytojas irgi kaltas?

„Paukščiai“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre

Tikriausiai kiekvienas yra išgyvenęs tą neapsakomą nuobodulio ir monotonijos jausmą, apninkantį mašinoje kažkur Lenkijos gūdumoj, judant vis labiau į vakarus. Pakeliui šmėžuoja neišvaizdūs miesteliai, vasarą dažname išskleista cirko palapinė, sukasi atrakcionai ir aikštės centre būtinai stovi toks kioskas, kuriame įsitaisiusi impozantiška prekeivė balta prijuoste pardavinėja milžiniškus rožinės cukraus vatos gniutulus.

Scena iš spektaklio „Paukščiai“. R. Morkūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Paukščiai“. R. Morkūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Paukščiai“. R. Morkūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Paukščiai“. R. Morkūno nuotr.
Augustė Pociūtė ir Rasa Samuolytė spektaklyje „Paukščiai“. R. Morkūno nuotr.
Augustė Pociūtė ir Rasa Samuolytė spektaklyje „Paukščiai“. R. Morkūno nuotr.
Augustė Pociūtė ir Rasa Samuolytė spektaklyje „Paukščiai“. R. Morkūno nuotr.
Augustė Pociūtė ir Rasa Samuolytė spektaklyje „Paukščiai“. R. Morkūno nuotr.
Augustė Pociūtė ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Paukščiai“. R. Morkūno nuotr.
Augustė Pociūtė ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Paukščiai“. R. Morkūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Paukščiai“. R. Morkūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Paukščiai“. R. Morkūno nuotr.
Augustė Pociūtė ir Nelė Savičenko spektaklyje „Paukščiai“. R. Morkūno nuotr.
Augustė Pociūtė ir Nelė Savičenko spektaklyje „Paukščiai“. R. Morkūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Paukščiai“. R. Morkūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Paukščiai“. R. Morkūno nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Tylos garsai

„Tiesiog pasaulio pabaiga“ Vilniuje

Labai smagu, kad į Vilnių atvažiuoja teatrai iš kitų Lietuvos miestų. Kovo 5 d. Jaunimo teatre viešėjo Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras, turėjome galimybę pamatyti Valentino Masalskio režisuotą Jeano-Luco Lagarce’o kūrinį „Tiesiog pasaulio pabaiga“. Prieš tris mėnesius įvykusi premjera – tarytum Masalskio režisuotų spektaklių tęsinys, nes šio menininko sukurti spektakliai visada išsiskiria asketizmu, sceniniu minimalizmu.

Scena iš spektaklio „Tiesiog pasaulio pabaiga“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tiesiog pasaulio pabaiga“. A. Gudo nuotr.
Giedrius Arlauskas spektaklyje „Tiesiog pasaulio pabaiga“. A. Gudo nuotr.
Giedrius Arlauskas spektaklyje „Tiesiog pasaulio pabaiga“. A. Gudo nuotr.
Giedrius Arlauskas ir Urtė Povilauskaitė spektaklyje „Tiesiog pasaulio pabaiga“. A. Gudo nuotr.
Giedrius Arlauskas ir Urtė Povilauskaitė spektaklyje „Tiesiog pasaulio pabaiga“. A. Gudo nuotr.
Urtė Povilauskaitė ir Giedrius Arlauskas spektaklyje „Tiesiog pasaulio pabaiga“. A. Gudo nuotr.
Urtė Povilauskaitė ir Giedrius Arlauskas spektaklyje „Tiesiog pasaulio pabaiga“. A. Gudo nuotr.
Giedrius Arlauskas spektaklyje „Tiesiog pasaulio pabaiga“. A. Gudo nuotr.
Giedrius Arlauskas spektaklyje „Tiesiog pasaulio pabaiga“. A. Gudo nuotr.
Ieva Labanauskaitė ir Giedrius Arlauskas spektaklyje „Tiesiog pasaulio pabaiga“. A. Gudo nuotr.
Ieva Labanauskaitė ir Giedrius Arlauskas spektaklyje „Tiesiog pasaulio pabaiga“. A. Gudo nuotr.
Giedrius Arlauskas, Ieva Labanauskaitė ir Dainius Jankauskas spektaklyje „Tiesiog pasaulio pabaiga“. A. Gudo nuotr.
Giedrius Arlauskas, Ieva Labanauskaitė ir Dainius Jankauskas spektaklyje „Tiesiog pasaulio pabaiga“. A. Gudo nuotr.
Dainius Jankauskas spektaklyje „Tiesiog pasaulio pabaiga“. A. Gudo nuotr.
Dainius Jankauskas spektaklyje „Tiesiog pasaulio pabaiga“. A. Gudo nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Pornografinės vaizduotės čiurkšlė šiuolaikiniame teatre

Jokūbo Brazio „Akies istorija“

Norėčiau suprasti motyvus tos vienintelės žiūrovės, kovo 3 d. nusprendusios išeiti iš Oskaro Koršunovo teatre (OKT) rodyto premjerinio režisieriaus Jokūbo Brazio spektaklio „Akies istorija“. Finalas buvo visai čia pat, jo metu jau seniai apsinuoginęs aktorius Matas Sigliukas ritmingais klubų smūgiais tvatino tuščiavidurę jaučio figūrą, po kuria apvožta tupėjo jo scenos partnerė aktorė Digna Kulionytė.

Digna Kulionytė ir Matas Sigliukas spektaklyje „Akies istorija“. S. Jankauskaitės nuotr.
Digna Kulionytė ir Matas Sigliukas spektaklyje „Akies istorija“. S. Jankauskaitės nuotr.
Matas Sigliukas ir Digna Kulionytė spektaklyje „Akies istorija“. S. Jankauskaitės nuotr.
Matas Sigliukas ir Digna Kulionytė spektaklyje „Akies istorija“. S. Jankauskaitės nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Akies istorija“. S. Jankauskaitės nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Akies istorija“. S. Jankauskaitės nuotr.
Digna Kulionytė ir Matas Sigliukas spektaklyje „Akies istorija“. S. Jankauskaitės nuotr.
Digna Kulionytė ir Matas Sigliukas spektaklyje „Akies istorija“. S. Jankauskaitės nuotr.
Digna Kulionytė ir Matas Sigliukas spektaklyje „Akies istorija“. S. Jankauskaitės nuotr.
Digna Kulionytė ir Matas Sigliukas spektaklyje „Akies istorija“. S. Jankauskaitės nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Grožis ir praradimai

„Priešinimosi melancholija“ Juozo Miltinio dramos teatre

Valuška su odiniu paštininko krepšiu ant peties suka ratą aplink tuščią sceną, kol titruose keičiasi žodžiai „Uodega“, „Pelekas“, „Ryklė“... Jis gėrisi neįprastame cirke eksponuojamu banginiu, nusiima kepurę prieš gamtos didybę. Tai erdvės vaizduotei suteikianti scena iš Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre Adomo Juškos režisuoto spektaklio „Priešinimosi melancholija“ (premjera vasario 26 d.) pagal László Krasznahorkai to paties pavadinimo romaną.

Julius Tamošiūnas, Donatas Želvys ir Albinas Kėleris spektaklyje „Priešinimosi melancholija“. A. Gudo nuotr.
Julius Tamošiūnas, Donatas Želvys ir Albinas Kėleris spektaklyje „Priešinimosi melancholija“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Priešinimosi melancholija“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Priešinimosi melancholija“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Priešinimosi melancholija“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Priešinimosi melancholija“. A. Gudo nuotr.
Mindaugas Ancevičius spektaklyje „Priešinimosi melancholija“. A. Gudo nuotr.
Mindaugas Ancevičius spektaklyje „Priešinimosi melancholija“. A. Gudo nuotr.
Donatas Želvys spektaklyje „Priešinimosi melancholija“. A. Gudo nuotr.
Donatas Želvys spektaklyje „Priešinimosi melancholija“. A. Gudo nuotr.
Aušra Pukelytė ir Eleonora Koriznaitė spektaklyje „Priešinimosi melancholija“. A. Gudo nuotr.
Aušra Pukelytė ir Eleonora Koriznaitė spektaklyje „Priešinimosi melancholija“. A. Gudo nuotr.
Aušra Pukelytė ir Donatas Želvys spektaklyje „Priešinimosi melancholija“. A. Gudo nuotr.
Aušra Pukelytė ir Donatas Želvys spektaklyje „Priešinimosi melancholija“. A. Gudo nuotr.
Donatas Želvys ir Albinas Kėleris spektaklyje „Priešinimosi melancholija“. A. Gudo nuotr.
Donatas Želvys ir Albinas Kėleris spektaklyje „Priešinimosi melancholija“. A. Gudo nuotr.
Justina Paltanavičiūtė

Apie meilę ir muziką

„Broken Hearts Club“ ir „Vaivorykštės miuziklas“

Meilės poezijos ir muzikos dermė nuo seno domina menininkus kaip aktuali, laikui ir erdvei nepavaldi tema. Kinta tik jos forma, o turinys lieka panašus: meilės kančios yra visa ko esmė – gyvenimo stabdys ir variklis, kūrybos pagrindas ir impulsas. Sentimentalu, bet ką darysi. Nors ir nemėgstu saldybių, Šv. Valentino dienos proga ryžausi pamatyti net du muziką ir dramą jungiančius renginius meilės tema: aktoriaus, režisieriaus Pauliaus Markevičiaus ir grupės „Luvhurts“ renginį „Broken Hearts Club“ bei „Vaivorykštės miuziklą“.

Scena iš „Vaivorykštės miuziklo“. D. Putino nuotr.
Scena iš „Vaivorykštės miuziklo“. D. Putino nuotr.
Paulius Markevičius pasirodyme „Broken Hearts Club“. A. Buizinos nuotr.
Paulius Markevičius pasirodyme „Broken Hearts Club“. A. Buizinos nuotr.
Paulius Markevičius pasirodyme „Broken Hearts Club“. A. Buizinos nuotr.
Paulius Markevičius pasirodyme „Broken Hearts Club“. A. Buizinos nuotr.
Paulius Markevičius pasirodyme „Broken Hearts Club“. A. Buizinos nuotr.
Paulius Markevičius pasirodyme „Broken Hearts Club“. A. Buizinos nuotr.
„Luvhurts“ pasirodyme „Broken Hearts Club“. Asmeninio kūrėjų archyvo nuotr.
„Luvhurts“ pasirodyme „Broken Hearts Club“. Asmeninio kūrėjų archyvo nuotr.
Scena iš „Vaivorykštės miuziklo“. D. Putino nuotr.
Scena iš „Vaivorykštės miuziklo“. D. Putino nuotr.
Scena iš „Vaivorykštės miuziklo“. D. Putino nuotr.
Scena iš „Vaivorykštės miuziklo“. D. Putino nuotr.
Scena iš „Vaivorykštės miuziklo“. D. Putino nuotr.
Scena iš „Vaivorykštės miuziklo“. D. Putino nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Keturi teatriniai vakarai Paryžiuje

Šokis, drama ir miuziklas

Šiandien yra du Paryžiai – vienas išorinis, kitas vidinis. Jei nebūtų to Paryžiaus, kuris savo viduje sutelkęs lobynus, tai yra įvairius muziejus, galerijas, jei nebūtų teatrų, kurie savarankiškai kvėpuoja ir tebėra didžiuliai kultūros židiniai, gyvenimas čia atrodytų gana liūdnas. Paryžiaus gatvės ir kvartalai pamažu susiniveliavo, Lotynų kvartale beveik nesutiksi kinematografinių, prancūzų aristokratų tipažų, o nusileidęs nuo Monmartro ne populiariausiais turistiniais takais, tik po kurio laiko gali suprasti, kad patekai į Clichy bulvarą, kuriame sukasi „Moulin Rouge“ sparnai.

Scena iš šokio spektaklio „The Play“. A. Ray („Opéra de Paris“) nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „The Play“. A. Ray („Opéra de Paris“) nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „The Play“. A. Ray („Opéra de Paris“) nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „The Play“. A. Ray („Opéra de Paris“) nuotr.
Scena iš baleto „Paquita“. M. H. Buckley („Opéra Bastille“) nuotr.
Scena iš baleto „Paquita“. M. H. Buckley („Opéra Bastille“) nuotr.
Scena iš spektaklio „Atlasinė kurpaitė“.  J. L. Fernandez („Comédie-Française“) nuotr.
Scena iš spektaklio „Atlasinė kurpaitė“. J. L. Fernandez („Comédie-Française“) nuotr.
Scena iš spektaklio „Atlasinė kurpaitė“.  J. L. Fernandez („Comédie-Française“) nuotr.
Scena iš spektaklio „Atlasinė kurpaitė“. J. L. Fernandez („Comédie-Française“) nuotr.
Scena iš miuziklo „Liūtas karalius“. A. Pinna („Théâtre Mogador“) nuotr.
Scena iš miuziklo „Liūtas karalius“. A. Pinna („Théâtre Mogador“) nuotr.
Scena iš miuziklo „Liūtas karalius“. A. Pinna („Théâtre Mogador“) nuotr.
Scena iš miuziklo „Liūtas karalius“. A. Pinna („Théâtre Mogador“) nuotr.
Paryžius. D. Šabasevičienės nuotr.
Paryžius. D. Šabasevičienės nuotr.
Kamilė Žičkytė

Visi tie vieniši Martino McDonagh fanai

Apie spektaklį „Vienišieji vakarai“

Nerimo fone ir perdegimą skatinančioje veikloje užgulęs nuovargis yra aktuali šiuolaikinės visuomenės ir šiuolaikinio žmogaus būsena. „Perdegimas, kuris dažnu atveju yra depresijos prieangis, susijęs ne tiek su suvereniu individu, pristigusiu jėgų „būti šeimininku sau pačiam“, o greičiau yra patologinė savanoriško savęs išnaudojimo pasekmė“, – korėjiečių kilmės Vokietijos filosofas Byung Chul-Hanas knygoje „Nuovargio visuomenė“ („Kitos knygos“, 2024, p. 65) cituoja prancūzų sociologą Alainą Ehrenbergą, tyrinėjantį šiuolaikinio individualizmo kultūrą ir jos ryšį su psichine sveikata.

Greta Petrovskytė ir Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Vienišieji vakarai“. U. Bagdonavičiaus nuotr.
Greta Petrovskytė ir Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Vienišieji vakarai“. U. Bagdonavičiaus nuotr.
Laurynas Jurgelis ir Karolis Kasperavičius spektaklyje „Vienišieji vakarai“. G. Jauniškio nuotr.
Laurynas Jurgelis ir Karolis Kasperavičius spektaklyje „Vienišieji vakarai“. G. Jauniškio nuotr.
Karolis Kasperavičius, Aleksas Kazanavičius ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Vienišieji vakarai“. G. Jauniškio nuotr.
Karolis Kasperavičius, Aleksas Kazanavičius ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Vienišieji vakarai“. G. Jauniškio nuotr.
Greta Petrovskytė ir Karolis Kasperavičius spektaklyje „Vienišieji vakarai“. G. Jauniškio nuotr.
Greta Petrovskytė ir Karolis Kasperavičius spektaklyje „Vienišieji vakarai“. G. Jauniškio nuotr.
Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Vienišieji vakarai“. G. Jauniškio nuotr.
Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Vienišieji vakarai“. G. Jauniškio nuotr.
Aleksas Kazanavičius ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Vienišieji vakarai“. G. Jauniškio nuotr.
Aleksas Kazanavičius ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Vienišieji vakarai“. G. Jauniškio nuotr.
Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Vienišieji vakarai“. G. Jauniškio nuotr.
Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Vienišieji vakarai“. G. Jauniškio nuotr.
Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Vienišieji vakarai“. G. Jauniškio nuotr.
Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Vienišieji vakarai“. G. Jauniškio nuotr.
Greta Vilnelė

Susibūrę aplink dviratį

Šiuolaikinio cirko spektaklis „Mentir lo minimo“

Vasario 21–22 d. „Menų spaustuvėje“ parodytas ispanų ir prancūzų trupės „Alta gama“ šiuolaikinio cirko spektaklis „Mentir lo minimo“ („Meluokite kuo mažiau“) iš pasirodymų ciklo „HELIUM pristato“ siekia pastebėti kiekvieno žmogaus išskirtinumą ir priminti, kad meilė sau būtina, norint priimti ne tik save, bet ir kitus. Spektaklio mintis aiški, o jos išraiška kur kas įmantresnė. Prieš ištardami lemtingus žodžius, menininkai atlieka ritualą, suburiantį naują, tik tarp salės sienų gyvuojančią bendruomenę.

Alejo Gamboa ir Amanda Delgado spektaklyje „Mentir lo minimo“. D. Putino nuotr.
Alejo Gamboa ir Amanda Delgado spektaklyje „Mentir lo minimo“. D. Putino nuotr.
Alejo Gamboa spektaklyje „Mentir lo minimo“. D. Putino nuotr.
Alejo Gamboa spektaklyje „Mentir lo minimo“. D. Putino nuotr.
Alejo Gamboa ir Amanda Delgado spektaklyje „Mentir lo minimo“. D. Putino nuotr.
Alejo Gamboa ir Amanda Delgado spektaklyje „Mentir lo minimo“. D. Putino nuotr.
Alejo Gamboa ir Amanda Delgado spektaklyje „Mentir lo minimo“. D. Putino nuotr.
Alejo Gamboa ir Amanda Delgado spektaklyje „Mentir lo minimo“. D. Putino nuotr.
Amanda Delgado spektaklyje „Mentir lo minimo“. D. Putino nuotr.
Amanda Delgado spektaklyje „Mentir lo minimo“. D. Putino nuotr.
Amanda Delgado ir Alejo Gamboa spektaklyje „Mentir lo minimo“. D. Putino nuotr.
Amanda Delgado ir Alejo Gamboa spektaklyje „Mentir lo minimo“. D. Putino nuotr.
Alejo Gamboa ir Amanda Delgado spektaklyje „Mentir lo minimo“. D. Putino nuotr.
Alejo Gamboa ir Amanda Delgado spektaklyje „Mentir lo minimo“. D. Putino nuotr.
Alejo Gamboa ir Amanda Delgado spektaklyje „Mentir lo minimo“. D. Putino nuotr.
Alejo Gamboa ir Amanda Delgado spektaklyje „Mentir lo minimo“. D. Putino nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 142  >>> Archyvas